Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Those who cannot remember the past are condemned to repeat it." George Santayana (1863 - 1952), The Life of Reason, Volume 1, 1905
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Visuomene XIII amziaus pradzioje
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Siena
Posted 2007-07-14 03:30 (#45488 - in reply to #45480)
Subject: RE: Visuomene XIII amziaus pradzioje


Member

Posts: 28
10105
Velnias - 2007-07-14 12:25 AM
Bajorai vargu. Verslu bajorai ėmė užsiiminėti labai vėlai, kuomet ėmė vengti karo prievolės, maždaug 17-18 a. Pirkliai buvo atskira grupė, ir gyveno miestuose. Jie nebūtinai buvo užsieniečiai. Tai buvo žmonės, daug keliaujantis ir prekiaujantys su užsienio pirkliais, mokantys svečias kalbas. Štai mes prekyvietes vadiname turgumi, o tai yra senas slavizmas. Vadinasi mūsų miestų (tokių kaip Kernavė) pirkliai lietuviai keliaudavo į slavų gyvenamas žemes (Rusią) ir tt... Štai pinigas yra iš vokiečių feningas (žemaičių pėningą - pinigai). Taigi, tai rodo, jog plito valiuta ir prekės iš Ordino žemių. Dauguma namų apyvokos rakandų, kuriems pagaminti reikia sambių cechų irgi įvardinami slavizmais arba germanizmais liaudies kalboje.

Provincijos žmonės taip pat galėdavo parduoti savo produkciją pirkliams mainydami į reikiamą produkciją, pvz. papuošalus, šilką, metalo dirbinius, kailius ir tt... Ši produkcija pasiekdavo ir miestą. Tai rodo, jog tie miesto pirkliai negalėjo būti užsieniečiai. Jie tiesiog tarpininkai tarp lietuvių produkcijos ir užsieniečių produkcijos, tiekiamos pirklių.
 


Idomu koks buvo pirkliu ir kunikaiksciu santykis? Turbut kunigaiksciai gaudavo kokius mokescius is pirkliu. Taip bent jau buvo veliau. Miestai juk turejo stoveti kazkieno tai zemeje - ir idomu kas tuos miestus gindavo - ar kunigaikstis ar patys pirkliai susiorganizuodavo?

Ir taip pat - kas leisdavo "lietuviskus ilguosius"? Negi jie buvo pasigaminami kiekvieno norincio ir turincio sidabro ir svarstykles? Ar tuo metu tiesiog buvo naudojami uzsienio pinigai?


Kariai visų pirma buvo profesionalieji - tai tie patys kunigaikščiai ir jų vasalai smulkesni kunigaikščiai. Tie patys laisvieji valstiečiai privalėjo parūpinti vyrų kunigaikščiui. Tie vyrai kariaudami pasipelnydavo, pakeliui galėdavo grobti valstiečių turimą turtą (velnias žino koks tai turtas - brangenybės, papuošalai, šilkas, moterys, žirgai, gyvuliai ir tt...). Taigi, atsižvelgiant į karo grobį vienaip ar kitaip tie kariai visvien buvo valstiečiai žemdirbiai. Vien iš karo tokiuose kraštuose nepragyvensi. Nėra čia nei aukso, nei sidabro, nei deimantų. Sunku pasakyt ar buvo sluoksnis nuolatos gyvenantis iš karybos. Šiaip visuomet skirstoma taip: 1. Didysis kunigaikštis 2. Smulkesnieji kunigaikščiai ir kariai 3. a) Amatininkai pirkliai b) Žemdirbiai
 


Smulkiuju kunigaiksciu negalejo buti labai daug vienoj zemej.
"..Valsčių kunigaikščiai, palyginus su vėlesniais bajorais, buvo negausus sluoksnis - baltų žemėse jų buvo tik keli šimtai... " (Tomas Baranauskas).

Jei per visas baltu zemes ju buvo keli simtai - tai kiekvienoj zemej ju galejo buti gana nedaug. Vienas per lauka (valsciu?)? Tai jei zeme susideda is kokiu 10 lauku - tai 10 smulkiuju kunigaiksciu. Per mazai kariaunai.


"Žemę sudarantys valsčiai buvo visiškoje žemės kunigaikščių valdžioje. Prūsų Pamedės ir Pagudės kunigaikščiai net galėjo 1216 m. dovanoti pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui po vieną valsčių, priklausantį jų žemėms (Pamedės kunigaikštis Survabūnas dovanojo Liubavą, o Pagudės kunigaikštis Varpoda - Lansaniją)16. Taigi atsiradus žemių kunigaikščiams, valsčiaus centras tampa valsčiaus žmonių prievolių surinkimo punktu. " (Tomas Baranauskas)

Tai irgi idomu. Kad galeti padovanoti kazkam visa valsciu - reikia tureti realia valdzia. Reali valdzia turi buti paremta jega. Jega gali buti tik kariauna. Jei kariauna tik surenkama is tu paciu valsciu karo atveju - reiskia kad priversti viena valsciu kazka daryti - reikia remtis kitais valsciais. Nelabai patikimas dalykas. Man atrodo kad bent jau zemes kunigaikstis turejo tureti sau istikima kariauna is nuolatiniu kariu, o ne siaip pasauktiniu is valsciaus zmoniu.

Del grobio - tai jei grobis - zmones, tai is karto duoda ju savininkui darbo jega - ir is karto jo uki padaro daug produktyvesni. Jei tu belaisviu yra pakankamai - reiskia savininkas turi dar daugiau laisvo laiko ruostis zygiams. O be to - jei jis is zygiu praturtejo - tai kodel sustoti? Tuo jis vis labiau panaseja i nuolatini kari - t.y - zmogu gyvenanti is karybos. Jo palikuonys taip pat mato sekmingo pragyvenimo pavyzdi is karybos. Tokie gali buti bajoru sluoksnio pradzia.
Be to - jei jo pragyvenimas siejasi su zygiais - jis suinteresuotas palaikyti karingesni ir labiau karyboj nusimananti kunigaiksti.


