Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Генеалогия - история происхождения от некоего предка, который сам отнюдь не стремился выяснить свою родословную." Амброз Бирс
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Teliavelis
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Remigijus
Posted 2006-05-16 13:21 (#37300)
Subject: Teliavelis


5002002001010
Reik pagaliau imtis ir šio, bene kiečiausio riešuto iš XIII a. dievavardžių :)

HVM (Ch):

Миндог) же посла къ папЂ и прія кр)щеніе. \Миндогъ приемле) крещение\ Кр)щеніе же его лестиво бы)[ть], жря ) 1 Бого) свои) въ таѝнЂ: пръвому НонадЂеви, и Телявели, и Девери)зу, заіечему Богу, и МедЂину 2, — ег)а выЂхаша на поле и выбежаше заець на поле, в лЂсь рощеніа не въхожаше вну 3 и не смЂаше ни роз)гы уломити. И Бого) свои) жряше, и мр̃твы) телеса жьжигаше, и пога)ство свое явно творяше.
-------------------------
http://litopys.org.ua/oldukr/galvxleb.htm

Malalos intarpas:

Сию прелесть Совии въведе в не, иж приносити жрътвоу скверным богом: Андаеви и Перкоунови, рекше громоу, и Жвороуне, рекше оуце, и Телявели и с коузнею, сковавше емоу солнце, яко светити по земли и възвергъшю емоу на небо солнце.
---------------------------
http://www.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=2200&mid=29046#M...

Šiuokart turime palankų abiejų užrašymų sutapimą. Lietuviškai tektų skaityti *Telióvelis arba *Telėvelis, nes Teliavelis tikriausiai tegalėtų būti Телевели dėl labai tikėtinos a/e neutralizacijos po minkštųjų priebalsių. Iš anųdviejų vėlgi pirmenybę derėtų teikti *Telioveliui, nes rytuose ir tuomet būta l kietinimo prieš e/ė, o tai negalėtų duoti ля su minkštu l.

Ir vėl didžiąją dalį informacijos turime pasiimti iš paties žodžio.

telõkas, -à adj. (2) [K], NdŽ, KŽ žr. 2 talokas:
1. CII84, N, [K], NdŽ, KŽ Telokas, metus priaugęs, vyriškas, užaugęs, stropnus B925.
2. [K], NdŽ.
3. [K], NdŽ.

talõkas sm. (2) suaugęs, subrendęs jaunikaitis: Užaugintas (kačei vargiai) iki jaunikaičių, alba talokų, tur sunkiai dirbti BPII509. ǁ SD124, SD43, Sut, SlavII582, FrnW suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka: Nuoteka, talokas Q337. Bet tasai švenčiausias talokas, arba merga, tur tokį titulą DP505. Ir ji buvo labai graži merga (paraštėje gražumi taloku) ant veido BB1Moz24,16. Testov merga (viršuje taloks) kokį dešimtį dienų prieg mūsų, po tam eisi BB1Moz24,55.

2 talõkas, -à adj. (2) [K] KŽ
1. Q352, R386, MŽ520, BzBkII198,XXII245, FrnW suaugęs, subrendęs (apie žmogų): Taloka merga N.
2. [K] augalotas, didelis.
3. [K], FrnW storžieviškas, stačiokiškas.

3 talõkas, -ė smob. (2)
1. NdŽ suaugęs, subrendęs žmogus: Geras talõkas, gera talõkė Lkm.
2. Gmž, NdŽ kas augalotas, aukšto ūgio.
3. NdŽ storžievis, stačiokas.

teliõs adv. beveik, tikrai: Dabar teliõs vis pasakė ana J.

Kaip čia gaunasi telio, teliuko reikšmė, gerai paaiškina šis pavyzdys:

Tẽlis yra mitulys, o veršis, kurs žinda.

