Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Anybody can make history. Only a great man can write it." Oscar Wilde
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Die littauischen Wegeberichte
[Frozen]

Jump to page : 1
Now viewing page 1 [30 messages per page]
View previous thread :: View next thread
  Frozen      RESOURCES -> Šaltiniai / Источники / Sources Message format 
 
Tomas Baranauskas
Posted 2005-09-26 07:39 (#29159)
Subject: Die littauischen Wegeberichte



Administrator

Posts: 7052
500050050050050050
Location: Vilnius
KRAŠTAS IR ŽMONĖS
Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV– XIX a.)
Antras papildytas leidimas
Parengė prof. JUOZAS JURGINIS ir doc. ALGIRDAS ŠIDLAUSKAS
VILNIUS MOKSLAS 1988

Pastaba: J. Jurginio vertimas prastas, vietovardžių interpretacijos neretai klaidinančios (pvz., tas pats vietovardis vertime - ir Šiaudiniškės, ir Dovydiškės, ir Daudiškės). Naudotis šituo vertimu reikia atsargiai, tik dėl orientacijos. Tuo atveju, kai reikalingas tikslumas, - žiūrėti į originalą. - T.B.


LIETUVOS KELIŲ APRAŠYMAI, PADARYTI KRYŽIUOČIŲ ŽVALGŲ XIV AMŽIUJE

XIX a. vidury Slaptajame kryžiuočių archyve Karaliaučiuje buvo rasti 1384–1402 metų žvalgų pranešimai apie Lietuvos kelius, einančius per miškus, laukus ir gyvenvietes. Tie pranešimai buvo siunčiami Konradui Valenrodui ir kitiems Ordino maršalams. Gauti per pilių komtūrus tekstai buvo trumpinami, vienodinami ir sudarytas šimto kelių (pranešimai 39 ir 57 palikti netrumpinti) aprašymas, padaryti jo nuorašai, kuriais kaip žemėlapiais naudodavosi karo žygių vadovai. Aprašymą paskelbė dr. Teodoras Hiršas Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje Scirptores Rerum Prussicarum, II, Leipzig, 1863, p. 664–708. Jis kelius sunumeravo ir davė jiems pavadinimus.

Pranešimai parašyti senąja vokiečių kalba, ir nelengva susekti, kaip kai kurios raidės ar dvibalsiai buvo tariami ir kaip kuris geografinis objektas vadinamas. Dėl to tarp tyrinėtojų yra kilę nemažai nesusipratimų. Pateikiamas vertimas yra kartu ir ginčijamų sąvokų interpretavimas, už kurį istoriko atsakomybę imasi pateikėjas. Vandens telkinių ir gyvenviečių pavadinimai arba pasikeitė, arba išnyko, arba iš klausos užrašyti labai netiksliai, todėl daugumą reikėjo identifikuoti. Kruopščiai tą darbą atliko šaltinio skelbėjas T. Hiršas; kiti, kurie tuo šaltiniu naudojosi, kai ką patikslino. Identifikuoti hidronimai ir vietovardžiai vertime duodami kaip dabar nustatyta (žr. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, V., 1963; Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis, V., 1976). Jeigu objektai išnykę arba jų pavadinimai neatpažįstamai pasikeitę ir identifikuoti šiuo metu neįmanoma, paliekama kaip užrašyta vokiškai, tikintis, kad gal pavyks išaiškinti ateityje. Žvalgų vardai nelietuvinami, nes tarp jų nemaža prūsiškų. Skirstyti juos į lietuviškus ir prūsiškus pagal tarimą galėtų tik kalbininkas specialistas. Geografinių objektų, atsidūrusių kryžiuočių užimtoje prūsų ir lietuvių teritorijoje, pavadinimai palikti kaip originale, nekeičiant rašybos, kad kalbininkai galėtų aiškinti, kaip jie buvo tariami, nes irgi užrašyti iš klausos, išskyrus vokiečių naujadarus.

Neidentifikuoti vietovardžiai ir asmenvardžiai vertime rašomi kursyvu.

T. Hiršo publikaciją vertė Juozas Jurginis.

A. KELIAI Į ŽEMAITIJĄ

1. Nuo Klaipėdos per Minijos žemupį į Bareikius ir Medingėnų [Medininkų]1 kraštą. Žiemos kelias

Žemaičiai

Viešpaties metais 1387, pirmadienį po epifanijos oktavos [sausio 14] Maldenne Eywan vedė žemiau aprašomu keliu: visų pirma nuo Klaipėdos iki upės, kuri vadinama Minija, tarp jų yra 3 mylios2, kelias geras. Nuo Minijos ligi Švėkšnos upės 2 mylios; tame tarpe yra upė, per kurią reikės keltis; nuo Švėkšnos iki Bareikių lauko 3 mylios, čia keliose vietose reikės valyti kelią ir keltis; nuo Bareikių lauko iki Giniotų 4 mylios, čia keliose vietose taip pat reikės valyti kelią ir keltis; toliau nuo Giniotų iki Paršpilio 2 mylios, pastoviui3 vieta gera, vandens ir pašaro užtektinai; nuo Paršpilio iki Tverų kiemo 11/2 mylios, čia pastovis geras, vandens ir pašaro užtektinai, nuo Tverų kiemo iki upės Varnės tilto 2 mylios, čia pastovis geras, pašaro ir vandens užtenka: nuo Varnės tilto iki Ašvos 3 mylios, pastovis geras, vandens ir pašaro užtenka; nuo Ašvos iki Lakaušių 3 mylios, pastovis geras, pašaro ir vandens užtenka; nuo Lakaušių iki Bareikių lauko 4 mylios, kelias visur geras.– Šiuo keliu galima eiti į sakytą kraštą iš Vintės, tarpas – 2 mylios, kai kuriose vietose teks šalinti kliūtis.

2. Žygis nuo Minijos per Bareikius prie Jūros, iš ten atskirais būriais į gretimas apylinkes

Šiais keliais nori vesti Eywon Spandenne ir Swalgenne Waldow.

Pirmoji nakvynė Rasytėje; iš ten per Vintę aukštyn Nerija; trečia nakvynė per ją persikėlus, ketvirta nakvynė už trijų mylių prie Minijos, ten teks truputį valyti kelią, nes yra tyrlaukis, ten paliekama dalis maisto; penkta – Bareikių lauke, kur bus 5 mylios, reikės visą dieną žygiuoti, kelias geras, čia paliekama kita dalis maisto, taip pat reikės persikelti per Veiviržą ir dar per mažą krūmais apaugusią upę; iš ten toliau ligi Jūros bus 3 mylios, tame tarpe yra griauzda4, kurią reikės pašalinti, ir dvi upės, per kurias reikės keltis, ir prie Jūros reikės stovyklauti, iš ten į kraštą 2 mylios. Tame tarpe yra užtvara5, ją reikės pašalinti ir dvi mylias naktį joti ir pasiekti Šauduvos kraštą; čia atvykusi kariuomenė turi pasidalyti į tris dalis, viena dalis suka dešinėn į Kaltinėnus, kita kairėn – Tverų kryptimi, trečia dalis žygiuoja tiesiai į nakvynės vietą Lakaušiuose, iš čia gali išvykti pastovio ir grįžti atgal į nakvynės vietą.

3. Žygis nuo Minijos per Jūrą į Karšuvos kraštą. Žiemos kelias

Rašyta viešpaties metais 1384, sekmadienį prieš apaštalą Tomą [gruodžio 18].

Šiuo keliu ėjo Gayline, vertėjas iš Klaipėdos, iki Karšuvos ir toliau iki Lylavėnų.

Visų pirma, norint eiti iš Klaipėdos (tai yra trumpiausiu keliu į Karšuvą), reikia pirmą naktį nakvoti prie Minijos, už 3 mylių nuo Klaipėdos; nuo Minijos yra 3 mažos mylios ligi Vieviršės, kur kitą naktį nakvojamą, tame tarpe yra viena maža upė, ji per vieną mylią nuo Minijos ir vadinasi Aisė; nuo Vieviršės ligi upės, vadinamos Graumena, yra 3 mažos mylios, ten nakvojama trečią naktį; tame tarpe taip pat yra upė, vadinama Švėkšna. Nuo Graumenos upės yra 3 mylios ligi Jūros. Nuo Jūros 2 mylios ligi Karšuvos ir dar viena mylia iki Lylavėnų krašto.

4. Žygis nuo Minijos į Sauslaukius. Žiemos kelias

Šituo keliu žiemą nori vesti Greyne, surašyta mergelės Dorotėjos dieną [vasario 6] 1388 m.

Nuo Rasytės pirma nakvynė prie Minijos, už 4 mylių, ten reikia palikti pašaro ir maisto sugrįžimui, nuo Minijos iki Vieviršės 2 mylios, nuo Vieviršės iki Sauslaukių 3 mylios.

5. Žygis nuo Rusnės per Šyšos aukštupį ir Jūrą į Medininkų kraštą. Žiemos kelias

Šiuo keliu į Žemaičius ėjo ir jį nužymėjo Gintil.

Visų pirma nuo įlankos ligi Šyšnos 3 mylios, čia pirma nakvynė, reikės pusę mylios kelią valyti; iš ten 4 mylios iki Mirglono, ten yra 3 miškai, reikės šalinti kliūtis, ir nedidelis raistas, ten kitą naktį nakvojama; toliau trečia stovykla už 2 mylių, vėl prie Šyšos, vieną mylią kelio teks valyti; iš ten 4 mylios iki Bikavos upės, 2 mylios kelio kietu geru mišku, tik truputį teks valyti; nuo Jūros 3 mylios gero tvirto kelio ligi siekiamo krašto ir iš ten toliau viena mylia ligi Paršpilio, kur teapsistoja kariuomenė.

6. Žygiai nuo Nemuno žemupio per Šešuvį į šiaurėje esančius Žemaitijos kraštus. Žiemos kelias

Šituo keliu nori vesti Eykint ir jo brolis, Skowdegede Goltperge, Maze iš Ragainės, Skotcze Waldow, Bunse, Kynne ir Darge iš Balgos, Rexa ir Mateyco iš Brandenburgo, Skwabe iš Laukiškių, Paul Waldow.

Žemaičiai

Pirmą naktį apsistojamą anapus prie Nemuno ties Noyken, čia paliekama vienai nakčiai maisto sugrįžimui. Kitą naktį nakvojamą prie Gussel, kuris yra 2 mylios nuo Nemuno. Trečią naktį nakvojamą prie Splitter, kuris nuo Gussel 31/2 mylios, ten paliekama kita maisto dalis. Nuo Splitter iki Leipos 21/2 mylios, čia nakvojamą ketvirtą naktį. Nuo Leipos iki Vistės 2 mylios, čia paliekama trečioji maisto dalis ir nakvojamą penktą naktį.

Žemaičiai

Eykint ir jo brolis Bunse nori vest nuo Vistės iki Viešvilės, yra 21/2 mylios gero kelio, malkų ir vandens užtektinai. Tie patys nori vesti nuo Viešvilės iki upės, vadinamos Šešuviu, iki jos 3 mylios, tame tarpe 1/2 mylios kelio reikės valyti ir čia palikti paskutinę maisto dalį, čia taip pat vandens ir malkų užtektinai; nuo čia atsiskyrusieji sugrįžta.– Tie patys nori toliau vesti nuo Šešuvio iki Aukaimio lauko, kelio 2 mylios, tame tarpe keliose vietose teks kelią valyti ir, paruošus ginklus, vykti į Aukaimį; iš Aukaimio į Kaltinėnų kraštą 3 mylios gero kelio, o iš ten 2 mylios iki nakvynės vietos, kuri vadinama Yžnės tiltu6, čia pašaro ir maisto užteks, malkų ir vandens užteks; tas 7 mylias reikia nujoti per vieną dieną ir naktį.

Į Kauną

Eykint, jo brolis ir Mase nori vesti nuo Yžnės tilto iki šventojo miško, vadinamo Ašviete, yra 11/2 mylios, pastovis geras ir vandens pakankamai.– Mase ir Pawl Waldow nori vesti iš Ašvietės iki Girstauto kiemo, yra 3 mylios, pastovis geras.

Skocz ir Skwabe nori vesti nuo Girstauto iki Milžo piliavietės, yra 2 mylios, pastovis geras, vandens ir malkų užtektinai.– Bunse, Rexa, Mateyco, Kynne ir Darge nori vesti nuo Milžo iki Susiuko kiemo, yra 2 mylios atviru kraštu, pastoviui pašaro, vandens ir malkų užtektinai.– Tie patys nori vesti nuo Susiuko iki Stabukalnio, yra 2 mylios tinkamos pastoviui, vandens ir malkų užtektinai.– Tie patys nori vesti nuo Stabukalnio iki Kušleikos, yra 2 mylios, pastoviui vieta tinka; kelyje yra atviras tyras, valyti nereikės, vandens ir malkų užtektinai.– Skocz, Mateyko, Darge nori vesti nuo Kušleikos iki Šventaragio [Rogyare], yra 3 mylios, pastovis geras, vandens ir malkų užtektinai.– Eykint, jo brolis, Skocz, Mateyko, Bunse, Darge nori vesti nuo Šventaragio [Rogyare] į Nemakščius, yra 3 mylios, čia vėl išeinama į senąjį kelią; prisiartinus prie Nemakščių per vieną mylią, kariuomenė tegul pasimaitina ir pasiima maisto į stovyklą.– Nuo Nemakščių iki Šešuvio yra 7 mylios, grįžtama prie palikto maisto.

7. Paskutinio pranešimo kitas variantas su kai kuriais nukrypimais

Šituo keliu ves Eykint iš Goltbergo ir jo brolis Skawdegirde, viešpaties metais 1386, per Kalėdas [gruodžio 25].

Žemaičiai

Visų pirma jie nori pradėti vesti nuo Ragainės 2 mylias ligi upės, vadinamos Viešete, nuo Viešetės ligi Viešvilės upės 21/2 mylios gero kelio, ten paliekama pirma dalis maisto; nuo Viešvilės iki Šešuvio upės 3 mylios, ten 1/2 mylios teks prasivalyti ir ten paliekama paskutinė dalis maisto. Nuo Šešuvio iki Aukaimio lauko 2 mylios, čia teks prasivalyti kelią ir paruošti ginklus. Nuo Aukaimio iki Kaltinėnų krašto 3 mylios gero kelio, apsistojamą prie Yžnės tilto, tai yra už 2 mylių. Nuo Yžnės tilto ligi šventojo miško, vadinamo Ašviete, 11/2 mylios, iš ten iki Raudžio upės 2 mylios, pastoviui visko užtektinai. Nuo Raudžio iki Girstauto kiemo, kur Saugutė gyvena, 2 mylios. Iš ten ligi Milžo piliavietės 2 mylios, nuo Milžo iki Susiuko kiemo 2 mylios. Norint patekti ten, kur Kušleika gyvena, reikia nuo Susiuko 2 mylias iki Stabukalnio keliauti ir ten apsinakvoti. Nuo Stabukalnio iki Kušleikos kiemo 2 mylios, tame tarpe yra lydimas, per jį kelio valyti nereikia. Nuo Kušleikos grįžtama atgal ir vykstama 31/2 mylios iki Šventaragio [Rogyare], čia keliose vietose reikės valyti kelią. Nuo Šventaragio [Rogyaren] iki Nemakščių, prie šventojo miško, yra 3 mylios, čia vėl išeinama į senąjį kelią ir vienos mylios tarpe keliose vietose reikės kelią valytis. Nuo Nemakščių iki Šešuvio, kur buvo paliktas paskutinis maistas, yra 5 mylios. Šiais keliais sutinka vesti taip pat Mase iš Ragainės, Skocz Waldow, Punse iš Balgos, taip pat Kynne, taip pat Daige, Rexa iš Brandenburgo, taip pat Mateyco, Skwobe iš Laukiškių.