Na savaime suprantama, jog pagrindinis pajamų šaltinis buvo aukos. Žyniai ėmė mokestį už gydymą, pranašystes ir tt... Tai vis dar gyva tradicija. Kaimuose pilna močiučių ir senukų vadinamų žyniuonėmis ir žyniais, išmanančių liaudies mediciną, folklorą. Galimas daiktas, jog panaikinus žynių luomą per krikštą žyniai buvo priversti pasitraukti į valstiečių žemdirbių luomą. 16 a. žynio apeigas tam tikrose šeimose apeigas atlikdavo šeimos galva. Tokios pagonybę giliai praktikuojančios šeimos galėjo būti kilusios iš žynių.

Žyniai turėjo būti tradicinė institucija, nes daugelis apeigų yra paveldėta iš senovės ir papročiai bendri su senovės tautom. Greičiausiai buvo hierarchiniai laiptai, nes žinoma jog egzistavo keli pagrindiniai religiniai centrai o juose buvo vyriausieji žyniai. Štai forume buvo kalbėta, jog Lizdeika, Krivių Krivaitis buvo (ar bent galėjo būt) Gedemino pusbrolis. Vadinasi jis kilęs iš kunigaikščių luomo. Kitavertus Gedeminas pats Vilniuje įrenginėjo Perkūno šventyklą, o jo protėvis Šventaragis įvykdė didikų laidojimo reformą: įsakė valdovus deginti Šventaragio slėnyje. Kitavertus, pats žodis kunigas krikščioniškoje tradicijoje reiškia šventiką, ne vien kunigaikštį. Atsižvelgiant į faktą, jog esminė krikščioniška terminologija perimta iš pagoniškos: "šventas, Dievas, dvasia, dausos, pragaras, Velnias" įmanoma jog ir kunigas turėjo žynio ir pasaulietinio valdovo prasmę. Taigi, galima reziumuot: egzistavo žynių institucija, turėjusi kelis centrus ir hierarchinius laiptus. Aukščiausieji žyniai giminiavosi su aukščiausiais valdovais, o žemesni galėjo būti tiek smulkūs kunigaikščiai, kunigaikščiai neturintys sosto (dar įdomu tai, jog kai kurių kunigaikščių vaikai, kuriems netekdavo sostas, reikėdavo vykti užsienin studijuoti teologijos, kuomet reikėjo priimti krikščionybę), taip pat iš senų laikų tradiciškai žynyste besiverčiantys žmonės.

Su tuo susijusi ir jų politinė įtaka.
 


dekui
atsimenu kazkur skaiciau kad senoves graiku karaliai buvo ir vyriausi zyniai. Turbut Lietuvoj irgi kazkas panasaus buvo.


Bajorai jau vėlesni laikai, bendri su lenkais, 13 a. visi greičiausiai vadinosi kunigais (-aikščiais). Didysis kunigaikštis galėdavo paskirti itin gerai pasižymėjusiems kariams žemės. Kitavertus labai daug kunigaikščių prisiveisė iškilus kunigaikščių tradicijai 5-6 a. Juk dauginasi žmonės vos ne geometrine progresija.
 


idomu ar bajorai ir valsciu kunigaiksciai - vienas ir tas pats. Galbut valsciu kunigaiksciai ir labiausiai sekmes lydimi kariai tapo bajorais? Idomu kada???

Ir idomu nuo kada pavadinimas "bajoras" gali buti siejamas su Lietuva. Nebutinai tai gali buti gautas is lenku (tai labiau butu "slekta"), panasiau kad tai - is rusinu.

Smulkieji kuigaikščiai - didžiojo kunigaikščio pirmos antros trečios ketvirtos penktos ir tt... eilės pusbroliai, įvairūs "švogeriai", dėdės, broliai ir šiaip pasižymėję nepriklausomi valstiečiai, įgiję feodalo palankumą. 


Idomi detale. Tikrai - zemes kunigaikstis galejo tiesiog paskirti savo giminaicius valsciu kunigaiksciais. Jei galejo tuos valscius dovanoti kitiems - reiskia galejo ir saviems. Tuo jis gali buti labiau uztikrintas ju pagalba.
pasizymeje nepriklausomi valstieciai igije feodalo plankuma turbut butu "kariai" - arba "bajorai". Nes buti smulkiuoju kunigaiksciu - reiskia buti atsakingam uz mokesciu surinkima zemes kunigaiksciui is savo valsciaus, ir teisima ir pan. - tai jau kitas socialinis sluoksnis.


Mano isisvaizduojama visuomenes schema mazdaug tokia (be zyniu ir pirkliu):
---> reiskia "tampa"
-> reiskia "priklauso"

Laukininkai ---> Laikini Kariai ---> Nuolatiniai kariai (bajorai) ---> Valsciaus kunigaikstis ---> Zemes kunigaikstis

"Kaimynai" (belaisviai) -> Bajorai

"Kaimynai" (belaisviai, priklausomi valstieciai) -> Valsciaus Kunigaikstis

"Kaimynai" (belaisviai, priklausomi valstieciai) -> Zemes kunigaikstis

Nuolatiniai kariai (bajorai) -> Valsciaus kunigaikstis

Nuolatiniai kariai (bajorai) -> Zemes kunigaikstis

Valsciaus kunigaikstis -> Zemes kunigaikstis



Edited by Siena 2007-07-14 03:53
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software