Expert
Posts: 1309
   
| O kaip, pavyzdžiui, žemaitijos bajorai dar 18 a. pabaigoje daugelis kurių itin prastai raukė lenkiškai? Beje, ir suslavėjimas stipriausias buvo ten, kur valstiečiai buvo baudžiauninkai (arba buvę baudžiauninkai). Žemaitija, Suvalkija, Šiaulių ekonomija kaip tik mažiau lenkėjo.
O kaip lietuviai dabartinės Baltarusijos terotorijoje? Kur jie? AūūūŪ!
Žemaitija - tai ne metropolija, kur keliauja laimės ieškotojai iš visos imperijos. Be to dar ir autonomija su savo specifika. Tik laiko klausimas, kol viena ar kirta -acija būtų palietusi ir žemaičius. Tik reikėjo sulaukti epochos, kuomet laikrasčius nešioja ir visi kaimo šlektos tą pat dieną imtų mėgdžioti sostinės madas.
Reformacija - pamaldos gimtąja kalba, o ne lotynų. Jei bajorijos daugumas (o jau didelė dalis tai tikrai)
vis dar šneka lietuviškai, yra poreikis ir lietuviškajai raštijai. Pagaliau juk ir valstiečiams taip pat pagaliau reikia skelbti tikėjimo tiesas suprantama jiems kalba.
Knygeles lietuviškai leido ne tik reformatai, bet ir kontrreformatai.
Jei šlėktoje buvo tas poreikis, tai kur tas raštas? Kur nors vienas padorus dokumentas ar laiškas lietuviškai, tarkim, Giedraičio Giedraičiui?
Bet kad polonizacija, berods, irgi ypač sustiprėjo būtent 19 a. kaip atsvara Rusijos imperijos politikai.
Čia ir yra likimo ironijos žavesys: Rusija bandė apsaugoti lietuvius nuo polonizacijos ir padaryti tinkamus rusifikacijai drausdama lotyniškus rašmenis. Ir tik "pripaškudijo" tiek sau, tiek, vėliau, lenkams.
Tikimiausia, matyt, iš tikro būtų alternatyvus pasaulis iš kurio savo žinias ir įkvėpima semiasi litvinizmo ideologai :-).
Kitas, bet panašus. 
Nebent jei pavyktų stačiatikišką krikštą priimti tiesiai iš Bizantijos. Maskva juk konkurentė, kurią reikia suvalgyti. Įdomu, kaip tada?
Tą problemą beveik išsprendė jau Algirdas. Turėti savo metropolitą, arba du - tik technikos reikalas. Jei ne vietiniai pagonys, kokį vieną neužtruktų atkraustyti ir į Vilnių.
Tiesa, su užkariavimu problemėlių kyla, bet įmanoma.
|
D. Barono straipsnis N. Židinyje