Taigi tel/tal šaknis lietuviškuose žodžiuose reiškia pilnėjimą/pilnumą ir brendimą/brandą. Nekeliant kilmės bendrumo klausimo, galima pastebėti, jog gr. τέλος 'tikslas, galas, užbaigtumas, tobulybė' skiriasi tik didesniu bendrumu, kuriuo nereiktų stebėtis, jei pasitaikytų ir kuriuose nors lietuviškuose vediniuose. Šį graikišką pavyzdį dar bus galima panaudoti.

Neaišku, ar kuo dėtas čia latv. tēls 'figūra, vaizdas, skulptūra'.

Dabar -vel-:

vélti, vẽlia (velt), vėlė; P.Skar arch.
1. tr. leisti: XVI amžiuje Prūsų Lietuvoje, kaip rodo Bretkūno raštai, atejuonies veliju dar neturėta pilietybės teisės, nes jos tuomet dar priderėta seneliui vélmi „veliju“, vélti „velyti“ K.Būg. Vélmi, kad jis būtų gyvas išlikęs, šiandie būtų tariamas *veliù, vėliau, vélti K.Būg.
2. refl. mieliau, labiau norėti, teikti pirmumą: Veltumbimės anašal Jordano pasilikę BBJoz7,7. Veltumbimės Egipte numirę per Pono ranką pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos BB2Moz16,3. Veltųse kaip gyvas muitinyku nebuvęs BPII363. Velmies priveizdįs vartus BBPs84,11.©®™eV.
2 pavélti, pàvelia (pavelt), pavȇlė tr. K.Būg, BzBkXXVII80 leisti: Dievas kartais pavelt velinui žmogų apsėsti BPI296. Bet Dievas jiem nepavėlė, jeib iškados man padarytų BB1Moz31,7. Atimk nuog manęs neteisų kelį, ir pavelkim tavo prisakymus BBPs119,29. Pavelkitum rinkti po pėdu paskui pjovėjų BBRut2,7.

Tai kas dabar išeina – 'pilnumas' + 'leisti', – 'leidžiąs pilnumą'? Skamba kerėpliškai, bet daugmaž suprantamai. Pradiniam apmąstymui galima ir tokiu verstis. Lasickio Tawals 'gerų paslaugų teikėjas' pagal prasmę tinka, tad jei tai būtų buvęs užrašytas koks nors *Talvalas, stebėtis nereikėtų. Bet kaip argumentas, jis nėra būtinas, – Телявели paliudytas neblogai XIII a. – du kartu vienodai.

Grįžtant prie lyties *Telióvelis, galima būtų numanyti buvus daiktavardį *telià 'pilnumas, branda'. (:diena:dienovidis).

Sunkų uždavinį suderinti šiedvi reikšmes netikėtai kiek palengvina graikų kalba, kurioje panašių reikšmių derinys jau yra realizuotas: (čia λύω 'leisti')

λῡσῐτελής , ές, (λύω v. 2, τέλος) prop.

A. paying for expenses incurred: hence, useful, profitable, advantageous, τὸ πρᾶγμά μοι λ. Axionic.6.8 ; οὐδέποτ' . . -έστερον ἀδικία δικαιοσύνης Pl.R.354a , cf. 364a; ἐμπορεύματα -έστερα X.Hier.9.11 ; -εστάτην ζωὴν ζῆν Pl.R.344e ; λυσιτελῆ advantages, Plb.4.38.8; τὸ -έστατον πρὸς ἀργύριον what was most profitable in point of money, D. 20.13; τὰ λ. καὶ ἀλυσιτελῆ πρός τι Phld.Mus.p.93 K.; κτήσεις -έστεραι Id.Oec.p.68 J.

2. cheap, X.Vect.4.30, D.H.7.37.

II. rarely of persons, profitable, advantageous, Pl.Phdr.239c.

III. Adv. -λῶς D.S.14.102 : Sup. -έστατα Hdn.3.5.1.

2. cheaply, τοῦ δέοντος πρίασθαι -έστερον Ael.NA10.50 .
-------------------
www.perseus.tufts.edu

Trūkstant informacijos, nori nenori tenka ne be kūrybos elementų mėginti pateikti vienokį ar kitokį vaizdą ir žiūrėti kaip jis derinasi su tuo kas jau žinoma, o galiausiai kiek hipotezių apie atskiras dalis visuma yra neprieštaringa.