Pastaba: Šie nurodyti žvalgai nori vesti atskirais etapas; Eykint ir jo brolis Skawdegirde ir taip pat Punse nori vesti nuo Ragainės ligi Ašvos, Eykint įr Mase nori vesti nuo Ašvos iki Girstauto kiemo, Skocz ir Skwobe nori vesti nuo Girstauto ligi Milžo, Punse, Kynne ir Rexe nori vesti nuo Milžo ligi Kušleikos, Skocz, Mateyco nori vesti nuo Kušleikos ligi Šventaragio, nuo Šventaragio nori jie visi bendrai vesti į senąjį kelią ir namo. Bendras aprašytasis kelias jiems visiems yra žinomas.

8. Nurodymas dviem kariuomenėm nuo Splitter [Tilžės] skirtingų kelių į Medininkus ir nuo jų į rytus esančioms žemaičių žemėms apgrobti. Žiemos žygiai

Robutte, Naybut ir jo brolis iš Waldow gali vesti šituo keliu. Iš pradžių pirmą naktį nakvojamą anapus įlankos palei. Nemuną, prie Noyken, ten paliekama vienai nakčiai maisto ir pašaro; kitą naktį nakvojamą už 2 mylių, prie Gussel; trečią naktį nakvojamą prie Splitter, kur vėl paliekama maisto ir pašaro, į ten yra 31/2 mylios. Ketvirtą naktį nakvojamą už 3 mylių, prie Lumpės. Penktą naktį nakvojamą prie Vilkės, už 2 mylių nuo Lumpės, malkų, vandens pakankamai, keliose vietose teks valyti kelią, ten paliekama taip pat pašaro ir maisto. Šeštą naktį nakvojamą už 3 mylių, prie Ariškėnų, malkų ir vandens užtektinai. Nuo Ariškėnų ligi Jūros 2 mylios, čia taip pat keliose vietose reikės valyti kelią, čia paliekamas paskutinis maistas ir čia atsiskyrusieji grįžta, vandens ir malkų užtektinai. Nuo Jūros ligi Kutimų lauko yra 2 mylios, tame tarpe reikia pašalinti kliūtis ir paruošti ginklus. Nuo Kutimų į Medininkų kraštą 2 mylios kelio, į tą kraštą įjojus, lieka 2 mylios iki Paršpilio, kur daroma pirma nakvynė krašte, ten pašaro, malkų ir vandens užtenka, pastoviui visko užtenka, tame krašte galima ir 2 naktis pabūti. Nuo Paršpilio iki Tverų kiemo 2 mylios, pastoviui vandens ir malkų užtektinai. Nuo Tverų kiemo ligi Varnės tilto 2 mylios, pastoviui pašaro, vandens ir malkų užtektinai. Nuo Varnės tilto ligi Ašvos upės 2 mylios, pastoviui visko užtektinai. Mase iš Ragainės toliau nurodo: nuo Ašvos iki Kražių, kur Girstautas gyvena, ir nuo Ašvos 3 mylios, kraštas gausus, pastoviui visko užtenka. Nuo Kražių iki Pašilės, į kraštą, 21/2 mylios ir atgal, pastoviui visko užteks. Nuo Pašilės ligi Kesčių 11/2 mylios, pašaro, vandens ir kitko pastoviui užteks. Nuo Kesčių vėl prie Jūros, ten pasimaitinama, kelio 5 mylios.

Ž e m a i č i a i

Jeigu būtų nutarta, kad abiem minėtais keliais ir kraštais būtų vykstama dviem kariuomenėmis, tada, kad viena su kita nesusitiktų ir stovyklose viena kitos neskriaustų pašaru, tegul pirmoji kariuomenė žygiuoja pirmuoju keliu nuo Vistės, 2 mylios į šiaurę nuo Ragainės, toliau visais keliais taip, kaip nurodė Eykint ir jo brolis, Mase, Skocz, Bunse, Kynne, Darge, Rexa, Mateiko ir Paul. Antroji kariuomenė težygiuoja nuo Tilsot į žemumą keliu, kuriuo Robutte ir Naybut su broliu ves; tačiau, atėjus į Varnės tiltą, Kražius reikia apeiti iš kairės pusės, nes ten pastovį turės pirmoji kariuomenė, todėl nuo Varnės tilto antroji kariuomenė traukia į Skrandėnus 2 mylias, pastovis geras, vandens ir malkų užtektinai; nuo Skrandėnų iki Vumpių lauko yra 2 mylios, pastovis geras, vandens, pašaro ir malkų užtektinai, nuo Vumpių lauko vėl iki Jūros, prie palikto maisto, 5 mylios.

9. Kitas nurodymas žygiui į Medininkus iš Tilžės apylinkių

Tuo keliu nori vesti Rabutte, Naybutte ir jo brolis Waygail Waldow, Sade iš Laukiškių, surašyta sekmadienį prieš Kalėdas [1385,XII.24].

Žemaičiai

Pradėti nuo Tilsot. Nuo Tilsot iki upės, kuri vadinama Lumpe, 2 mylios, čia paliekama pirma maisto dalis; nuo Lumpės iki Vilkės, taip pat upės, 3 mylios, keliose vietose reikės valyti kelią; nuo Vilkės iki Ariškėnų lauko 3 mylios, tame tarpe keliose vietose kelią teks prasivalyti, čia paliekama antra dalis maisto. Nuo Ariškėnų ligi Jūros 2 mylios, tame tarpe taip pat reikės prasivalyti, čia atsiskyrusieji grįžta atgal. Nuo Juros iki Kutimų lauko 2 mylios, čia teks kelią prasivalyti ir ginklus paruošti. Nuo Kutimų iki Medininkų krašto yra 2 mylios, kelias atviras; visose nakvynėse, išskyrus paskutinę prie Kutimų, vandens ir malkų pakankamai. Įjojus į Medininkų kraštą, ligi Paršpilio 2 mylios, ten daroma pirma nakvynė krašte, norint ten galima ir 2 naktis prabūti, ten pašaro pastoviui užtektinai. Nuo Paršpilio iki Tverų kiemo 2 mylios, pastovis geras, nuo Tverų kiemo iki Varnės tilto 2 mylios, nuo čia iki upės, kuri vadinama Ašva, 2 mylios, visko pastoviui yra; nuo Ašvos iki Yžnės upės, iki Kęsčių lauko, 2 mylios; nuo Kęsčių iki Laplaukio viena mylia, iš čia vėl išeina į senąjį kelią, todėl Kęčiuose reikia pasiimti pašaro vienai nakčiai, kad užtektų iki Jūros, kur kelio 3 mylios.– Bet jeigu norima į Medininkus patekti per Ginioto kiemą, tai žvalgai nori vesti nuo Paršpilio į Skrandėnus, tai yra 2 mylias; toliau jie kelio nežino. Jeigu norima nuo Ašvos patekti į Kražius, kur Girstautas gyvena, tai gali Maze iš Ragainės vesti, nuo Ašvos iki Kražių yra 3 mylios, kraštas pilnas, pastovis geras; nuo Kražių iki Pašilės krašto 2l/2 mylios ir atgal, pastoviui visko užtenka, nuo Pašilės iki Kęsčių 11/2 mylios, nuo Kęsčių vėl senu keliu iki Jūros.

Hannus Wissen iš Klaipėdos gerai pažįsta Medininkų kraštą ir nori vest kur karšuviečiai gyvena, ir vesti iki Lokaušo upės, kuri už 11/2 mylios, pastovis pakankamas; nuo Lokaušo iki Paršpilio 2 mylios, tame tarpe gyvena Giniotas, pastovis pakankamas, toliau kelio jis nežino.

10. Žygis nuo Nemuno žemiau Tilžės per Čizę prie Jūros ir Medininkų

Simono ir Judo dieną [spalio 28] 1393 m.

Perbande ir Pockel ėjo šituo keliu iki Varkiškių; iki pirmojo karinio kelio, vieną mylią nuėjus tyrlaukiu, pasiekiamas vienos mylios ilgumo miškas, čia yra sąvartų ir teks truputį prasivalyti; iš ten iki Lamiškių lauko 1 mylia gero kelio, pajojus sutinkamas kitas miškas, vadinamas Vaisybe, miške yra upė, vadinama Šyša; perėjus per mišką, atsiduriama prie upės, vadinamos Bikava; iš ten per nedidelį traką prieinama prie Jūros, tarp miško [Lamtiškių] ir Jūros yra 1 mylia kelio; nuo Jūros iki Medininkų, iki Ginioto, ir ten vedliais bus Zada iš Laukiškių ir Wilkine Labiow, ir bus netoli iki krašto, iki Ginioto kiemo.

11. Tas pats kelias. Vasaros žygis

Šiuo keliu nori vesti Datenne Splitter aukštyn per Giliją.

Nuo Variškės ežero 3 mylios iki Šyšos, tame tarpe 2 mylias reikės prasivalyti, tačiau per vandenis keltis nereikės. Iš ten 3 mylios ligi Bikavos, 1 mylią kelio reikės valyti, keltis per vandenį nereikės. Iš ten iki Medininkų krašto 3 mylios, reikės 1 mylią valyti kelią, bet per vandenį keltis nereikės.

12. Žygis iš Ragainės per Akmeną į Medininkus ir Kaltinėnus

Mykolo dieną [rugsėjo 29] 1393 m.

Šitą kelią nuėjo Zada iš Laukiškių, Wilkyn Labiaw, Gedekant ir Waynigede iš Ragainės. Pirmiausia nuo Ragainės saugiu keliu iki Putvio lauko, iš ten iki Vingių lauko reikės tvirtu mišku 1 mylią kelio valyti, toliau 2 mylios atviru1 lydimu iki Medininkų krašto kairėje pusėje ir Kaltinėnų – dešinėje.

13. Kelias iš Tilžės per Lampius į Laukuvą arba Kaltinėnus

Mykolo dieną [rugsėjo 29] 1393 m.

Tie patys ėjo šituo keliu; pirmiausia nuo Tilsot iki Lumpės 21/2 mylios gero atviro kelio, iš ten iki Vilkės 21/2 mylios atviru lydimu ir teks truputį prasivalyti, iš ten iki Ariškėnų 21/2 mylios mišku, čia teks kelią valyti ir du kartus keltis per Ežeruonos upę, nuo ten iki Kutimų lauko 4 mylios per nedidelį mišką, kur teks gerai valyti, iš čia iki krašto 2 mylios gero kelio, stovykla bus Lakaušiuose; betgi, norint sustoti Kaltinėnų krašte, stovyklą reikia daryti prie Ašvos, ir tame krašte vedlys bus Wilkine Labiaw.

14. Tas pats kelias

1395 m. Simono ir Judo dieną [spalio 28].

Šitą kelią nuėjo Gedekant ir Zada iš Laukiškių. Pirmiausia nuo Nemuno iki Lumpės upės 11/2 mylios geru lydimu; toliau 3 mylios iki Vilkės, po to 3 mylios iki Ariškėnų, nuo Ariškėnų 4 mylios iki Kutimų lauko, ten kelias geras, iš ten 1 mylia į kraštą, nujojus ten 2 mylias, kariuomenei reikia sustoti, kelias krašte geras; yra vienas kalnas.

15. Žygis per Viešvilę į rytinę Žemaitiją: Kaltinėnus, Kražius, Viduklę

Mykolo dieną [rugsėjo 29] 1393 m.

Šitą kelią nuėjo Preiwus, Ragainės komtūro tarnas, Zada ir Kinnen iš Balgos, Claus, Wirsemund ir Lailicke iš Ragainės. Nuo Biržų lauko iki Viešvilės 3 mažosios mylios, geras atviras tyrlaukis, iš ten 3 mylios ligi miško, kuriame yra raistas per vieną akmens metimą, kelią teks kloti žabais, nuo raisto 3 mylios gero kelio sausu mišku, šito miško viduryje yra 1/2 mylios platumo trakas ir vadinasi Ilgašilis, iš čia nujojus 3 mylias, atvykstama prie Santakos, kur susieina Ančia ir Sešuva, ir čia prasideda didelis kelias, kuris 3 mylias eina tiesiai į Kražių kraštą, dešinėje pusėje bus Viduklės kraštas, kairėje – Kaltinėnų kraštas, ir šitie kraštai pasiekiami nesutinkant užtvarų.

16. Trys skirtingi keliai į šiaurinę Žemaitijos dalį

Rašyta 1395 m.

Robutte nori šituo keliu vesti. Pirmoji nakvynė palei įlanką prie Velbio, antroji nakvynė prie Saisupio, trečia – prie Lumpės, ketvirta – prie Vilkės, penkta – prie Ariškėnų, reikės kelią valyti, šešta – Maudiliuose prie Jūros, čia taip pat reikės kelią valyti, septinta – Kutimų lauke.

Robutte nori vesti ir šiuo keliu. Pirmoji nakvynė nuo įlankos prie Velbio, antroji prie Maletės, trečioji prie Greižėnų, ketvirta Biržų lauke, iš ten ateinama prie Putvių lauko, čia 11/2 mylios reikės valytis kelią per mišką.

Waydenne ir jo bendras Rage nori vesti šituo keliu. Pirmoji nakvynė Rasytėje, anapus įlankos prie Čizės, trečioji – prie Mirglonos, čia reikės valytis ir keltis ir žygiuoti 3 mylias, ketvirtoji – prie Biklos, kur yra vienos mylios ilgumo griauzda, kelio 3 didelės mylios, pasiekus Dangės lauką, paruošti ginklus, ir toliau 3 mylios iki krašto.

17. Kelias nuo Nemuno per Lumpius į Tverus, Varnius ir Kražius

Rašyta 1395 m. Mykolo dieną [rugsėjo 29].

Šituo keliu ėjo Wilkene Labiow, Waygalle Waldow ir Tolgene, komtūro tarnas.

Visų pirma persikeliama per Nemuną prie Margežerio; toliau nuo Margežerio 2 mylios gero kelio ligi Lumpės upės. Nuo Lumpės upės ligi Vilkės upės geras kelias. Nuo Vilkės upės 2 mylios iki Ariškėnų, yra griauzdų: pelkėtų ir sausų griauzdų. Toliau 3 mylios iki Maudilių lauko, čia yra gero miško ir tarp jo gero atviro lauko. Nuo Maudilių lauko 2 mylios iki Tilgautų lauko, yra atvirų laukų ir tarp jų lydimų. Nuo Tilgautų 1 mylia iki Neroto ir toliau 2 mylios iki ten esančių Giniotų tame krašte. Nuo Giniotų 2 mylios iki Tverų krašto. Nuo Tverų 2 mylios iki Varnės tilto. Nuo Varnių iki Paršo, kur yra buvusi pilis, 2 mylios pero kelio. Toliau 2 mylios iki Kražių, kur yra buvusi pilis, ir čia geras kelias.

18. Iš Ragainės į Pašilės apylinkes

Visų šventų dieną [lapkričio 1] 1395 m.

