Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Политика на семьдесят, а, может, и восемьдесят процентов - это дискуссия на тему истории." Юлиуш Мерошевский
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Apie leičius ir Lietuvą
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Remigijus
Posted 2006-10-19 22:20 (#40390)
Subject: Apie leičius ir Lietuvą


5002002001010
Keletas minčių dėl tų leičių ir Lietuvos. Čia va ką pavyko rasti iš seniau:

S.Karaliūnas: Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos
A.Dubonis: Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai, dis. tezės
Z.Zinkevičius: Lietuvos vardo kilmė
T.Baranauskas: Prie Lietuvos vardo ištakų

Atsakymas į klausimą apie leičių ir Lietuvos vardą turėtų paaiškinti leičius kaip tam tikrą tarnybą ar luomą, bei tokius Karaliūno pateikiamus pavyzdžius kaip "krestil knjazja Litovskago imenem Evnutija i ego družinu Litvu". Žinoma, ir ryšį tarp šių ir tautinės Lietuvos bei lietuvio reikšmės.

Prieš "upelinę" kilmę būtų tokie argumentai. Dvejopi vardai su ei ir ie bene reikštų Lietuvą su šiuo vardu buvus jau iki rytų baltų išsiskyrimo, – iki ~ 500 m. pr. Kr., nes vėliau paimtas iš upės pavadinimas būtų pasiekęs mūsų dienas tik vienu variantu, jei sutiksime kad rytų baltų ie < ei bei su įprastu datavimu. Leičių bei Lietuvos kildinimas iš kokių nors bendrinių žodžių nekelia tokių įtartinų pasekmių, nes tie giminingi žodžiai galėjo būti dvejopo vokalizmo, plg. žiebti, žaibas . Be to, reikšmės perkėlimas nuo vardo, reiškiančio visus lietuvius, į atskiros grupės, leičių, būtų sunkiai suprantamas.

Karaliūno siūloma Lietuvos 'kariaunos' reikšmė atrodo pernelyg siaura, nes pasak Dubonio, leičiai, būdami laisvi žmonės, galėję atlikti įvairią, nebūtinai karinę, tarnybą valdovui. Leičio reikšmės paieškos lauką galime laikinai apsibrėžti daugmaž kaip 'laisvo, sutartinio prievolininko ar pareigūno'. Vienas tad iš reikšmės sandų – 'laisvė', kurį, kaip reikšmės elementą, nesunkiai galime atpažinti galimuose tos pat šaknies vediniuose, kurie lyg dar nebuvo pastebėti:

2 láitinti, -ina, -ino tr. lepinti: Nelaitink taip vaikų, bo bus tinginiai Slk. Nereikia maži vaikai láitinti: ką padavei, turi ir valgyti Ds. 2 išláitinti tr. išlepinti, išpaikinti: Kai mažus išláitina, tai užaugę tėvam kailį karša Ds. (Plg. nuolaidžiauti).

laitótis, -ójasi, -ójosi per daug valgyti, neskųsti, netaupyti: Šiandien tai laitójas, ale ryto ką beės Užv. Nieko į grabą neįsidės, kita parėjusi besilaitos! Žem. Jei nenori gerti, kam reik laitótis Krkl. (Plg. išlaidauti).

Toliau jau čia galima pamatyti pirminę šaknį *lei- (žr. *lēy-, *lēi-d-) su panašia reikšme kaip ir žodyje leisti.

Vis dėlto 'laisvumas' yra pernelyg bendras ir neparodo reiškinio ypatumo. Paprasčiausias šio keblumo sprendimas būtų laisvumą laikyti tik pirmine įvardijimo motyvacija, o paties leičio reikšme jau buvus 'prievolininko ar pareigūno'. Šiai galimybei pagrįsti pirmiausia pastebėkim, kad laisvo žmogaus prievolė grindžiama sutartimi ir pasitikėjimu. Pasitikėjimas vėlgi reiškia laisvę, kaip štai:

leisti: 6. refl. R psn. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko SD350. Leistis ant laimės N. Ant jo valios leidėsi PK160. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo brš. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi.

Dar plg. laidas, laiduoti.

Bet įdomiausia, kad lietuviški žodžiai privalėti, prievolė yra greičiausiai velti (atem. I velmi) 'leisti' vedinys. Tai reiktų suprasti taip: tai ką privalau, yra 'leista', skirta mano laisvam disponavimui bei atsakomybei, man 'priklauso', 'turiu'(!). Panašiai ne ką kita, bet tokį laisvą diponavimą, įvardija veldėjimas bei valdymas.

Matome, kad prievolės įvardijimas per laisvės kampą ne tik kad neturėtų stebinti, bet yra ir gana būdingas netgi.

Taigi leitis tikėtiniausiai galėtų reikšti 'patikėtinį, prievolininką, laisvai įsipareigojusį', o, tarkime, *leita ar *lieta – 'pasitikėjimą, sutartį, prievolę'. Lietuva tuomet būtų iš tokių susitarimų kylanti tvarka bei valstybė, o kartais tokių prievolininkų būrys ar gyvenvietė.

LKŽ paliudyta lieta dėl ie vokalizmo žemaičių tarmėse ne be pagrindo laikoma latvišku skoliniu. Ir latv. lietos reikšmės labai abstrakčios 'dalykas, reikalas', todėl sunku pasakyti, ar tai labai nutolęs to paties žodžio palikuonis, ar visai kitas. Įtariamas suomių baltiškas skolinys laita reiškia 'tvarką, padėtį'. Galbūt 'kas (laisvai) susiklostę, pasidarę'?

Kur kas įdomesnė Daukanto lietos vartosena, ir kaži ar geriausias sprendimas būtų apkaltinti Daukantą gryna kūryba ar kokiu sukčiavimu, juolab kad jau sykį tokie sprendimai buvo privedę prie klaidingų išvadų aukos ir aukavimo atveju.

Dėl ie vokalizmo dar reiktų pasakyti, kad ir pati Lietuva žemaičiuose dažniausiai taip sakoma, kaip skolinys, su ie. Todėl manau, kad į Daukanto lietą reikėtų žiūrėti rimtai, kol nebus naujų argumentų. Vartoja jis tą žodį be jokio paaiškinimo, kaip savaime suprantamą. Štai kai kurie pavyzdžiai iš Daukanto Būdo:

laikomos, beje, išeigos ir lietos daiktai; turėjo ji kartais
vadinamo, kurį viršiau regėjom. Lietos nuomonėj toksai kiemas vadinos
ūkės ar lietos reikalais tesirūpino, kaip
ir motriškosios; pirmieji lietos ir ūkės reikalais rūpinos,
neprietelių karėj graudino ar lietos žygius ir keliones tolimas
būti vadinami ūkės vyrais, lietos vyrais ar karės vyrais,
vyrais ar karės vyrais, nesgi lietos gudryboj ir ūkės rėdoj visados
lietos ar ūkės vyrų veizėjo, kaipogi
arba: "Ūkės vyras, lietos vyras, karės vyras". Senovėj
tiktai savo liuosybę, kaipo lietos daiktą, godojo ir gerbė.
savo valdžią, įduodamas lietos, arba ūkės, lazdą, krivūle
žinantys ir permanantys lietos daiktus: kaipogi jie nuo

http://www.intratext.com/IXT/LIT0025/8Q.HTM

Dar nereiktų pamiršti, kad laisvė, (pasi)tikėjimas, sutartys, mainai, priesaikos yra viena svarbiausių temų ie. senosiose religijose ir ideologijose, taip pat ir lietuvių matyt.
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software