Iš galimų reikšmių rato 'teikiąs pilnumą, brandą', 'naudingas', 'išsimokąs, apsimokąs', pastaroji ypač įdomi kaip priešingybė 'tuštumui, bergždumui' (plg. priešingybę – velnio neužbaigtus ir bergždžius darbus), ir priartėja prie Lietuvoje ir Latvijoje itin vertinamos skalsos, kuri bendriausia prasme reiškia tokią „stebuklingą“ daiktų savybę negreitai pasibaigti, o tiksliau, atitikti savo paskirtį ir būti naudingiems, o dar tiksliau – tų daiktų šeimininko ir vartotojo dvasinę brandą bei patirtį.

Kol kas ši dievybė iš pirmo žvilgsnio atrodo bus pragmatiškiausia ir užsiimanti „naudingais“ dalykais, kaip saulės nukalimas, tačiau sykiu šiuos naudingus dalykus pripildanti skalsos, palaiminanti paprastą žmogaus gyvenimą bei buitį, kur gerbtini įvairūs praktiniai sugebėjimai bei gudrybės, kartu ir nurodanti kelius kaip tą buitį padaryti kilnesnę veikiant su atodaira ir saiku. Be didžiųjų suverenų Andojo ir Perkūno, šalia Teliavelio stovi Žvarūna, pagal liudijimus (jei tai „zuikių dievas“) ег)а выЂхаша на поле и выбежаше заець на поле, в лЂсь рощеніа не въхожаше вну 3 и не смЂаше ни роз)гы уломити susijusi su šventybės (šventų vietų) saugojimu, o vaizdžiai – lunariška (pagal A. Greimo išvadas) ir kartais baisoka naktinio spindesio deivė, kuri kaip tik būtų papildanti priešingybė „saulėtajam“ Teliaveliui. Regimasis pasaulis yra saiko ir baigtinių formų karalystė: „Saulė neperžengs saiko – antraip ją atras Erinijos, Teisybės padėjėjos.“ (Hėrakleitas), o Kalvio įvaizdis ir saulės nukalimas reiškia kaip tik beformiškumo bei ugnies įvaldymą. Saikas ir ribotumas yra taip pat ir žmogaus gyvenimo lemtis bei grožio šaltinis.

Toliau lygintina su Tvaštaru ir Hėfaistu

Kol kas mano spėjimas toks: apie Teliovelio įvaizdį telkiasi visi žmogaus gyvenimo bei žinojimo pragmatiškieji („profaniškieji“) aspektai, ir pagalba įstatant juos į deramas vėžes. Jame gali būti sukaupta daugybė vėlesnių šaltinių nurodomų išsklaidytų religingumo aspektų susijusių su žeme, vaisingumu, ir t. t.

Nežinia kiek į šią sritį patenka mirtis. Greimas jam priskiria karo reikalus.

Deja, turiu pripažinti, kad visa remiasi tik spėjama etimologija bei bandymu apmąstyti keturių XIII a. minimų dievybių vaidmenų pasiskirstymą. Kad tų dievybių nėra daug, (tikriausiai keturios – 2 + 2) rodo visi šaltiniai, ypač Malala, kur turime, galima sakyti trumpai nusakytą religijos pagrindą, ir apskritai būdinga valstybinį rangą turinčioms religijoms tam tikra tvarka ir apribojimas (plg. Videvučio ir Brutenio pagal Grunau nustatytą tikslų dievų skaičių).

Edited by Remigijus 2006-05-16 13:42
Top of the page Bottom of the page

  • Teliavelis [Frozen] - Remigijus : 2006-05-16 13:21


Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2017 PD9 Software