Šituo keliu ėjo Hansas, Eisutten sūnus, Scurdenne Nuwenhuse ir Panst iš ten pat. Iš pradžių nuo Ragainės persikeliama per Nemuną prie Margežerio ir vykstama 4 mylias iki Greižėnų, čia daroma pirmoji nakvynė; toliau 4 mylios iki Ringių lauko ir nuo ten 21/2 mylios iki Putvių lauko, tame tarpe yra vienos mylios ilgumo sausas miškas, tame miške nuo ketvirčio iki vienos mylios reikės kelią prasivalyti, iš ten 11/2 mylios gero kelio į kraštą; pirmiausia patenkama į Kęsčių kraštą ir į Jaudonavos kraštą, kur yra viena šventa giria ir upė, čia kariuomenė turi pirmą naktį nakvoti.

19. Kelias iš Jurbarko apylinkių į Pamedės kraštą rytinėje Žemaitijoje

1395 m. Simono ir Judo dieną [spalio 28]. Šituo keliu ėjo Perbande, Cuncze ir Paul. Pirmiausia, perėjus Vintės mišką, prieš kraštą pasiekiama Mituva; nuo Mituvos, nuo 1 iki 4 mylių, trakas, kelias visur geras; paėjus 1 mylią nuo trako, patenkama į Pamedės vidurį, Ariogala yra dešinėje pusėje, Raseiniai – kairėje. Nuo Vintės į kraštą patekti galima su dienos šviesa.

20. Nuo Trapėnų į Vaiguvos kraštą

Luko Evangelisto dieną [spalio 18] 1395 m.

Šituo keliu ėjo Rexa ir Twirbute iš Branderburgo ir Neweke. Pirmoji nakvynė Trapėnuose, antroji – prie Šventosios, nuo Šventosios 6 mylios iki Šaltuonos upės, toliau 3 mylios iki krašto, pirmą naktį reikia nakvoti krašte prie Šalto miško, antrą nakvynę reikia daryti pasiekus Stabukamį, Vaikų lauke.

21. Kelias nuo Jūros ir Ančios į Viduklę ir Kaltinėnus

Šito kelio vedliai iš Labiow.

Eikint iš Golbacho ir Sade iš Balgos nori čia aprašytu keliu vesti, ir Schūcze Waldow kelią gerai žino ir nori eit su jais vesti kariuomenę 7 mylias nuo Jūros iki upės, kuri vadinama Ančia; tame tarpe pašaro nėra, bet vandens užtektinai, ir reikės daryti 3 lieptus ne mažiau kaip pusės virvės7 ilgio, ir viename miške 3 mylias kelio reikės prasivalyti. Nuo Ančios 4 mylios iki Viduklės krašto; nuo Ančios 5 mylios gero kelio iki Kaltinėnų, toliau kur norima.

22. Kelias nuo Rambyno prie Ragainės į Medininkų kraštą

Mykolo dieną [rugsėjo 29] 1394 m.

Zada iš Laukiškių ir Waynegede iš Ragainės ėjo šituo keliu. Pirmiausia nuo Rambyno prie Nemuno iki Lumpės upės 1/2 mylios gero kelio, čia nakvojama pirmą naktį, nuo čia iki Vilkės upės 3 mylios gero kelio, tačiau mažą tarpą per krūmus reikės prasivalyti, čia nakvojama antrą naktį; trečioji nakvynė už 3 mylių, pasiekus Ariškėnus, prie Ežeruonos upės; kelias geras, tačiau mažais tarpais reikės valytis ir valytis tris kartus, persikėlimui per Ežeruoną raitiems reikės pasidaryti lieptą dviejų iečių ilgumo; nuo čia iki Kutimų lauko 4 mylios, ir čia ketvirta stovykla, kelias geras, tik nedidelį tarpą teks prasivalyti ir pasiekti Jūrą; nuo Kutimų lauko iki Ginioto kiemo 2 mylios gero kelio, iš ten 1 mylia iki Medininkų krašto, ten bus pirma stovykla prie Lokistos, kur yra piliavietė.

23. Papildomi duomenys apie tą patį kelią. Vasaros žygis

Prasideda nuo Ragainės.

Šituo keliu nori vesti Robütte ir Sade iš Laukiškių. Nuo šventojo miško prie Rambyno į Medininkų kraštą. Pirmoji nakvynė už Rambyno, nuėjus 2 mylias iki Lumpės, nieko nereikės valyti, kelias geras, vandens ir žolės užtektinai. Nuo Lumpės 3 mylios iki Vilkės, taip pat geras kelias. Nuo Vilkės 3 mylios iki Ariškėnų, ten kelias geras, tik nedidelį tarpą teks prasivalyti. Nuo Ariškėnų 3 mylios iki Jūros, taip pat kelias geras, keliose vietose reikės prasivalyti. Nuo Jūros 2 mylios iki Nemylo upės, geras kelias. Nuo Nemylo upės 21/2 mylios iki Medininkų krašto, kuriame 2 mylios iki Paršpilio piliavietės ir toliau nuo jos į visas puses skersai ir išilgai. Šitą kelią taip pat žino Nabute Waldow ir jo brolis Waigal.

24. Nuo Nemuno aukščiau Ragainės per Nemakščius ir Kelmę į Vaiguvos kraštą

Marijos Magdalenos dieną [liepos 22] 1395 m.

Zada ir Kynne iš tos pačios Balgos apylinkės nori vesti šituo keliu: pirmą naktį sustojama prie Nemuno ties Posėde, iš ten 3 mylios atviro kelio iki upės, vadinamos Viešvile; kitą naktį nakvojama tame tarpe, čia 11/2 mylios reikės prasivalyti krūmus, nuo čia iki Santakos, tyrulių ir miško, 5 mylios, čia nakvojama trečią naktį ir randama žolės pakankamai. Nuo tos vietos į kraštą 4 mylios dykyne, nuo ten 1 mylia iki krašto, iki miško, Nemakšte vadinamo, ten kariuomenė sustoja. Iš ten iki Vienvangių piliavietės 21/2 mylios, pastovis pakankamas; iš ten iki Stabukalnio 3 mylios, pastovis taip pat geras. Norint iš čia grįžti namo, reikia sukti tuo keliu, kuriuo yra ėjęs Rexa, tą kelią žino ir kiti.

25. Kelias į Žemaitiją nuo Šventosios per Šaltuoną

Žemaičių kelias. Balga

Šitą kelią apsiėmė nueiti 1385 m. Valpurgijos dieną [gegužės 1].

Daige ir Punse iš Stablaukio nori vesti keliu nuo Šventosios 4 mylias iki Šaltuonos upės, tame tarpe reikės statyti lieptą 11/2 virvės ilgumo. Nuo Šaltuonos 4 mylios iki Viduklės. Nuo Viduklės iki Raseinių ir Karšuvos, kur yra pilis, į kurią iš krašto visi subėga; iš ten jis gali vesti kariuomenę bet kur, kur tik norima.

26. Kelias nuo Šventosios į Viduklę

Simono ir Judo dieną [spalio 28] 1393 m. Šį kelią yra nuėjęs Rexa ir jo brolis Twirbut iš Brandenburgo. Pirmiausia nuo Šventosios iki Šaltuonos 6 mylios kelio tvirtu tyrlaukiu, toliau 3 mažos mylios miško, ten yra upė, vadinama Upis, čia reikės truputį prasiskinti ir toliau galima joti be kliūčių; išėjus iš miško, 1 mylia kelio geru traku iki Viduklės krašto; ten padarius pastovį, norint grįžti atgal, galima vykti per Aukaimio lauką keliu, kuriuo buvo ėję Zada ir Kinne, ir atvykstama į Biržų lauką prie Nemuno.

27. Kitas kelias į Viduklę nuo Šventosios

Surašyta 1395 m. Sekminių dieną [gegužės 30], Rexa ir Twirbut iš srities prie Brandenburgo nori vesti šituo keliu į Viduklės kraštą. Prie Šventosios upės atsitraukiama nuo Nemuno, ir pirmoji nakvynė – atėjus 4 mylias prie Šaltuonos upės, kelias geras: trakai ir lydimai, ir vienai nakčiai žolės užtektinai, iš ten į Viduklės kraštą 3 mylios, šitame krašte už vienos mylios yra užtvara saidoko šūvio platumo, užtvara sena ir nesunkiai pašalinama; užtvaroje yra upė, ją bet kurioj vietoj galima perbristi, tarp užtvaros ir Šaltuonos yra raistas, jį galima perjoti netiesiant kelio. Trečioji nakvynė – to krašto miške, kuris vadinamas Sautūnu, prie Šešuvio upės. Norint atgal grįžti tuo pačiu keliu, galima tai daryti; jeigu norima vykti kitu keliu, galima gerą vietą pastoviui rasti Givilių lauke pakeliui į Aukaimį; tą kelią žino Kinne ir Zada iš Balgos srities.

28. Pasidalijusios kariuomenės žygis į Viduklę ir Kaltinėnus

Marijos Magdalenos dieną [liepos 22] 1394 m.

Zada ir Kinne iš Balgos srities Synten kamerijos nuėjo šituo keliu 1394 metais iki Viduklės. Prie Legutės pasukama nuo Nemuno ir jojama iki Viešvilės upės, ten 2 mylios tyrulių ir nakvojama pirmą naktį, vasarą čia žolės užtektinai; iš čia jojama prie antrosios upės, kuri vadinama Santaka, ten 5 mylios gero trako, jame yra truputis lydimo; iš čia 5 mylios iki Viduklės krašto, vėl pasitaiko trako, bet kelias tiesus ir geras. Ir čia, kariuomenei dalijantis į dvi dalis, skirtis reikia lauke, kuris vadinamas Traplaukiais, iš kur 2 mylios iki krašto ir 3 mylios iki Santakos; viena dalis pasuka į Kaltinėnų kraštą, kita – į Viduklę, o toji kariuomenės dalis, kuri atsiskiria į Viduklę, nakvoja Nemakščių miške, kur yra didelis ežeras, ten pastoviui visko yra, kraštas turtingas, viena mylia kelio į krašto vidurį. Tą pačią naktį ji traukia į Kaltinėnus iki upės, kuri vadinama Ančia, čia kraštas taip pat visko pilnas, pastovis geras, iš čia 2 mylios iki krašto; antros nakvynės abi kariuomenės susitinka prie Kražių, prie piliavietės, ir čia visko pilna, ir pastovis geras. Norint žygiuoti toliau, kaip nurodyta, vedliais nori pabūti Skawdegede, Eykint, Bilenne ir Wysgail broliai iš Cremiten kamerijos Ubeniken kaimo.

29. Žygis nuo Viešvilės ir Ančios į Žemygalos, Viduklės ir Vaiguvos kraštus

Balga. Žemaičiai

Šituo keliu ėjo Punse, Kynne ir Darge 1385 m. Valpurgijos dieną [gegužės 1].

Visų pirma jie ėjo anapus Šešuvio, sustoti galima prie Viešvilės upės, kelias geras, žolės ir vandens užtektinai, nuo Viešvilės upės 7 mylios iki upės, kuri vadinama Ančia, kelias geras, kai kuriose vietose reikės truputį prasivalyti; nuo Ančios upės 5 mylios į Žemygalos kraštą, visas kelias geras; jeigu nuo Žemygalos bus norima vykti į Viduklę arba Vangių kraštą, jie galės vesti toliau, kur bus norima.

30. Kelias anapus Dubysos

Mykolo dieną [rugsėjo 29] 1394 m.

Šituo keliu ėjo Druneike. Pirmiausia vykstama į Pernaravos kraštą, iš Pernaravos 1 mylia iki Subenavos ir iki Galos, antrojo krašto.

31. Kelias nuo Marienburgo prie Nemuno į šiaurės rytus, į Stanėnų kraštą

Marijos Magdalenos dieną [liepos 22] 1394 m.

Šituo keliu ėjo Perbande, Wintil ir Sudenne Splitter. Pirmiausia nuo Marienburgo iki Kuvalkos upės; nuo šitos upės per vietovę, vadinamą Veliuonos lauku, iki pat krašto nuo Marienburgo 7 mylios, ten yra 2-jų mylių ilgumo griauzda, o tas kraštas vadinamas Stanėnais, priešais šį kraštą yra 3 užtvaros, iš kurių viena lengvai apjojama, o abi kitas lengva pašalinti jos toliau nuo krašto, visos trys užtvaros yra per gerą mylią nuo krašto

32. Kelias nuo Marienburgo prie Nemuno į Leščius anapus Dubysos

Žemaičiai

Šituo keliu Dirse ir Mode ir Pobilte ėjo Visų šventųjų dieną [lapkričio 1] į Leščių kraštą, išvykę iš Marienburgo, persikėlė per Dubysą ir ėjo per kraštą iki Gaižuvos, sutiko nedidelę griauzda prie Ariogalos ir dvi nedideles užtvaras, abi jos buvo pašalintos, ir toliau į Leščius kelias geras; šitą kraštą gerai žino Waynegede iš Brandenburgo.

33. Kelias iš Marienburgo prie Nemuno per Gaižuvos kraštą į Prenaudus

Brandenburgas

Tai kelias, kuriuo Jawnegede ir Wissebar, abu iš Brandenburgo, ir Saukil ir Povilte ėjo į Prenaudų kraštą, jie ėjo iš Marienburgo per Thobeise į Gaižuvos kraštą. Ten sutiko vieną griauzdą, po to 3 mylias nebuvo užtvarų, kurios būtų pakenkusios, taip pat nėra upės iki pat Prenaudų; toliau gerai žino kelią Gerke ir Eysütte Labiow, kelionę jie atliko pirmadienį po Sekminių.

34. To paties kelio tąsa iki Labūnavos

Tai yra kelias, kuriuo ėjo Eisutte, Wissebar ir Saukil, ėjo nuo Marienburgo per Dubysą ir pasiekė Gaižuvos kraštą, ir ėjo skersai Gaižuvos krašto iki tos griauzdos, kuri yra tarp Prenaudų ir Gaižuvos vienos mylios ilgumo; kelias toje griauzdoje geras, nes nėra jokių užtvarų ir gerą jo pusę galima važiuoti su vežimu, tada atvykstama į Prenaudų kraštą, iš ten toliau į Labūnavos kraštą; čia kelius gerai žino Eisute Labiow, Jurgen Waldow, Gerke Labiow ir Wetschis Tapiow.

35. Kelias iš Marienburgo prie Nemuno į šiaurės rytuose esantį Žeimių kraštą

Vedliai yra iš Labiow Eisutte ir Trizt ir nori vesti keliu, kuris aprašytas 1384 m. Marijos dangun ėmimo vigilijoje [rugpjūčio 14]. Pirmiausia jie nori vesti 4 mylias nuo Marienburgo iki Leščių, 1 mylia už Leščių tame krašte yra užtvara, kurią reikia pašalinti. Nuo Leščių vykstama iki Betygalos į tirštai gyvenamą kraštą. Nuo Leščių 2 mylios kelio iki Galvės, kur kraštas tirštai gyvenamas, pastoviui visko užtektinai. Nuo Galvės 2 mylios iki Josvainių, kur taip pat tirštai gyvenamas karštas. Nuo Josvainių galima vykti į Žeimius arba kur tik jūs panorėsite.

