Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "People ask for criticism, but they only want praise." W. Somerset Maugham (1874 - 1965)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


A.Goštauto pagyrimas Žygimantui Senajam
[Frozen]

Jump to page : 1
Now viewing page 1 [30 messages per page]
View previous thread :: View next thread
  Frozen      RESOURCES -> Šaltiniai / Источники / Sources Message format 
 
Ibicus
Posted 2005-09-27 09:27 (#29179)
Subject: A.Goštauto pagyrimas Žygimantui Senajam


Expert

Posts: 6122
50005005001001010

[61]

ŽYGIMANTO, LENKIJOS KARALIAUS IR LIETUVOS, RUSIOS, PRŪSIJOS, ŽEMAITIJOS, MAZOVIJOS IR KITŲ DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO IR PONO BEI TEVONIO, PAGYRIMAS [1529]

Šios teisės yra duotos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kilniojo ir šviesiausiojo kunigaikščio, didžiojo Žygimanto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos didžiojo kunigaikščio ir kitų pono ir tėvonio.

Jeigu Lenkijos ponai karalių Kazimierą pavadino didžiuoju Kazimieru1 dėl tos priežasties, kad jis Lenkijoje pastatė keletą miestų ir mūrinių pilių, tai tada kur kas didesni darbai yra karaliaus Žygimanto, kuris didįjį Kazimierą pralenkė ne tik statybomis, bet ir kitais didžiais bei garbingais dalykais. Būtent pirmiausia gindamas valstybę įtemptu darbu ir savo didele išmintimi. Štai, pirma, galingą žmonėmis ir turtais priešą Maskvos didįjį kunigaikštį prie Oršos sutriuškino2, kur aštuoniasdešimt tūkstančių žmonių iš maskvėnų pusės liko lauke ir jų visa taryba pasidavė į nelaisvą. Taip pat su savo žmonėmis žiaurų kariautoją totorių tris kartus smarkiai sumušė. Pirmąsyk prie Klecko3, kur liko lauke dvidešimt tūkstančių, antrąkart prie Lopušnos4

[62]

dvidešimt penki tūkstančiai užmuštų totorių liko lauke. O už Kijevo keturiasdešimt tūkstančių totorių sutriuškino, kurie atėjo į Jo Malonybės valstybę, kada dargana ir žiema, karui netinkamas metas. Tai padarė Jo Malonybė su savo etmonu ir Jo Malonybės tarybų ponais. Taip toli už Kijevo, keturiasdešimt mylių, kur niekad kariuomenė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nenueidavo, laimė lydėjo Jo Malonybę. Buvo nugalėti savaitę prieš Grabnyčias [Jėzaus paaukojimą, vasario 2 d.]5. Taip pat gudrų kariautoją ir galingą Valakijos vaivadą6, kuris savo gudrumu daug kartų turką ir Perekopo chaną, ir kitų daug karalių nugalėjo, žinoma, dideliu veiklumu ir išmintimi didysis karalius Žygimantas ir didysis Lietuvos kunigaikštis tą valaką sutriuškino ir jo tarybą paėmė ir taip jį įveikė ir su juo amžiną taiką padarė ir savo valdžią jam uždėjo. Kiek daug lenkų karalių stengėsi, kad Valakijos vaivadą savo valdžiai ir paklusnybei pajungtų, bet niekad nepajėgė, tik vien tas didysis karalius Žygimantas ir didysis Lietuvos kunigaikštis

[63]

[įstengė]7. Ir ne menkesnį ir garbingą darbą atliko, kad Prūsijos magistrą, apsimetėlį vienuolį, kuris save vadina vienuoliu, o jokių vienuoliškų papročių nesilaiko, nukariavo ir nugalėjo8. Todėl tegul kiekvienas mato kronikose, kiek didžiojo karaliaus Žygimanto darbai yra didesni ir šlovingesni negu didžiojo Kazimiero. Kadangi anuomet lenkų ponai, kaip pirma minėjau, dėl statybų pavadino Kazimierą didžiuoju Kazimieru, tai tada, žinoma, jūs, lenkų ponai, ir taip pat mes, lietuvių ponai, turime vadinti didžiuoju Žygimantą už jo darbus, kurie yra dešimt kartų didesni – darbai didžiojo karaliaus Žygimanto negu didžiojo Kazimiero.