36. Nuo Marienburgo prie Nemuno per Nevėžį į Labūnavą ir Vandžiogalą

Šituo keliu nori vesti Andree Griden ir Triczt Proweniten. Pirmoji nakvynė už 5 mylių nuo Marienburgo, Panevėžio krašte, tame tarpe raisto nėra, tačiau už 2 mylių yra miškas, vidury to miško yra užtvara, kurią reikia pašalinti ir kelią prasivalyti. Nuo Panevėžio krašto už 1/2 mylios prasideda Labūnavos kraštas; nuo Labūnavos 1 mylia iki Vandžiogalos, tame tarpe bent dešimtyje vietų reikės šalinti užtvaras.

37. Kelias nuo Kremilavos prie Nemuno į Babtų apylinkes prie Nevėžio

Jono Krikštytojo dieną [birželio 24] 1394 m.

Šituo keliu ėjo Tagil ir Panczik; pirmiausia 3 mylios nuo Kremilavos iki vienos Nevėžio brastos, kuri iki kelių gilumo, už 1/2 mylios nuo brastos yra Babtų kiemas; tame kieme 6 šeimynos, kiemas kairėje pusėje; brastą perėjus, taip pat už 1/2 mylios dešinėje pusėje yra Grugelio kiemas, jame 8 šeimynos; einant nuo brastos, tiesiai už ketvirčio kelio yra Kebeno kiemas su 5-mis šeimynomis, kelias geras atviru lydimu, kiekvienas kiemas turi po dvejus vartus.

38. Kitas kelias ta pačia kryptimi

Abu anksčiau paminėtieji vedliai nuėjo ir šį kelią. Visų pirma 21/2 mylios už Kremilavos Nevėžyje yra brasta gilumo iki juosmens; nuo šios brastos nuėjus ketvirtį kelio, yra Simgailos kiemas, lygumoje netoli brastos, turi 6 šeimynas, ir Misio kiemas, nuėjus nuo brastos ketvirtį kelio truputį į kairę, turi 5 šeimynas, pasiekiamas geru lydimu.

39. Kelias nuo Įsruties į Marienverderį (prie Kauno) su grįžimu atgal

Kelias aprašytas 1381 m. Petro ir Povilo dieną [birželio 29].

Reiškiu nuolankų paklusnumą. Garbingasis mielas pone maršale, su jūsų laišku, kurį man esate atsiuntę, nuodugniai susipažinau, norėjote, kad išaiškintume kelius ir jūsų išmintis nuspręstų, kur ir kada siųsti kariuomenę, kaip kad mes esame svarstę, kad nuvykusi rastų užtektinai pašaro ir vandens ir kad tai reikėtų išsiaiškinti su mūsų kelių vadovais: Gedennen iš Įsruties, Angot Nerwekiten, Pabil iš Įsruties, Kwewede Tammov, Heinrich Pressimkin, Briole Pliwisken ir su Dargusen ir jo bendrininkais ir jūsų tarnais. Pirmoji nakvynė iš Įsruties pasiekus Walkusyn užtvarą, tai yra viena mylia nuo Įsruties, antroji nakvynė Baitos daboklėje8 prie Pisos upės už 4 mylių, trečioji nakvynė nuo stovyklos vietos prie kitos daboklės, taip pat prie Pisos, už 3 mylių, nuo šitos stovyklos iki upės, kuri vadinama Liepona, 2 mylios; nuo Lieponos iki lauko, kuris vadinamas Visasėde, 3 mylios; nuo Visasėdės iki Šešupės 3 mylios; nuo Šešupės tyrlaukiu, kur pasitaiko lydimų, 6 mylios kelio, ten užtektinai vandens ir žolės. Nuo daboklės iki Marienverderio 2 mylios. Kaip kad gerbiamasis man rašėte, jog praneščiau, ar geri keliai, ar ne, žinokite, kad tyrlaukiuose yra vietos, kuriose reikės kelią taisyti, vienoje vietoje per geras dvi virves pločio, kitose abiejose – per vieną virvę pločio kiekvienoje. Tarp tyrlaukio ir Šešupės yra miškas, vadinamas Kempe, ten teks valyti kelią, daugiau ko nors pikta nėra, tik tarp Raušės ir Visasėdės yra nedidelis raistas, kuris gal pusės virvės pločio, čia taip pat teks kelią taisyti. Taip pat tarp Daukiškių ir Visasėdės vienoje vietoje yra klampūs krūmai, tačiau vedliai mano, kad juos galima apeiti. Taip pat žinokite, didžiai gerbiamas pone maršale, kad prie Baitos dviejose vietose kelias visai prastas, tačiau jį galima sutvarkyti, ir dar keliose vietose yra miškas, tačiau nesaugomas9 praeinama gerai, tik vietomis labai jau užgriuvęs, reikės prasivalyti. Taigi žinoki, didžiai gerbiamas mielas pone maršale, kad daugiau pavojingų vietų, be čia jau paminėtų, vedliai nežino. Taip pat žinokite, didžiai gerbiamas pone maršale, kad keliu į Katuvą, kuriuo ėjo Darguse, didelės kariuomenės vesti jie neprižada, nes ten miškai nedideli, gali stigti žolės ir vandens, betgi nedidelė kariuomenė, iš 200 ar 300 karių, galėtų drąsiai žygiuoti. Duota Įsrutyje penktadienį po Petro ir Povilo [1384 m. liepos 1 d.]. Įsruties komendantas.

Taip pat žinokite, didžiai gerbiamas mielas pone maršale, kad aš kely išbuvau 3 dienas, ir jei ne matavimas ir miškų apžiūrėjimas, būčiau nujojęs per 2 dienas.

Apie nakvynes, kurias turėjo Darguse su savo bendrininkais, vykdamas į Marienverderį. Pirmoji nakvynė prie Šešupės, nujojus 7 mylias, ir tarp tų 7 mylių yra 4 raistai, vienas 2 mylių, kitas taip pat dviejų, trečias – 3 mylių ir ketvirtas – vienos. Tarp Šešupės ir Visasėdės yra raistas 5 rykščių ilgumo, nuo Šešupės jis už 6 mylių, nuo Visasėdės 21/2 mylios iki Širvintos upės, už 1/2 mvlios nuo šios upės naujieji keliai susieina su senaisiais, nuo Širvintos iki upės, kuri vadinama Liepona, 3 mylios, nuo Lieponos upės 5 mylios iki Pisos ir nuo Pisos 3 mylios iki užtvaros.

40. Kitas kelias nuo Įsruties į Marienverderį (Senąjį Kauną)

1384 m. švento Petro išvadavimo dieną [rugpjūčio 1]. Kelią nužymėjo Gandois Tilteniken. Gandois Tilteniken nori vesti šituo keliu nuo Įsruties į Marienverderį. Pirmoji nakvynė, nuėjus nuo Įsruties, užtvaroje. Nuo užtvaros 4 mylios iki Tauteniškių prie Baitos. Nuo Tauteniškių kitoje Baitos pusėje 3 mylios iki Lieponos upės, tame tarpe yra 2 raistai 2 virvių ilgumo. Nuo šitos Lieponos upės 21/2 mylios iki Šiaudiniškių. Nuo Šiaudiniškių 2 mylios iki Visasėdės, ten yra bjaurus griovys pusės virvės ilgumo, reikės daryti lieptą. Už 6 mylių nuo Šešupės yra upė, kur užtektinai vandens ir žolės, ten galima pasilsėti, tačiau nenakvoti, tame tarpe yra 6 raistai, vienas 3 virvių ilgumo ir kiti maždaug dviejų virvių. Nuo šios upės 2 mylios iki naujosios pilies, visose nakvynės vietose žolės ir vandens užtektinai.

41. Kelias nuo Įsruties į šiaurę nuo Priegliaus, vedantis į Ritersverderį prie Nemuno

Įsrutis

Nowalde nori vesti šituo keliu; nuo Įsruties iki nakvynės anapus tyrlaukio, iš ten 3 mylios iki Sursių; iš ten iki Seiriškių 3 mylios, tame tarpe yra miškas 2 mylių ilgumo, jis vadinamas Salomedžiu, čia paliekama antra dalis pašaro. Nuo Seiriškių iki Seimių 3 mylios lydimų ir dirvų; iš ten iki Rausvės 3 mylios, kelias geras ir atviras. Nuo Rausvės iki Šešupės 3 mylios, čia paliekama paskutinė dalis pašaro. Nuo Šešupės iki Ūdrijos 4 mylios gero kelio, čia prie Šešupės yra 1 mylia miško, kurį reikės prasivalyti; nuo Ūdrijos iki Nemuno ir Ritersverderio 3 mylios.

42. Nuo Įsruties iki Panemunės tarp Neries ir Nevėžio

Šituo keliu nori vesti Bryole ir Niclos iš Įsruties: nuo tyrlaukio iki Gerviškių viena didelė mylia kelio, pakeliui yra miškas, kuriame 1/2 mylios reiks valytis ir keltis per du upelius. Iš ten iki Baitos 2 mylios kelio, tame tarpe 1/2 mylios kelio reikės prasivalyti ir per vieną mažą upę keltis. Iš ten 2 mylios iki Eglupio, reikės keltis per Pisą ir Rudupę; per Pisą reikės daryti dviejų rykščių ilgumo lieptą, antroji upė maža, dvi mylias teks prasivalyti. Nuo tos vietos iki Pisininkų 1 mylia, visą šitą mylią reikės valyti ir per dvi nedideles upes keltis, taip pat reikės dar kartą keltis per Pisą. Iš čia iki Lieponos 21/2 mylios, teks keltis per dvi upes, per Yvaidę ir Lieponą, taip pat reikės visą vieną mylią prasivalyti. Nuo tos vietos iki Želvos reikės 11/2 mylios prasivalyti, per Želvą reikės statyti vieną rykštės ilgumo lieptą. Iš čia iki Širvintos 2 mylios, reikės 1 mylią prasivalyti ir per Širvintą daryti 2 rykščių lieptą. Nuo ten iki Rausvės 3 mylios, čia reikės 1/2 mylios prasivalyti ir daryti 3 rykščių ilgumo lieptą, paskui per kitą upę dar vieną 3 rykščių lieptą, reikės taip pat per Rausvę keltis. Iš ten iki Šešupės 3 mylios, visur reikės prasivalyti ir 3 lieptus statyti, kiekvieną rykštės ilgumo. Iš ten iki Slovisų krašto, iki Vaišvydo kiemo, 9 mylios, tame tarpe daug kelio reikės valyti, statyti 9 lieptus: per Šešupę – pirmą, antrą per Sasnavą 11/2 rykštės ilgumo, vėl vieną per Sasnavą vienos rykštės ilgumo, per Pabalkštę 1 rykštės ilgumo ir penktą per Jiesią 2 rykščių, taip pat šitoje pusėje teks per geras 4 virves padaryti (perėjimą raiste, kitoje pusėje statyti lieptą 1 virvės ilgumo, šeštasis lieptas 2 rykščių ilgumo, septintasis per Šventąją 11/2 rykštės ilgumo, aštuntasis 1 rykštės ilgumo lieptas, devintasis prie Vytės, čia taip pat reikės 1 rykštės liepto.

43. Kelias iš Tapiau apylinkės į Ragainę

Rašyta 1384 m. Labiow Barboros dieną [gruodžio 4].

Čia aprašytą kelią nuėjo Tile ir Materne, mūsų tarnai, ir Scodete Labiow, ir Scorbete iš Laukiškių, ir ėjo iš Laukiškių į Mėlaukį 3 mylias, čia reikia pirmą naktį nakvoti, čia pašaro pakankamai, pusę reikia palikti sugrįžimui; nuo Mėlaukio 1 mylia iki Paurės upės, per ją reikės keltis. Nuo Paurės iki Osos upės reikės kelią valyti; nuo Osos 3 mylios iki upės, vadinamos Arga, per ją taip pat reikės keltis; nuo Argos upės 1 mylia iki Taurinės, čia gali kariuomenė sustoti poilsio, pašaro yra užtenkamai; nuo Taurinės 2 mylios iki Tilželės upės, čia reikės keltis ir gali kariuomenė sustoti poilsio, grįždama atgal į Ragainę; nuo Tilželės iki Raginės 1 mylia.

44. Kelias iš Marienburgo prie Nemuno į Betygalą ir Žeimius

Žemaitija, Kaunas– Brandenburgas.

Szander ir Tile, broliai iš Lepeniken, nori vesti šituo keliu: nuo Marienburgo 4 mylios iki Ariogalos; nuo Ariogalos 2 mylias iki Betygalos; nuo Betygalos iki Raseinių ir toliau iki Galvės, kur norima. Šitą kelią žino Rexe iš Brandenburgo. Žino taip pat Czander iš Žeimių.

45. Keliai į Panemunę tarp Nevėžio ir Neries

Kaunas

Claws Melstis Wargen nori vesti keliu nuo Dovydiškių į Slovisus ir, jeigu norima, taip pat į Kolainių kraštą.

46. Pradžia vieno kelio nuo Betygalos į Trakus

Į Kauną ir Trakus

Šituo keliu nori vesti Peter Splitter, rašyta viešpaties metais 1386, viešpaties epifanijos pasninko dieną [sausio 5] Tendžiogaloje.

Visų pirma jis nori vesti nuo Betygalos, nuo vienos piliavietės į Tendžiogalos kraštą, iki kurio 6 mylios, tame tarpe yra tyrlaukis ir didelis miškas, kuriame kelią reikia valyti; iš čia vykstama plyne ir vėl mišku, kuris vieno saidoko šūvio ilgumo, paskui vėl plyne ir mišku, kuris ketvirčio kelio ilgumo, čia teks prasivalyti, po to vėl plyne ir vėl mišku, kuris vėl ketvirčio kelio ilgumo ir kur reikia valyti kelią, iš ten atvykstama į Tendžiogalos kraštą, kur nestovyklaujama ir išvykstama tuo pačiu keliu.

47. Pranešimas apie kelią tarp Nevėžio ir Neries

Žemaičiai, Tapiow.

Šituo keliu ėjo Swirple, kuris Tapiow srityje gyvena, Peter ir Graude, vitingas iš Marienburgo; nuo Nevėžio jiems žinomos visos vietos iki Neries, jie apžiūrėjo brastą prie Daugirdo kiemo, toji brasta turi kietą dugną ir yra ne daugiau kaip 6 sprindžių gilumo.

48. Kelias iš Kauno apylinkių prie Neries į Normainių kraštą

Elbingo vedliai.

Iš Elbingo srities Paradis kaimo.

Narwais žino žemiau aprašytus kelius. Pirmiausia iš Romainių 2 mylios iki Šatijos krašto, kelias geras ir pastoviui visko yra; nuo Šatijos 1/2 mylios iki Svilainių; čia ko nors pikta nesutinkama, tik dirvas reikia apjoti, pastoviui visko yra. Nuo Svilainių 1/2 mylios iki Betygalos, kelias geras, yra mažas laukelis; nuo Betygalos 3 mylios iki Kulvos krašto, geras kelias ir kraštas, keltis ir valytis nereikia. Jam taip pat žinomas kelias į Žeimius; nuo Kulvos 11/2 mylios iki Žeimių, šitame Žeimių krašte yra upė, per kurią reikia daryti lieptą vienos virvės ilgumo, tai daryti reikia, nes kitaip per ją persikelti negalima; nuo Žeimių 1/2 mylios iki nedidelio Normainių krašto, čia reikės per upelį pasidaryti vienos virvės ilgumo lieptą.

49. Kelias iš Panevėžio per Labūnavą į Šatiją

Šituo keliu nori vesti Jurge Waldow. Pirmiausia ateinama į Panevėžio kraštą; iš ten į Babtus 1/2 mylios, nuo Babtų iki Labūnavos 1 mylia, čia kariuomenė apsistoja prie upės, kuri vadinama Gilasiu, nuo jos iki Vandžiogalos 1/2 mylios, tame tarpe yra miškas, kuriame kelią reikės prasivalyti; iš ten viena mylia iki Ibėnų, ten reikės truputį valytis, iš ten į Satiją 11/2 mylios, čia praleidžiama antroji naktis.

50. Pranešimas apie kelią anapus Nemuno į rytus nuo Dubysos

Simono ir Judo dieną [spalio 28] 1395 m.

Šituo keliu ėjo Steppane ir Sayde Girmov. Pirmiausia jie nuėjo prie Dubysos, o iš ten į Babtų kiemą, kuris turi didelius vartus; toliau už 1/2 mylios yra Padaugio kiemas.

51. Kelias iš Aukaimio lauko į Vaiguvos kraštą

Žemaitija. Kražių kryptis

Šituo keliu ėjo Squabe iš Laukiškių ir Gastart Labiow Fabijono ir Sebastijono mirties dieną [sausio 20] 1385 m.

Žygį jie nori pradėti iš Aukaimio lauko; iš ten 5 mylios į Kražių kraštą, kelias geras, tačiau nedidelį tarpą reikės prasivalyti; nuo Kražių 2 mylios į Milžavėnų kraštą, kraštas geras ir pastoviui visko yra; nuo Milžavėnų 2 mylios iki Sautūnų prie Šventojo miško, čia reikia daryti pastovį, visko yra užtektinai. Nuo Sautūnų 2 mylios iki Vaiguvos krašto, čia pastoviui visko yra ir kelias visur geras.

52. Kelias nuo Dubysos žiočių į Viduklės apylinkes

Šiuo keliu nori vesti Romeyke į Žemaitiją, pirmiausia nuo Nemuno prie Dubysos į nedidelį Putrių kraštą. Pirmoji nakvynė už 3 mylių nuo Nemuno, Mileikių lauke, čia vandens užtektinai, tačiau vienai nakčiai reikia pasiimti pašaro. Antroji nakvynė už 2 mylių nuo Mileikių lauko, Putrių krašte, pašaro ir vandens užtektinai. Trečioji nakvynė iš ten už 2 mylių, nedideliame Varduvos krašte, pašaro ir vandens užtektinai. Ketvirtoji nakvynė už 2 mylių nuo Varduvos, prie Upytės upės, pašaro užteks. Penktoji nakvynė už 2 mylių nuo tos upės Raseinių krašte prie Bebirvos upės, pašaro ir vandens užtektinai. Šeštoji nakvynė už 11/2 mylios nuo Bebirvos, prie Šaltuonos upės, pašaro užtektinai. Septintoji nakvynė už 2 mylių nuo Šaltuonos prie Išlyno upės, pašaro yra užtektinai. Aštuntoji nakvynė už 1 mylios nuo Išlyno upės, Viduklės krašte, prie upės, kuri vadinama Vaikupiu, pašaro yra. Devintoji nakvynė už 2 mylių nuo Vaikupio, nedideliame Venvaigėnų krašte, pašaro ir vandens užtektinai.

53. Kelio į Medininkus aprašymo fragmentas

Rašyta viešpaties metais 1387, Visų šventų vigilijoje [spalio 31]. Šituo keliu nori vesti Naywoth į Medininkus žiemą. Anapus įlankos pirmoji nakvynė prie upės Lekokackte.


B. KELIAI Į AUKŠTAITIJĄ

Kelias iš Įsruties į Darsūniškį

Viešpaties metais 1384, švento Petro suėmimo dieną [rugpjūčio 1] šitą kelią į Darsūniškį aprašė Pabil iš Įsruties.

Šituo keliu iki Darsūniškio gali vesti Pabil iš Įsruties. Pirmoji nakvynė, išėjus iš Įsruties, Valkove, prie užtvaros; nuo Valkovo 3 mylios iki upės, kuri vadinama Narpa; nuo Narpos 31/2 mylios iki Rudupės, esančios vidury daboklės10; nuo Rudupės 3 mylios iki upės, kuri vadinama Iiepona; nuo šitos upės, nuo Lieponos, 21/2 mylios iki Daudiškių; nuo Daudiškių 2 mylios iki upės Rausvės; nuo šitos Rausvės upės 2 mylios iki Šešupės; nuo Šešupės 3 mylios iki upės, kuri vadinama Kempe, čia reikės per upę keltis ir daryti du lieptus, abu vienos virvės ilgumo; nuo čia iki Darsūniškio 6 mylios.

55. Kelias iš Daudiškių į Alytų

1384 m., šv. Petro suėmimo dieną [rugpjūčio 1] šį kelią aprašė QwewedeTammow.

Šituo kelių QwewedeTammow nori vesti iki Alytaus pilies. Nuo Daudiškių iki Rausvės 2 mylios; nuo Rausvės 3 mylios iki Šešupės; nuo Šešupės 4 mylios iki Amalvės upės, ten yra 2 bjaurūs raistai, kiekvienas vienos virvės ilgumo; nuo Amalvės 4 mylios iki Alytaus pilies, tame tarpe yra upė, per kurią reikės keltis, šiame kelyje visoms nakvynėms vandens ir žolės užtektinai. Jam taip pat gerai žinomi keliai nuo Daudiškių į Birštoną, Nemajūnus ir Punią.

56. Kelias į Merkinę ir kitas vietas Nemuno aukštupio kryptimi

Merkinė

Šituo keliu nori Gedutte Wargin vesti į dykynę11 prie Merkinės, jis taip pat gerai žino Alytaus kraštą ir kelius į Naujapilį, Punią ir Nemajūnus.

57. Kelias iš Įsruties į Merkinę

Vyriausiam maršalui reiškiu visokeriopą paklusnumą.

Mielas pone maršale, težino jūsų išmintis, kad Gedute su savo bendrininkais dievo malone sugrįžo namo visai sveikas ir visus pavedimus, gerai atliko, ir kelius aprašė vienos mylios nuotoliu nuo Nemuno ir vieną kelią, einantį į kraštą Nemuno dešinėje pusėje. Pirmoji nakvynė už plynės prie Gauseniškių, antroji nakvynė prie Caniswig, trečia nakvyne prie ežero, kuris vadinamas Gavaičiu, ketvirtoji nakvynė prie Vištytės upės, penktoji nakvynė prie upės, kuri vadinama Posiutna, šeštoji nakvynė prie Vištyčio ežero, septintoji nakvynė prie Šešupės, aštuntoji nakvynė prie upės, kuri vadinama Pale, devintoji nakvynė prie upės, vadinamos Laksde. Žinokite, mielasis pone maršale, kad vedliai pasirūpins, jog nakvynėms abiejose Šešupės pusėse būtų apsistojamą, kaip čia yra parašyta, nes jie sako, kad nuo paskutinės nakvynės ligi Merkinės yra 8 mylios, ir mano, kad tas kelias geras, kurį slaptai yra nužymėję, ir tikisi, jog joti patarsite, ir kad su dievo pagalba jiems tikrai turėtų pasisekti. Dykynėje jie sutiko daug žmonių ir matė daug namų. Jie taip pat sužinojo, kad lietuviai važinėja nuo Nemuno iki Seirijo ežero ir kad nuo to ežero iki Merkinės yra 3 mylios. Rašyta Įsrutyje sekmadienį po vyskupo Martyno dienos.

Įsruties komendantas

58. Kitas kelias iš Įsruties į Merkinę

Viešpaties metais 1384, šv. Petro suėmimo dieną [rugpjūčio 1], rašyta Merkinėje.

Šituo keliu nori Briole iš Kolniškių vesti į Merkinę. Išėjus iš Įsruties, pirmoji nakvynė Taukeniškiuose prie Pisos, priešais daboklę, iki ten 5 mylios. Nuo Taukeniškių 4 mylios iki Yvaidės, čia yra du bjaurūs raistai, kiekvienas virvės ilgumo; nuo Yvaidės 4 mylios iki Širvintos; nuo Širvintos 4 mylios iki Šešupės; nuo Šešupės iki upės, kuri vadinama Lazde, 4 mylios, tame tarpe per 3 upes reikės keltis lieptais 2 virvių ilgumo. Nuo Lazdės upės 2 mylios iki ežero, kuris vadinamas Seiriju, čia yra du raistai vienos virvės ilgumo. Nuo Seirijo ežero 3 mylios iki Merkinės, ten atviras laukas, o kelyje visoms nakvynėms žolės ir vandens užtektinai.

59. Kelio į Merkinę aprašymo fragmentas

Merkinėje

Jeigu norima vykti iš Gavaičiu vieškeliu, kuris eina nuo Barčių iki Girdavos, tada bus 1 mylia nuo Gavaičiu iki Ramintos ir toliau viena mylia iki Jarkos, ir vėl 3 mylios iki Povandenės, iš ten į Liksdūnus 2 mylios, o toliau kaip Bartos komendanto aprašyme pasakyta. Jeigu norima joti iš Lötzen pilies, tada reikia vadovautis Bartos komendanto duotu kelio aprašymu.

60. Nakvynė tarp Lötzen ir Merkinę

Nakvynės dykynėje tarp Lėcenburgo ir Merkinės. Pirmiausia nuo Lėčeno iki Vidminų 3 mylios; iš ten iki Liugelgeno, iki antrosios nakvynės, 3 mylios; trečia naktis prie Beržų, už 2 mylių, čia paliekama pirma dalis pašaro; iš ten iki Jarkos 2 mylios, tame tarpe yra status kalnas; iš ten iki Liksdūnų 4 mylios, kur paliekama kita dalis pašaro; iš čia iki Glumės ežero 21/2 mylios, tame tarpe yra status kalnas; iš ten 3 mylios iki Seinų, kur paliekama paskutinė dalis pašaro, ir nuo čia iki Merkinės lieka 8 mylios. Bet jeigu jotų 2 ar 3 šimtai vyrų, tada tiek pašaro palikinėti nereikėtų, nuo Lėčeno iki šios vietos penkioms dienoms pašaro užtenka, o grįžtant atgal – dviem naktim.

61. Kelias iš Metenburgo į Merkinę

Šituo keliu nori Merune vesti nuo Metenburgo iki Merkinės. Pirma čia sutikta upė vadinama Ančia, nuo jos iki Maros upės 1 mylia; nuo Maros iki mažosios Ančios 1 mylia; nuo jos kelias geras, atviras ir kietas, iki Merkinės 5 mylios, bet kiek iki Mošios, jis tikrai nežino; jis nori vesti tarp Metelio ir Merkio, iki to ežero, jis mano, bus apie 5 mylias. Ten yra senieji skalviai, atvykę i Šalčininkų kraštą: Budrich, Dargels, Bynike, Lorencz.

62. Kelias nuo Viznos ir Narevo į Gardiną

1396 m. Gavėnioje [vasario 12– balandžio 2] Gardine.

Šitą kelią nuėjo ponas Cuntze iš Vesteno su čia paminėtais vedliais: Deymitirn, Truchno ir Sydern. Pirmoji nakvynė yra už 3 mylių nuo Viznos upės prie Narevo; iš čia 3 mylios iki Neresnos, tame tarpe yra miškas ir upė, vadinama Gerskra, per ją reikės keltis, nes krantas nuo kranto per vieną saidoko šūvį arba toliau; iš čia 6 mylios iki upės, kuri vadinama Suprasliu, tame tarpe nėra žolės; iš ten 5 mylios iki upės, kuri vadinama Ptoska, čia žolės labai daug. Nuo čia 3 mylios iki mažosios Neresnos, kur žolės irgi daug; iš ten vėl 3 mylios iki upės, kuri vadinama Svisloče, čia žolės taip pat pakankamai, upės platumas 11/2 saidoko šūvio, per ją reikės daryti lieptą. Iš ten 5 mylios į kraštą, kur yra kaimų.

63. Kelias per Raigardą vieškeliu į Gardiną

Antrieji metai12 [1402], taip pat Gardine.

Šituo keliu nori vesti Ywan Pubethen, Szidar ir Polan. Pirmiausia 4 mylios iki Raigardo, iš ten 5 mylios iki Netos upės, čia reikės daryti 4 virvių lieptą ir dar 2 rykščių lieptą per Alsarbės upę, o toliau sutinkama upė, vadinama Ystre, kur reikės 1 virvės liepto; iš ten tarp Vilko ir Bebro 6 mylios, čia galima nakvoti, padarius persikėlimą per vienos virvės ilgumo raistą.

64. Kelias prie Neries

Šitas kelias veda į Neries aukštupį; pirmoji nakvynė prie Raisto, 1/2 mylios už Visvalio, dešinėje pusėje; antroji nakvynė už 3 mylių, prie Laumenos, yra plynė ir du raistai, bet jų dugnas tvirtas ir galima lengvai perjoti; iš ten 21/2 mylios kelio iki Svirgailos kiemo, čia trečioji nakvynė, kelias geras; toliau ketvirta naktis prie Darudėno kiemo, 21/2 mylios gero kelio; penkta naktis prie Rykantų 21/2 mylios gero kelio; šešta naktis prie Vokės, 2 mylios gero kelio.

65. Kelias nuo Kulvos į Maišiagalą

1385 m. Marijos dangun ėmimo vigilijoje [rugpjūčio 14]. Henczke Syntyn ir Materne, jo brolis, iš Wackenn kaimo nurodė šitą kelią. Gardinas. Pirmiausia jie nori vesti nuo Kulvos ir toliau iki Veprių; ten yra 4 mylios, reikės daryti perėjimą per raistą pusės virvės ilgumo, o kitose tų keturių mylių vietose reikės valytis, visur galima daryti pastovį. Nuo Veprių toliau į Gelvonus yra 3 mylios, už 1 mylios yra upė, vadinama Šventupe13, per ją yra brasta, abiejose pusėse pastoviui viso užtenka. Nuo Gelvonų toliau Labūna, 3 mylios gero kelio, tame tarpe yra upė, vadinama Širvinta, per kurią taip pat yra brasta, pastoviui visko užtenka. Nuo Labūnos iki Kernavės pilies 2 mylios gero kelio ir pastoviui visko užtenka. Toliau nuo Kernavės iki Maišiagalos pilies 3 mylios gero kelio ir pastoviui visko užtektinai.

66. Kelias nuo Nevėžio į Vilnių

Viešpaties metais 1385, Marijos dangun ėmimo dieną [rugpjūčio 15] prie Neries.

Šitą kelią rodys Girhardt Kremiten. Pirmiausia reikia eiti nuo Nevėžio upės; iš ten 3 mylios gero kelio iki Šatijos kaimo, tame tarpe pastoviui visko užtenka. Nuo Šatijos kaimo iki Žeimių krašto 3 mylios gero kelio, pastoviui visko užtenka. Nuo Žeimių iki Videgirdžių 3 mylios gero kelio ir pastoviui visko užtenka. Nuo Videgirdžių iki Kernavės 21/2 mylios gero kelio, tame tarpe yra upė Šventupė13, per ją yra brasta, tarp jos ir Videgirdžių kaimo pastoviui visko užtektinai. Nuo Kernavės iki Vilijos 3 mylios gero kelio, tame tarpe pastoviui visko užtenka.