Taip pat mes, Lietuva, nemažą šlovę ir garbę duodame didžiajam karaliui Vladislovui9 ir didžiajam kunigaikščiui Vytautui už tokius didelius jų darbus, kuriuos vykdome, ir, žinoma, todėl tarp visų kitų aukščiausiai keliame, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš pagonybės atkreipė į krikščionių tikėjimą. Bet pagal Šventąjį Raštą krikščioniškąjį, tikėjimas be darbų yra negyvas. Ir nors davė mums krikščionių tikėjimą, bet darbų krikščioniškų nebuvo mūsų išmokę, įstatymų mums nedavė, pagal kuriuos būtume turėję elgtis, kaip krikščionys elgiasi. Todėl tas šviesusis karalius didysis Žygimantas ir didysis Lietuvos

[64]

kunigaikštis darbais yra susilyginęs su pirmuoju savo šlovingu seneliu didžiuoju karaliumi Vladislovu ir savo dėde didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kaip anie šlovingieji karaliai mus išmokė krikščionių tikėjimo, taip šis šlovingas šviesusis karalius išmokė vykdyti teisingumą.

Taigi aš, Vaitiekus Goštautas, Mūrinių Geranainių tėvonis, Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, [lenkiškame vertime dar: Belsko, Mozyriaus ir t. t. seniūnas] teisingai aprašiau didžiojo karaliaus Žygimanto ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio darbus. Dar svarbesni ir didesni darbai, kuriuos jo Malonybė, laimingai valdydamas, padarė ir padarys, plačiau parodomi kronikose istoriografų, tačiau kol kas pakanka to, kas susiję su šiuo surašymu.

Iš senosios gudų kalbos vertė
ir komentarus parašė Albinas Jovaišas


1 Didžiuoju Kazimieru – kalbama apie Lenkijos karalių Kazimierą III Didįjį, valdžiusį 1333-1370 m.

2 Mūšis prie Oršos (Baltarusija) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenės, vadovaujamos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio, ir Maskvos kariuomenės, vadovaujamos I. Čeliadnino, įvyko 1514 m. lapkričio 8 d.

3 ... prie Klecko – Čia Žygimantui I priskiriama LDK kariuomenės pergalė mūšyje su Perekopo (Krymo) totoriais 1506 m. rugpjūčio 6 d. ties Kiecko vietove (Baltarusija, į rytus nuo Baranovičių). Tuo metu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu dar buvo Aleksandras Jogailaitis, Žygimanto I brolis (mirė tuoj po Kiecko mūšio, 1506 m. rugpjūčio 18 d.). Žygimantas buvo pakeliui iš Silezijos ir Lietuvą pasiekė 1506.IX.10, Aleksandrui mirus. Su Klecko mūšiu Žygimantas neturėjo nieko bendra; LDK pajėgoms tuo metu vadovavo Mykolas Glinskis.

4 Lopušna (lenk. Lopuszna Wierzchowiecka) – vietovė Vakarų Ukrainoje, Kremeneco apskr. (pagal XIX a. pab. administracinį suskirstymą). Čia 1512 m. balandžio 28 d. Lietuvos didžiojo etmono Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos. Mūšį mini LDK metraščiai (Полное собрание русских летописей (toliau -ПСРЛ), т. 17, С.-Петербург. 1907, с, 346), „Lietuvos bei Žemaičių kronika" (ПСРЛ, т. 32, Москва, 1975, с. 104); plačiai eilėmis aprašo M. Stryjkovskis (Zbiór dziejopisów polskich, Tom drugi: Kronika Macieia Stryikowskiego, Warszawa, 1766, s. 712-717).