67. Kelias palei Nerį į Vilnių

Viešpaties metais 1385, pirmadienį po apaštalų atsiskyrimo [liepos 17] Merune nurodė šitą kelią palei Nerį. Pirmiausia nori pradėti nuo Neries kelio ir vesti į Vilkiją14, kur Ragainės komtūras Vigant buvo užmuštas, 2 mylios, kelias geras, tame tarpe yra nedidelė užtvara, kurią reikės pašalinti. Nuo Vilkijos iki Šventupės 3 mylios, ten nakvojamą kitą naktį, šitame tarpe taip pat yra nedidelė užtvara, kurią reikia pašalinti, ir raistas, per kurį reikės daryti perėjimą vieno saidoko šūvio ilgumo. Nuo šitos nakvynės iki Šventupės 1 mylia kelio, ten yra brasta ir Uoginto kiemas, kuriame Mileikos brolis gyvena; jeigu nenorima per šitą brastą keltis, vykstama dar 1 mylią Šventupės pakrante iki kitos brastos, kuri yra Deltuvos krašte, jeigu ir čia nenorima keltis, vykstama toliau palei Šventupę 1/2 mylios prie brastos, kur Buseikos kiemas; nuo šitos brastos einama į Vilkmergę, į pilį, esančią šiapus Šventupės, ketvirtis kelio palei Šventupę kietas. Nuo šios vietos 11/2 mylios iki Tautgino kiemo, čia galima daryti pastovį, irgi yra brasta; pastoviui čia visko pakankamai, kraštas visko pilnas ir atviras. Nuo Tautgino kiemo iki Gelvonų lauko 2 mylios, kraštas geras, pastoviui visko pakankamai. Nuo Gelvonų iki upės, kuri vadinama Širvinta, iki joje esančios brastos, 2 mylios, tame tarpe yra nemažas miškas, jame du keliai; nuo Širvintos iki Maišiagalos pilies 2 mylios, kraštas gausus ir pastoviui visko užtektinai. Jeigu iš ten norima Įraukti į Vilniaus kraštą, sukama į dešinę, ligi Vilniaus 4 mylios. Norint nuo Maišiagalos patekti į Kernavę, grįžtama atgal 11/2 mylios; nuo Kernavės grįžtama prie Šventupės, nuėjus 2 mylias, patenkama į pirmąjį kelią. Norint iš Kernavės vykti palei Nerį aukštyn, reikia Neryje surasti Kernavės brastą, kuri yra už pusės mylios prie vieno kalno, vadinamo Atažvalga; tuomet kur norima jis gali vesti į Vilnių arba palei Nerį žemyn, nes visos vietos jam gerai žinomos.

68. Žiemos kelias į tas pačias Kernavės ir Maišiagalos apylinkes

Maišiagala

Šiuo keliu jis [Merune] nori vesti į Kernavę žiemą [1385 m.]. Pirmiausia nuo Neries kelio iki Šatijos 2 mylios atviro kelio; nuo Šatijos 2 mylios iki Bialgos kiemo, kur antroji nakvynė; nuo Bialgos iki Saugučio kiemo 21/2 mylios, pastoviui visko pakankamai, nuo Saugučio iki Kernavės 2 mylios, nuo Kernavės iki Eitučio kiemo 11/2 mylios, nuo Eitučio iki Tausoto kiemo 2 mylios; nuo čia iki Gelvonų 2 mylios, nuo Gelvonų iki Sirpučio kiemo prie Šventupės 11/2 mylios; iš ten 1 mylia iki Vilkmergės pilies; nuo Vilkmergės iki Deltuvos 1 mylia, nuo Deltuvos iki Veprių 1 mylia, nuo Veprių iki Vaitelio kiemo 2 mylios, tame tarpe reikės pašalinti vieną užtvarą. Nuo Vaitelio iki Salnikų 2 mylios, iš čia patenkama į senąjį kelią. Norint iš Kernavės patekti į Maišiagalą, dar 2 mylios,

69. Brastos per Nerį prie Kernavės

Šitas Neries brastas žino Hannus, kuris yra atbėgęs į Tappiow. Pirmoji brasta per Nerį aukščiau Kernavės tokiu atstumu, kad galima girdėti šauksmą, netoli nuo karaliaus būstinės; kita brasta nuo šitos brastos yra per du šauksmus, prie Sidaro kiemo.

70. Kelias nuo Romainių į Trakus ir Vilnių

Šitą kelią nurodė Eysutte Labiow apaštalo Tomo dieną [gruodžio 21] 1384 metais Trakuose.

Pirmiausiai ateinama į Romainius prie Nemuno, nuo Nemuno per Romainius iki Varluvos 1 mylia, nuo Varluvos iki Svilainių 2 mylios, nuo Svilainių trys mylios iki Trakų Pabarčių, tame tarpe yra miškas ir upė, kurią galima perjoti nedarant liepto, miškas pusės mylios ilgio; nuo Trakų iki Kernavės 2 mylios. Bet jeigu norima iš Trakų į Vilnių, tada nuo Trakų iki Tulnikių 2 mylios; nuo Tulnikių iki Trakų pilies 21/2 mylios, o nuo Tulnikių iki Vilniaus 31/2 mylios.

71. Kelias iš Labūnavos į Vilnių

Rašyta 1385 viešpaties metais, Tiburcijaus kankinio dieną [rugpjūčio 11].

Šituo keliu nori vesti Schiris Tapiow ir pradėti nuo Pėdžių, tarp Labūnavos ir Žeimių; nuo Pėdžių iki Taikino ežero 2 mylios; ten yra užtvara, kurią reikia pašalinti, iš ten iki Veprių 4 mylios, ten yra užtvara; nuo Veprių iki Vilkmergės 2 mylios, yra plynė; prie Veprių galima persikelti per Šventupę, yra brasta, bus 2 mylios iki Gelvonų, iš ten iki Starpeikos kiemo 3 mylios; iš ten iki Kernavės 11/2 mylios, nuo Kernavės iki Maišiagalos 2 mylios, iš ten galima vykti į Vilnių palei Nerį arba atgal namo. Jam taip pat pažįstamas Žeimių kraštas.

72. Vieno žvalgo siūlomas kelias į Aukštaitiją

Merkinė

Diterich iš Lunenburgo sako žinąs visas vietoves persikėlus per Nemuną. Pradėti reikia nuo Naujapilio ir vykti gilyn į kraštą, kur reikalinga ir kur nori kariuomenė žygiuoti, išskyrus jam nežinomas vietas; Vilnių ir Medininkus jis žino.

73. Kelias iš Kauno į Medininkus

Šituo keliu į Medininkus nori vesti Jakune Pubethin ir Gedympthe iš Rūdavos. Pirmiausia nuo Kauno iki Rumšiškių 2 mylios, iš ten iki Lėlių Trakų 2 mylios; iš ten į Semeliškes 3 mylios, iš ten 2 mylios iki Markininkų; iš ten iki Vaidučio kiemo prie Vokės 3 mylios; iš ten 11/2 mylios iki Rudaminos; nuo Rūdiškių iki Medininkų 3 mylios; nuo ten iki Tudeniškių, iki karaliaus dvaro, 11/2 mylios; iš ten iki Ašmenos 3 mylios; nuo Ašmenos iki Levo kiemo15 3 didelės mylios; iš ten 2 mylios iki Krėvos; iš ten grįžtama atgal į Bijutiškes 2 mylias. Ten visur geri laukai, ir pastoviui visko užtektinai; iš ten iki Skveriškių 3 mylios; nuo ten iki Kreckūno kiemo 3 mylios, tame tarpe yra upė, per kurią reikės keltis; nuo ten iki Slabūno kiemo 2 mylios; toliau 2 mylios iki Rudaminos; iš ten iki Navėno kiemo 3 mylios; iš ten iki Skabuto kiemo 3 mylios; iš ten iki Žiežmarių 2 mylios, čia ateinama į senąjį kelią.

74. Kelias iš Birštono į Stakliškes

Clawsigail Gyrmow, kuris pažįsta vietas nuo Birštono iki Remeikio ir Mingailos brolio kiemo, 4 mylios, ten yra šaltinis ir pastoviui visko užtektinai; iš ten 11/2 mylios iki Stakliškių, ten visko gausus kraštas.

75. Kelias į Alytų

Šis kelias aprašytas 1384 m. Stepono kankinio dieną [rugpjūčio 2] Merkinėje.

Šituo keliu nori Jagaude Girmow ir jo bendrininkas Schlode vesti nuo Šešupės į Alytų. 4 mylios iki Malvų lauko, tame tarpe reikės du lieptus daryti, pirmąjį vienos virvės ilgumo, antrąjį – pusės virvės, ir ten kariuomenė gali ilsėtis, iki Alytaus bus 5 mylios gero kelio, o iš ten jam žinomos visos vietos iki Trakų, ves, kur bus norima.

76. Kelias į Alytų ir Merkinę

Merkinė ir Alytus

Šituo keliu nori vesti į Alytų Helmig su savo sūnumi Kiken Wargen. Nuo to ežero, kuris vadinamas Dusia, yra 5 mylios iki Alytaus, tame tarpe yra upė, vadinama Obelyte, čia gali kariuomenė pasilsėti, jei nori, nes žolės ir vandens užteks; nuo Alytaus iki Nemunaičio 1 mylia; nuo Nemunaičio iki Merkinės 4 mylios, plynas laukas ir kelias geras. Toliau jie žino kelią iki Trakų.

77. Kelias iš Punios į Trakus ir atgal į Rumšiškes

Šituo keliu nuo Punios16 iki Trakų nori vesti Reythewille Gyrmow. Nuo Punios 3 mylios iki Alytaus, iš ten iki Nemunaičio 21/2 mylios, iš ten iki Merkinės 21/2 mylios; iš ten iki Perlojos 3 mylios; iš ten 3 mylios iki Žilinų; iš ten 3 mylios iki Lieponių; iš ten iki Trakų 3 mylios, visas kraštas geras, visur galima daryti pastovį, vandens pakankamai. Šituo keliu nuo Trakų namo nori vesti Wygail Wargen17. Nuo Trakų iki Semeliškių 3 mylios, iš ten 3 mylios iki Gubiškių, iš ten 3 mylios iki Vaiguvos, iš ten 3 mylios iki Rumšiškių, ten visur yra vandens ir pastoviui vietos užtenka.

78. Kelias dviem kariuomenėm iš Punios apylinkių į Trakus ir atgal

Šituo keliu į Trakus nori vesti Prestowille, Jogawde ir Jocun. Pirmoji nakvynė prie Nemunaičio; iš ten 1 mylia iki Ilgos ežero, čia kariuomenė sustoja, pašaro ir visko, ko reikia pastoviui, užtektinai. Čia kariuomenė pasidalija: viena vyksta į Alytų, kita – į Daugus 3 mylios, čia reikia sustoti; pastoviui visko užtektinai, pašaro yra. Po to atvykstama į Perloją, iki kurios kiekvienai kariuomenei yra po dvi mylias, čia kariuomenės susieina, pastoviui visko užtektinai, kelio valyti nereikia. Nuo Perlojos 2 mylios iki Krokialaukio, Mansto kiemo, visko yra pastoviui, kelio valyti nereikia. Nuo Krokialaukio iki Lieponių 3 mylios, kraštas gausus, nieko nereikia valyti, pastoviui visko užtektinai. Iš ten vykstama į Trakus, kelio nuo Lieponių yra 3 mylios atviru lauku.

Kelias atgal. Nuo Trakų iki Drabužio ežero 3 mylios, iš čia reikia vykti iki Strėvos; jeigu Strėva neužšalusi, ją galima perjoti. Nuo Drabužio iki Verknės upės 3 mylios, pastoviui yra visko ir pašaro užtektinai. Nuo Verknės iki Punios 4 mylios, ten yra užtvara; jie nežino, kiek kelio reikės valyti. Nuo Punios vėl grįžtama į stovyklą, kurioje buvo palikta pašaro. Tą patį kelią gerai žino Wissegaude ir Lubenne; jie gyvena Brandenburgo srityje.

79. Įvairūs keliai tarp Merkinės, Trakų ir Gardino

Šitą kelią nurodė Raytwille ir nori juo vesti. Pirmiausia nuo Merkinės į Trakus ir kitur. Pirma nakvynė – atvykus iš Merkinės i Perloją, už 3 mylių, pastovis geras, pašaro ir vandens užtektinai. Antra nakvynė – iš Perlojos atvykus į Žilinus, už 4 mylių, čia taip pat pastovis geras, pašaro ir vandens užtektinai. Trečia nakvynė – atvykus iš Žilinų į karaliaus dvarą prie Lieponių, už 3 mylių kelio, čia ir pašaro, ir vandens užtenka. Ketvirta nakvynė – tarp Lieponių ir Trakų, kelio 3 mylios ir pašaro, ir vandens užtektinai.

Iš ten norint grįžti atgal, reikia pirmiausia nuo Trakų vykti į Drabužininkus 3 mažas mylias, pašaro yra. Antra nakvynė už 3 mylių nuo Drabužininkų, prie Verkės upės, pašaro irgi yra. Trečia nakvynė už 4 mažų mylių nuo Verknės, atvykus į Punią, į karaliaus dvarą, pašaro užtenka. Ketvirta nakvynė už 2 mylių nuo Punios, Alytuje, taip pat karaliaus dvare, pašaro yra. Penkta nakvynė už 3 mylių nuo Alytaus prie Nemunaičio, taip pat karaliaus dvare, pašaro yra. Šešta nakvynė už 3 mylių kelio nuo Nemunaičio, vėl Merkinėje, čia vėl išeinama į senąjį Merkinės kelią.

Jeigu norima vykti keliu, kuriuo į Merkinę buvo eita praėjusią žiemą, tai jį gerai žino Nukayl ir Wissegawde, jie taip pat žino kelius į Šalčininkus arba į Trakus, jeigu tik reikės, kokiais tik bus panorėta keliais, ves į abi puses.

Atėjus į Trakus ir panorus vykti tolyn į kraštą, reikia vykti šiuo keliu. Pirmiausia nuo Trakų vykti į Senuosius Trakus iki Vokės 3 mylias, pašaro užteks. Antra nakvynė už 2 mylių nuo Vokės, prie Rudaminos, karaliaus dvaro, pašaro užteks. Trečia nakvynė už 3 mylių nuo Rudaminos, prie Merkio upės, pašaro užteks. Ketvirta nakvynė už 3 mylių nuo Merkio upės, Čepurnos kieme, kelyje į Šalčininkus, pašaro užteks. Penkta nakvynė už 3 mylių nuo Šalčininkų, prie Eišiškių, pašaro užteks. Šešta nakvynė už 2 mylių nuo Eišiškių prie Versekos upės, pašaro užteks. Septinta nakvynė už 4 gerų mylių nuo Versekos, prie Merkio upės, pašaro pakaks. Aštunta nakvynė vėl palei Merkio upę, atėjus senuoju keliu ligi Merkinės pilies, pašaro ten jau stigs.

Nuo Versekos upės norint vykti kitais keliais, reikia sukti į Gardiną; keliu nori vesti Pavel iš Gardino. Pirma nakvynė už 2 mylių nuo Versekos, atėjus į karaliaus dvarą Kaniavą, pašaro užteks. Antra nakvynė už 3 mylių nuo Kaniavos, Strėvininkuose, pašaro užteks. Trečia nakvynė už 3 mylių nuo Strėvininkų, Ežerynėje, karaliaus dvare, pašaro užteks. Ketvirta nakvynė už 3 mylių nuo Ežerynės, Gardine, pašaro užteks.

80. Kelias iš Merkinės į Valkininkus

Perlamas

Viešpaties metais 1387, trečiadienį prieš Visų šventų dieną [spalio 30] stojo bėglys Mikai iš Krakūnų ir sakė, kad gali vesti nuo Merkinės į Perloją, į ten yra 3 mylios; už 2 mylių nuo Krakūnų jis žino brastą, kur per Merkį iš karto gali perjoti šimtas vyrų; nuo Krakūnų iki Versekininkų 3 mylios gero kelio. Jis nori vesti į Šalčininkus, nes tos vietos jam gerai žinomos.

81. Kelias iš Merkinės į Šalčininkus žiemą ir vasarą

Taip pat jis18 nori vesti žiemą, pirmiausia į Šalčininkus iš Merkinės. Nuo Merkinės iki Perlojos 11/2 mylios, čia reikia sustoti nakčiai, kas pastoviui reikalinga, yra užtektinai. Nuo Perlojos iki Versekos upės 2 mylios, yra plynė, prie upės yra pašaro ir pastoviui visko užtektinai; nuo Versekos iki Ivano kiemo 3 mylios, kelias geras ir pastovis geras. Nuo Ivano kiemo iki Mantgirdo kiemo 2 mylios, ten teka Šalčia; nuo Mantgirdo kiemo iki Hanulo kiemo 2 mylios; nuo Hanulo kiemo iki Mingailos kiemo 2 mylios, ten Šalčininkai pasibaigia. Iš ten iki Ivano, Patriko sūnaus, kiemo 2 mylios, iš ten iki Ašmenos, karaliaus dvaro, 1 mylia; už Ašmenos yra kitas karaliaus dvaras, kuris vadinamas Tudeniškėmis, iki jo 2 mylios; iš ten iki Medininkų pilies 1 mylia; jeigu ten nenorima sustoti, tada reikia pasiekti už 1/2 mylios esantį Hanulo kiemą; iš ten iki Mansto kiemo 2 mylios; tame tarpe reikės perjoti per Merkį; iš ten galima grįžti atgal arba vykti į Vilnių, kur norima. Jis taip pat žino daugiau kaip 10 brastų per Merkį.

Jeigu norima vasarą vykti į Šalčininkus, reikia kariuomenę vesti nuo Lentrakių, nuo Lentrakių iki Žiežmarių 2 mylios, nuo Žiežmarių iki Semeliškių 4 mylios; iš ten iki Markininkų 2 mylios; iš ten 21/2 mylios iki Rūdininkų prie Merkio upės, ten yra brasta, kuri perjojama; toliau 3 mylios į kraštą, vadinamą Salomis, tame tarpe yra raistas per du saidoko šūvius, jį užklojus žabais ir užpylus, galima perjoti; jeigu per jį joti nenorima, vedlys gali vesti aplink; iš ten 1 mylia ligi Šalčininkų, iš ten jis nori vesti prie Nemuno, į Senuosius Skalvius arba į Ašmeną, kur norima. O jeigu norima patekti į Medininkus, reikia vykti nuo Merkinės prie Vokės upės priešais Trakus, iki ten bus 2 mylios; nuo Vokės iki Rudaminos 2 mylios atviru lauku, pastoviui visko užtektinai. Nuo Rudaminos iki Medininkų pilies 2 mylios; nuo Medininkų iki Tudeniškių, iki karaliaus dvaro, 2 mylios; iš ten iki Ašmenos, taip pat karaliaus dvaro, 3 mylios; nuo Ašmenos iki Bytiškių, karaliaus dvaro, 3 mylios, iš ten iki Krėvos 2 mylios, visur kelias geras atviru lauku, pastoviui visko užtektinai. Nuo Krėvos grįžtama atgal prie Talučio kiemo 2 mylias, iš čia iki pilies, kuri vadinama Galšia, 3 mylios; iš ten iki Patriko kiemo 2 mylios, iš ten iki Andriejaus dvaro 2 mylios; iš ten 3 mylios iki Mansto kiemo; nuo Mansto kiemo vėl ateinama į Rudaminą – 3 mylios ir išeinama į pirmąjį kelią; jeigu nenorima grįžti namo, tai reikia eiti prie Neries ir iš ten vykti kur norima.

82. Žiemos kelias į Šalčininkų apylinkes ir pietus nuo jų prie Dzitvos esančią Senųjų Skalvių gyvenvietę

Vilniuje. Šituo keliu Merune nori vesti žiemą į Šalčininkus. Ten vykstant, pirmiausia reikės persikelti per upę, vadinamą Kirsna, čia paliekama paskutinė maisto dalis; nuo Kirsnos iki Nemunaičio pilies, esančios anapus Nemuno, 4 mylios, tame tarpe keliose vietose kelią reikės prasivalyti; nuo Nemunaičio iki upės, kuri vadinama Naude, 2 mylios atviro kelio, pastovis geras nuo Naudės iki Perlojos, iki karaliaus dvaro, 11/2 mylios; nuo Perlojos iki Versekos 3 mylios, yra plynė; nuo Versekos iki Ivano kiemo 2 mylios, ten yra Šalčininkai, pastovis geras; iš ten iki Mantgirdo kiemo 21/2 mylios, nuo Mantgirdo kiemo iki Visgirdos kiemo 11/2 mylios, iš ten iki Mingailos kiemo 11/2 mylios, nuo Mingailos iki Sudinto kiemo 2 mylios, čia apsigręžiama; nuo Sudinto iki Mingailos kito kiemo 1 mylia; iš čia į Dragominsko kraštą 21/2 mylios, tame tarpe yra plynė; nuo Dragominsko iki Vaisučio kiemo 2 mylios, nuo Vaisučio iki Uoginto kiemo 11/2 mylios; iš ten iki Eišiškių, iki apleistos pilies, 1 mylia; iš čia vėl ateinama prie Versekos į senąjį kelią, į Drevininkų kaimą, iki kurio yra 3 mylios; nuo Drevininkų iki Perlojos 21/2 mylios, nuo Perlojos iki Nemunaičio 31/2 mylios; nuo Nemunaičio iki Kirsnos 4 mylios, prie palikto maisto.

Jeigu norima patekti į Senuosius Skalvius, vykstama iš Drevininkų į karaliaus kiemą Dvarį, esantį prie upės, vadinamos Dzitva, kelio 2 mylios; nuo Dvario iki Jurgio kiemo 11/2 mylios, iš ten iki Leliūno kiemo 2 mylios, nuo Leliūno iki Skalvių krašto Visio kiemo 1 mylia, nuo Visio iki Eimučio kiemo 2 mylios, nuo Eimučio grįžtama į Drevininkus, į pirmąjį kelią.

83. Iš Gardino į Šalčininkus, grįžtant per Pervalką

Kaip šiuo keliu eiti, papasakojo Urban ir nori vesti. Pirmiausia iš Gardino į kitapus Ežero, 3 mylios iki pilies. Nuo Astros, nuo tos pilies, iki Ostrynos 3 mylios, ten yra upė, vadinama Katra, kur dažnai esti sargybos. Iš ten iki Vosyliškių 2 mylios per bjaurų mišką, čia galima 2 naktis sustoti ir gerai pamedžioti. Iš ten iki Dubičių 5 mylios gero kelio, ten yra miestas ir pilis. Toliau nuo Dubičių iki Eišiškių miesto 3 mylios, jis viena mylia iš kelio. Nuo Eišiškių į Šalčininkus 5 mylios, bet jeigu bus vykstama iš Dubičių į Šalčininkus, tai bus 6 mylios, tame tarpe galima nakvoti. Iš Šalčininkų grįžtama atgal per dykynę 12 mylių iki Pervalko, iki karaliaus dvaro; tame tarpe jis pašaro rasti pažada pakankamai; čia, persikėlus per Nemuną, vėl išeiname į vieškelį.

84. Vieno žvalgo žinios apie pietinės Lietuvos apylinkes, kuriomis dar nebuvo žygiuota

Orban Russe iš Johanisburgo kalbėjo su Balgos komtūru apie savo žinomus kelius iš Šalčininkų; jam taip pat žinomi Dubičiai; taip pat Vosyliškės, taip pat Šoldė, taip pat Volkovyskas, 4 mylių ratu. Čia paminėtos apylinkės viena nuo kitos yra per 8, 10 ar net 12 mylių, pasak jo, šie kraštai turtingi ir kariuomenė dar nebuvo į juos įžengusi.

85. Kito žvalgo žinios apie tas apylinkes

Medyte, esantis pas poną Hansą Surwillen, žino Perloją, kelią per Verseką į Šalčininkų kraštą, ir visas Šalčininkų kraštas jam gerai pažįstamas.

86. Kelias iš Pervalko į Šalčininkus

Tas kelias eina iš Pervalko į Šalčininkų kraštą. Pirma nakvynė Strėvininkuose, antra – Širviuose, trečia naktis Eišiškėse, ketvirta prie Dvariškių ir penkta – priešais Lydos pilį.

87. Kelias nuo Perlamo į Bokštus

Tai kelias iš Perlamo į Savačius. Pirma nakvynė prie Mikulio kiemo (tame tarpe nuo Pervalko yra 3 mylios plynės). Antra nakvynė už trijų mylių prie Beršto, prie upės, vadinamos Katra; trečia nakvynė už 3 mylių Bokštuose; ketvirta nakvynė prie Lydos, nuėjus 4 mylias.

88. Kelias iš Lötzen į Ostryną

Tai nakvynės tarp Netos ir Löczen, Pirma prie Vidminų už 3 mylių nuo Löczen, čia paliekama dalis pašaro; kita prie Savindo ežero, už 3 mažųjų mylių, trečia prie Lyko, už 2 mylių; čia vėl paliekama pašaro; ketvirta prie Svano ežero, už 31/2 mylios, čia reikia taip pat pašaro palikti; penkta Pryviškėse, už 3 mylių; šešta prie Netos, už 31/2 mylios, čia taip pat reikia pašaro palikti; paskutinė – tarp Netos ir Vilkosės, 4 mylių tarpe. Iš Vilkosės 4 mylios į kraštą, kur galima pasukti norima kryptimi, jeigu norima ir naktį joti, tada reikia joti 8 mylias nuo Nemuno ligi Vosyliškių, karaliaus dvaro, arba į Ostryną, kur gausus kraštas. Jeigu kariuomenė pasidalytų į tris dalis, tuomet trečioji dalis galėtų joti į Suvalkus arba kur panorės, nes kraštas gausus.

89. Kelias nuo Lyko į Ostryną

Awrillen Waldow nueitas kelias į Gardiną. Nuo Lyko iki Svano ežero 4 mylios, iš ten iki Netos 4 didelės mylios, iš ten aštuonios mylios iki kirsto miško; iš ten iki Vilkušo 4 mylios plyno lauko, iš ten 4 mylios iki Gardino, iš ten 4 mylios iki Ežero, karaliaus dvaro, iš ten 4 mylios iki Ostrynos, irgi karaliaus dvaro, tame tarpe yra upė, kuri vadinama Katra, per ją teks keltis, iš ten galima pasukti kur norima.

90. Kelias iš Perlamo į Eišiškes

Kelias prasideda: Pirma nakvynė bus prie Perlamo, iš ten dvi mylios gero kieto kelio iki Pervalko, pašaro užteks; iš ten 4 mylios iki Berštų, kelias kietas ir geras, tačiau jame yra upė, vadinama Katra, kuri labai sunkiai užšąla, platumo ji 30 pėdų, aplink daug medžių, ir nesunku pasidaryti lieptą. Taip pat jie užtikrina, kad toliau yra tiltas, nes tą upę kerta vieškelis. Nenorint per ją keltis, reikia žinoti, kad yra ežeras, iš kurio ji išteka, ir per jį galima keltis žiemą, kai jis užšąla. Nuo Beršto 2 mylios iki Bokštų krašto, tame tarpe kietas geras kelias, yra upė, bet labai maža, mažesnė už Katrą, ir jie užtikrina, kad per ją taip pat yra tiltas. Nuo Bokštų taip pat 2 mylios iki Vosyliškių, ten kraštas gausus ir geras. Nuo Vosyliškių turime 2 mylias iki Zabolotjės, čia geri laukai ir kaimai. Nuo Zabolotjės 2 mylios iki Skalevo; čia taip pat gyvena skalviai, kurie Ragainėje buvo sugauti, nuo vieno kaimo iki kito visur kelias geras; be to, ten yra upė, vadinama Pelesa, ji neplati; vedlys mano, kad per ją yra tiltas. Nuo Skalevo tolyn už 2 mažų mylių yra Rodūnia; čia gražus, gausus ir tirštai gyvenamas kraštas. Nuo Rodūnios jie siūlo joti 21/2 mylios iki Eišiškių; tame tarpe kraštas geras ir kelias geras.

91. Kelias iš Gardino į Krėvą

Šituo keliu nori Jörge vesti iš Balgos srities. Iš Gardino yra 3 mylios iki Pyros upės; čia reikės per 11/2 rykštės daryti lieptą, pašaro yra ir pastovis geras. Iš čia 4 mylios iki Ostrynos, karaliaus dvaro, pašaro yra, pastovis geras; tame tarpe plati plynė ir keli upeliai, bet jie nepavojingi. Toliau bjaurus miškas, jį reikia aplenkti ir joti į Vosyliškes 3 mylias, ten yra pašaro ir pastovis geras; tame tarpe nėra kliudančių upių. Iš ten iki Žyžmos upės 3 mylios; priešais upę yra raistas; jis neužšąla, todėl reikia per penkias virves pasidaryti kelią, bet toliau per upę yra geras tiltas, pašaro yra ir pastovis geras; jojama per erdvią plynę ir lauką. Iš ten iki Lydos 2 mylios, tame tarpe pastovis geras ir nėra kliudančių miškų ar upių. Iš ten iki Spušos upės 3 mylios; jeigu ji neužšalusi, tada reikia daryti dviejų rykščių lieptą, abiejose jos pusėse pastovis geras, pašaro randama pakankamai ir nėra daugiau kliudančių upių. Iš ten iki Lipniškių 11/2 mylios, čia nieko nereikia taisyti, abiejose pusėse pastovis geras, tame tarpe nėra kliudančių miškų ar upių. Iš ten iki Trobų kaimo 3 mylios, nieko nereikia daryti, pašaro užtektinai ir pastovis geras; tame tarpe yra geras atviras laukas, nėra kliudančių upių ar miškų. Iš ten iki Krėvos 3 mylios, kraštas geras ir pastovis geras, nieko nereikia valyti ir pašaro užtektinai.

Kelias sugrįžimui. Nuo Krėvos 3 mylios iki Galšėnų, Andriuškos dvaro, čia nieko nereikia taisyti, kraštas geras, pašaro užtenka ir pastovis geras. Iš ten 3 mylios iki Yvijos, taip pat Andriuškos dvaro; aplinkui pastovis geras ir pašaro užtektinai, tame tarpe ko nors taisyti nereikia. Iš čia 4 mylios iki Delatičio, karaliaus dvaro, Naugarduko krašte; tame tarpe yra tyrlaukis, ir kariuomenei ten stovyklauti netinka, geriausia sustoti prie Delatičio, ten pastovis geras, pašaro užtenka ir nieko nereikia taisyti. Iš ten 4 mylios iki Naugarduko; norint čia galima sustoti trumpos nakvynės, pašaro užtenka ir pastovis geras, kelio nereikės taisyti. Iš ten iki Selvos 3 mylios; tame tarpe nėra kliudančių upių ar miško, pašaro užtektinai ir pastovis geras. Iš ten 3 mylios iki Lebiodos upės, Stegvilos krašto, pastovis geras, pašaro užteks; per upę reikės daryti 2 rykščių lieptą. Iš ten iki Rutiškų kaimo 3 mylios, pastovis geras, pašaro užtenka, nieko nereikia taisyti; norint galima sustoti trumpos nakvynės, kraštas geras, pašaro užtenka. Iš ten 3 mylios iki Pyros, iki pirmosios nakvynės vietos prie Gardino; čia taip pat galima sustoti trumpos nakvynės, pašaro užtenka ir pastovis geras. Iš ten iki Gardino lieka 3 mylios.