5 Šioje pastraipoje kalbama apie Perekopo (Krymo) totorių nugalėjimą už Kijevo 1527 m. sausio 27 d., apie LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio pergalę mūšyje su totoriais, įsiveržusiais į Kijevo Pagirį (Polesę). Konstantinas Ostrogiškis su kunigaikščiais Mykolu Višnioveckiu, Andrejumi Zbaražskiu, sutelkę kariuomenę prie Ostrogo, vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties Olšanica (šaltiniuose Alšanica, Holssanica). Mūšis paminėtas LDK metraščiuose (Полное собрание русских летописей, т. 17, С.-Петербург, 1907, с. 291,350.405,470), taip pat po 1588 m. rašytoje „Lietuvos bei Žemaičių kronikoje" (ПСРЛ, т. 32, Москва, 1975, c. 107) ir M. Stryjkovskio „Kronikoje" (Zbiór dziejopisów polskich, Tom drugi: Kronika Macieia Stryikowskiego, Warszawa, 1766, s. 740-741). Olšanicos vietovė kai kur (pvz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. VII, Warszawa, 1886, s. 497) tapatinama su Olšanicos vietove Voluinės Polesėje, Rokitno apylinkėse, toli į vakarus nuo Kijevo, nors, pagal šaltinius, mūšis buvęs „už Kijevo", t.y. į pietryčius nuo Kijevo. Plačiausiai mūšį aprašė humanistas Jodokas Liudvikas Decijus (Dietz) brošiūroje „Sendbrief von der grossen Schlacht..." (Niurnbergas, 1527; žr. PSB, t. V/l s. 43). Konstantiną Ostrogiškį, atvykusį po mūšio į Krokuvą, Žygimantas I ir karalienė Bona sutiko kaip triųmfatorių (Z. Wojtkowiak, Ostrogski Konstanty, [in] PSB, t. 24, p. 488).

6 Valakija - Moldavijos kunigaikštystės pavadinimas. Moldavijos valdovų oficialus titulas buvo gospodaris.

7 Ne visai teisingai kalbama apie Lenkijos santykius su Moldavija, kurios valdovai buvo Vengrijos ir Turkijos vasalai. Valdant Žygimantui I, tęsėsi Lenkijos karai su Moldavija dėl Pokutjės (lenk. Pokucie) – istorinės geografinės srities tarp Karpatų ir Dnestro bei Pruto aukštupyje, kurią nuo XIV a. savinosi Lenkija. Čia veikiausiai turimas galvoje 1509 m. karas, kai lenkai, vadovaujami didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio, 1509 m. spalio 14 d. sumušė Moldavijos valdovo Jono Bogdano kariuomenę prie Dnestro. Pasak M. Stryjkovskio, į nelaisvę pateko 30 žymiausių Moldavijos didikų, tarp jų kancleris, du iždininkai. Mūšio metu Žygimantas I buvo Lvove. Pagal 1510 m. sudarytą taiką moldavai privalėjo grąžinti grobį ir atlyginti karo nuostolius. Apie Moldavijos vasalinę priklausomybę nuo Lenkijos taikos sąlygose nekalbama. Vėliau Moldavijos valdovo Petro (Petrylos) Rarešo kariuomenė buvo sumušta 1531 m. rugpjūčio 22 d. mūšyje prie Obertino (į šiaurę nuo Kolomygos). Lenkams vadovavo didysis etmonas J. Tarnovskis. Šis mūšis veikiausiai išeina už Pagyrimo Žygimantui I parašymo chronologinių ribų.

8 Žygimantas I, kaip Lenkijos karalius, 1519-1520 m. sėkmingai kariavo su Vokiečių ordino Prūsijoje didžiuoju magistru Albrechtu Brandenburgiečiu, kuris nenorėjęs pripažinti Lenkijos karalių siuzereniteto Ordino valstybei Prūsijoje, kaip tai buvo nustačiusi 1466 m. sutartis. Sudarius paliaubas ketveriems metams, Albrechtas Brandenburgietis ryžosi priimti liuteronų tikėjimą, paleisti Vokiečių ordiną ir paversti Prūsiją pasaulietine kunigaikštyste, priklausančia nuo Lenkijos. Krokuvos sutartimi 1525.IV.9 jis buvo pripažintas Prūsijos kunigaikščiu; kitą dieną (IV.10) Krokuvos rotušės aikštėje davė vasalo priesaiką Žygimantui I.

9 Vladislovas –Jogailos, Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus, krikšto vardas, kuriuo jis paprastai vadinamas lenkų istoriografijoje.


Senoji Lietuvos literatūra, 5 knyga, Šešioliktojo amžiaus raštija, (c) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, pp. 61-64.

Top of the page Bottom of the page
Jump to page : 1
Now viewing page 1 [30 messages per page]
Frozen
Jump to forum :
Search this forum
Printer friendly version
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software