92. Kelias iš Merkinės į Trobas

Šitą kelią kunigaikštis Švitrigaila nurodė. Trakuose. Pirmiausia vykti į Merkinę, nuo Merkinės 3 mylios iki Perlojos, nuo Perlojos 3 mylios iki Kiaulėkų, nuo Kiaulėkų 3 mylios iki Lieponių, nuo Lieponių 4 mylios iki Trakų, nuo Trakų 2 mylios iki Vokės ir palei ją aukštyn, nes kraštas nuniokotas; nuo Vokės 3 mylios iki Jašiūnų, nuo Jašiūnų 3 mylios iki Zelės; nuo Zelės už 4 mylių patenkama į kelią, kur šiemet buvo padarytas pastovis, ir ateinama prie Goštauto kiemo Geranainių krašte, čia pašaro ir vandens užtenka; nuo Goštauto kiemo 11/2 mylios iki Manvydo kiemo, kur pašaro ir vandens yra pakankamai. Nuo Manvydo kiemo 2 mylios iki Trobų, ten pašaro ir vandens pakankamai.

93. Nuo Netės per Perlamą į Tureikius ir Gardiną

Šituo keliu į Perlamą ir Gardiną nori vesti Szydar, Lorenz, Alexius Pubethen ir Szidan Rudow. Pirmoji nakvynė prie Netės, nuo Netės iki Nassirwe 2 mylios kelio, ten yra gero vandens, iš ten 2 mylios iki Ussy, čia taip pat vandens užtektinai, nuo Ussy iki Perlamo 4 mylios, tame tarpe kariuomenei stovyklavimui reikalingo vandens nėra, nuo Perlamo iki kaimo, kuris vadinamas Pivitšna, 2 mylios, čia pašaro ir vandens vienai nakčiai užteks; iš ten iki Ežero, Vytauto dvaro, 2 mylios, čia taip pat vienos nakties pastoviui vandens ir visko užteks; iš ten 2 mylios iki Katros, vandens yra, ir vieną naktį galima daryti pastovį; iš ten reikia vykti 4 mylias iki Dubno, kur įrengta pilis, čia nėra vandens, ir nereikia daryti nakvynės; iš ten iki Vechotnicos 3 mylios, vandens yra, ir vieną naktį galima daryti pastovį; iš ten iki Volkovysko 2 mylios, čia galima net 2 ar 3 naktis praleisti, nes vandens yra, pastovis geras, kraštas gražus; iš ten iki Derečino 4 mylios, ten stovyklauti negalima, nes nėra vandens; iš ten 4 mylios iki Slonimo, šitame tarpe taip pat nenakvoti, nors kraštas geras, vandens užtektų, ir būtų galima daryti dviejų naktų pastovį; iš ten 6 mylios iki Zabitės, ten reikia vieną naktį nakvoti miške prie Nemuno; iš ten iki Tureikių 4 mylios, kur vienai nakčiai pašaro ir vandens užtenka; iš ten iki Lediškių 4 mylios, čia yra gero vandens ir pastovis geras, iš ten iki Vosyliškių 3 mylios, pastovis geras, norint galima 2 naktis nakvoti, nes vandens pakankamai; iš ten 4 mylios iki Ostrynos, yra vandens ir pastovis geras; iš ten 3 mylios iki upės, kuri vadinama Pyra, čia vėl išeinama į vieškelį, einantį į kraštą, nuo jo iki Gardino 4 mylios.

Norint vykti iš Volkovysko į Gardiną kitu keliu, reikia eiti nuo Volkovysko iki Končeburvalko prie Nemuno, bus 4 mylios kelio, pastoviui visko užtektinai ir yra gero vandens; iš ten iki Kymanto Rozankos dvaro 2 mylios, čia galima, jeigu norima, tris naktis stovyklauti, vandens ir ko reikia pastoviui yra pakankamai; iš ten atvykstama į Lediškes, į tą patį kelią, kuris aukščiau aprašytas.

94. Upės tarp Viznos ir Naugarduko

Kelyje tarp Viznos ir Naugarduko yra upės, kurias Merune žino. Pirmiausia didelė Narė ir maža Narė; toliau už 1 mylios Socall; toliau už 21/2 mylios per Eidiliškių lauką teka Lasasa; toliau ligi Ščaros 4 mylios, nuo ten iki Malčo 2 mylios, ten jau prasideda Naugarduko kraštas, tame tarpe yra šiek tiek miško, gal apie ketvirtį kelio; jame taip pat žmonės gyvena.

95. Sustojimai kelyje į Naugarduką

Šis kelias į Naujapilį. Pirma nakvynė Putriškėse, antra prie Hostilkovičių, šalia Jurgeno, trečia prie Kymanto kiemo, ketvirta prie Vaisėdos kiemo, penkta prie Naujapilio.

96. Kelias į Lydą

Tai kitas kelias į Lydą per Naugarduką. Pirma nakvynė Putriškėse, antra Ostrynoje, trečia prie Vosyliškių, karaliaus dvaro, ketvirta prie Lydos.

97. Vasaros žygis iš Volkovysko į Naugarduką

Šituo keliu nori Merune vesti vasarą nuo Viznos. Pirmą naktį sustojama prie Volkovysko, antrą naktį – prie upės, už 3 mylių nuo Volkovysko, ten reikės keltis, kelias kietas ir geras; iš ten 3 mylios iki Slonimo, iki upės, kuri vadinama Ščara, čia reikės keltis, o perėjus per upę, yra vieno saidoko šūvio platumo raistas, per kurį reikės kloti kelią. Iš ten 2 mylios iki Žemaičių kaimo, kelias atviras, lydimai ir laukai; iš ten 2 mylios atviro kelio iki pilies ir nuo jos iki Dolatičių, karaliaus dvaro, 21/2 mylios atviro kelio; nuo čia iki Nemuno brastos 1/2 mylios atviro kelio, o iš ten 1/2 mylios iki upės, vadinamos Dūda, per ją reikia keltis, ten kariuomenė apsistoja, Nemuno brastos nepriėjus, yra griovys, per kurį raiti gali perjoti; jeigu norima pervažiuoti, reikia tilto; nuo Dūdos iki Lakatino kiemo 2 mylios atviru lydimu ir lauku; nuo čia iki Survilos kiemo 3 mylios plynės ir lydimų; tame tarpe 2 upės, Jakūnė ir Klevė, kurias raita kariuomenė gali lengvai perbristi, jeigu oras nelietingas; iš ten iki Aleksandro, Patriko sūnaus, 2 mylios atviro kelio. Iš ten iki Algimanto dvaro Galšėnuose 2 mylios atviro kelio; nuo Galšėnų 3 mylios atviro kelio iki karaliaus dvaro Ventiškėse; iš ten iki Krėvos 2 mylios atviro kelio; čia reikia pasukti atgal 3 mylias iki Rimgailos geru keliu, iš ten į Ašmeną 3 mylios; iš ten iki Dūdiškių, karaliaus dvaro, 2 mylios atviro kelio, ten yra upė, vadinama Kasa; nuo Dūdiškių per kraštą vykstama į Medininkus, iki Benos upės 2 mylios atviro kelio; iš čia iki Rudaminos 21/2 mylios, iš čia iki Markininkų 4 mylios, iš ten iki Semeliškių 3 mylios, iš ten iki Žiežmarių prie Strėvos 3 mylios, iš čia iki Rumšiškių 3 mylios, iš ten į Kauną.

98. Sustojimai kelyje iš Gardino į Naugarduką

Šituo keliu iš Gardino į Naugarduką nori vesti Pauwel. Iš pradžių: pirma nakvynė už 3 mylių kelio nuo Gardino prie Pyros upės, yra pašaro; antra nakvynė už 4 mylių nuo Pyros, prie Petvės upės, irgi pašaro užteks. Trečia nakvynė už 11/2 mylios nuo Jetvės, prie Rozankos, Kymanto kiemo, pašaro ir vandens pakankamai. Ketvirta nakvynė už 3 mylių nuo Rozankos, atėjus į Stegvilos kiemą Šolutką, pašaro ir vandens užtenka. Penkta nakvynė už 2 mylių nuo Šolutkos, prie Nemuno, čia dažnai per jį persikeliama. Šešta nakvynė už 4 mylių, perjojus per plynę ir atvykus prie pašaro. Septinta už 1 mylios kelio, prie Naugarduko.

Nuo Naugarduko grįžtama atgal iki vienos vietos už 21/2 mylios, kur yra užtektinai pašaro ir vandens, tačiau tos nakvynės vietos pavadinimo vedlys nežino. Antra nakvynė prie Lydos, už 21/2 mylios, pašaro ir vandens užteks. Trečia nakvynė 2 mylios kelio už Lydos, prie Gardino karinio viršininko kiemo. Ketvirta nakvynė už 2 mylių, prie Vosyliškiu kaimo, pašaro ir vandens užteks. Penkta nakvynė už 2 mylių nuo Vosyliškių, prie Ostrynos, karaliaus dvaro, pašaro ir vandens užteks. Šešta nakvynė už 3 mylių nuo Ostrynos, prie Ežero, irgi karaliaus dvaro; toliau – į Gardiną, reikia pasirūpinti pašaro sugrįžimui.

Jis taip pat nori vesti nuo Periamo iki Beršto, iki upės, kuri vadinama Katra, toliau dvi nedidelės upės, per kurias reikės daryti lieptus, ir liks 4 mylios iki Nemuno nuo Katros, nuo Katros taip pat 4 geros mylios iki Vosyliškių dvaro.

Atėjus į Naugarduką, galima vykti toliau į Zapoljės kraštą, ten yra pilis, kraštas gausus, pastovis geras.

99. Kelias iš Gardino į Naugarduką

Šituo keliu nori vesti Ywane ir Ostepko. Nuo Gardino iki Gostilkos kiemo 4 mylios, nieko nereikės taisyti, ir pastovis geras; nuo Gostilkos kiemo iki Jetvės 4 mylios, tame tarpe plynas laukas be kaimų. Nuo Jetvės 2 mylios iki Kymanto kiemo, čia pastovis geras, nereikia valyti arba keltis. Nuo Kymanto kiemo 3 mylios iki Lipičnos, Songailos kiemo, čia pastovis geras, ko nors valyti ar statyti nereikės. Nuo Lipičnos 4 mylios iki Izblanų, karaliaus dvaro, kuris yra prie Nemuno, per jį persikėlus, čia pastovis geras. Iš ten iki Naugarduko 8 mylios, tas tarpas jiems žinomas kaip nenaudingas, ir jie mano, kad šitame kelyje nėra kaimų, kuriuose kariuomenė galėtų apsistoti.

100. Kelias nuo Trobų į Naugarduką

Į Naugarduką. Nuo Trobų 2 mylios iki Galšios, nuo Galšios 2 mylios iki Spurgiškių, nuo Spurgiškių 1 mylia iki Krėvos; jeigu nenorima siekti Krėvos, tada nuo Spurgiškių 11/2 mylios iki Berezinos Alzerovičių, tai yra tiesiausias kelias į Naugarduką; nuo Berezinos 3 mylios iki Voložino, ten pašaro ir vandens užtektinai; nuo Voložino 11/2 mylios iki Petrovo šilo, čia yra pašaro ir vandens; nuo Petrovo šilo 4 mylios iki Bokštų; nuo Bokštų 2 mylios iki Liubičio, ten pašaro ir vandens užteks, nuo Liubičio 2 mylios iki Nenevičių; nuo Nenevičių 2 mylios iki Naugarduko, ten pašaro ir vandens užteks. Iš Naugarduko galima vykti į Lydą, į Volkovyską arba į Stolovičius; į kiekvieną vietą kunigaikštis turi pakankamai kelvedžių. Šie aukščiau duoti kelių aprašymai padaryti Švitrigailai įsakius.

Nenorint nuo Goštauto vykti į Naugarduką, reikia 21/2 mylios vykti į vieną sritį, vadinamą Dvorišče, nuo Dvoriščės 11/2 mylios iki Lydos, nuo Lydos 3 mylios iki Gelvedės, nuo Gelvedės 3 mylios iki Vosyliškių; nuo Vosyliškių į Lydą kelią galima pasirinkti, grįžimui atgal kunigaikštis kelvedžių turi pakankamai. Visos nakvynės taip pat parinktos turtinguose kraštuose. Šitie aukščiau duoti kelių aprašymai padaryti Švitrigailai įsakius.


1 T. Hiršas, identifikuodamas vietovardžius, naudojosi XIX a. kariniais vokiečių žemėlapiais, kuriuose žemaičių Medininkų nebebuvo, buvo tik Varniai, todėl jis Medingėnus tapatino su Medininkais.
2 To meto vokiška mylia maždaug 10 kilometrų.
3 Pastovis (heeren) vieta, kurioje kariuomenė pasidalija į būrius ir vyksta gyventojų apgrobti, skirtu laiku būriai su grobiu grįžta atgal.
4 Originale grawde; T. Hiršas pastebėjo, kad tai ne vokiškas, o lietuviškas ar prūsiškas žodis. Griauzda (rusiškuose Lietuvos metraščiuose zasieka) – medžiais su aštriai nugenėtomis šakomis užversta (užgriozdota) perėja, gali būti ir sunkiai pereinamas užvirtęs raistas.
5 Originale hegene – ganomas ar medžiojamas ir užtvaromis saugomas miškas.
6 Originale Jensetille; šiame pavadinime, kaip ir Warneestylte žodis tilte nereiškė tilto šių dienų prasme, į vokiečių kalbą jis neverčiamas. Yžnės ir Varnės tiltai, kaip vietovės, galėjo reikšti kūlgrindą, žemgrindą, bet ne brastą, nes brasta verčiama.
7 Virvė – ilgio matas, 140– 150 pėdų; pėda – 22,2 cm.
8 Minima užtvara (slegen) padaryta kryžiuočių, norint apsisaugoti nuo lietuvių, o daboklė (leger stadt) – sargybos vieta, kitur ji vadinama tikriniu vardu – Baiten (arba Boyte), vertime – Baita.
9 Originale keine macht – be valdžios.
10 Originale Baiten.
11 Originale Wildniss; tokia 4 mylių ilgumo Wildnizz pažymėta ir Žemaitijoje, kelyje iš Santakos į Namakščius (K. 24).
12 Originale lotyniškai – Anno secundo.
13 Šventoji.
14 Gyvenvietė tarp Neries ir Šventosios.
15 Originale Lowendorf.
16 Originale Punia rašoma Ponnow.
17 T. Hiršas taip vadinamą gyvenvietę rado Sambijoje, Tišhauzeno apskrityje.
18 T. Hiršas nurodo, kad čia vedlys buvo K. 67 minėtasis Merune.



Top of the page Bottom of the page
Jump to page : 1
Now viewing page 1 [30 messages per page]
Frozen
Jump to forum :
Search this forum
Printer friendly version
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2014 PD9 Software