Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "People ask for criticism, but they only want praise." W. Somerset Maugham (1874 - 1965)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Visuomene XIII amziaus pradzioje
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Siena
Posted 2007-07-17 03:40 (#45542 - in reply to #45509)
Subject: RE: Visuomene XIII amziaus pradzioje


Member

Posts: 28
10105
Vienuolis - 2007-07-15 10:01 PM
Deja, neperpratus tarpusavio santykių žmoniškai, be logiškos santvarkos įsivaizdavimo grįšim į tą pačią aklavietę, suksimės kaip voverės ratu:

Kuo geriau už klaidingą užsienio žaidimą savas, bet romantiškai infantiliškas: viskas paremta smurtu, pagrindinė veikla plėšikavimas, o kultūra – vaikams gąsdinti prietarai ir religinės pasakos?
 


Sutinku. Tarp kitko - jei zaidimas ir gausis infantiliskas - tai tiktai del mano negabumo, o ne del to kad as noriu ka nors ignoruoti



Del grobio - tai jei grobis - zmones, tai is karto duoda ju savininkui darbo jega - ir is karto jo uki padaro daug produktyvesni. 

Sakai, kuo darbuotojas labiau pavergtas, tuo didesnis jo našumas? Neįsileidi bent retkarčiais priešingos minties? Kad būtent pramoninkai sukuria tokį ūkio našumą, kad gali duoti uždarbio ir kaimynams, išlaikyti didesnę sargybą, gali sau leisti neproduktyvių išlaidų tarnų išlaikymui, idant pats labiau išsilaisvintų produktyvesnių sumanymų įgyvendinimui.
 


Ne, as sakau, kad belaisviai padaro uki produktyvesni. Jei yra zemes - tai daugiau darbo jegos leidzia daugiau is to ukio isspausti. Taip buvo nuo pat vergovines santvarkos pradzios. Romoje irgi smulkus zemdirbiai bankrutuodavo nukonkuruoti stambiu latifundiju - kurios buvo dirbamos vergu.
Man atrodo kad jus snekat apie siuolaikine ekonomika, kur darbo vietas kuria idejos. Bet tuo metu ekonomika buvo paprastesne ir maziau priklausoma nuo ideju ir daugiau nuo paprasciausios darbo jegos. Galu gale netgi siuolaikinis kapitalizmas ilgai netrauktu be pigios darbo jegos.


Jei tu belaisviu yra pakankamai - reiskia savininkas turi dar daugiau laisvo laiko ruostis zygiams. O be to - jei jis is zygiu praturtejo - tai kodel sustoti? Tuo jis vis labiau panaseja i nuolatini kari - t.y - zmogu gyvenanti is karybos. Jo palikuonys taip pat mato sekmingo pragyvenimo pavyzdi is karybos. Tokie gali buti bajoru sluoksnio pradzia. 

Lengviausia pragyventi plėšikavimu? Gal turtą kuria smurtas? Tai ko pats neplėšikauji? Todėl, kad tik į kitus žiūrint taip atrodo. Ypač per teleko ar moniko ekraną. Ne, turto ir visų gėrybių kilmė yra protas (Kūrėjas).
 


Na, plesikavimas tai faktas. Turbut daugiausiai zinomas ir lengviausiai irodomas faktas is tu laiku Lietuvos istorijos. Ir plesikavimas nebuvo israstas Lietuviu. Ir jei zmones tai dare - matyt tai apsimokejo. Niekas nerizikuoja savo gyvybe ruosdamasis i karo zygi, jei gali daugiau uzsidirbti niekuo nerizikuodamas.


Kaimynai ne belaisviai. O nuoma nebūtinai lemia mažesnį našumą. Apskritai lauko bendruomenėje, nors mums iki protėvių nuosavybės sampratos toli, vis dėlto buvo gana stiprus ir talkos (savitarpio pagalbos, solidarumo) jausmas – ten labai neišsiskirsi. Norint įgyvendinti kokį stambesnį sumanymą, ne bitininkystės ir pan., o pvz. veislininkystės, techninių kultūrų auginimo pramonės užsakymu, malūno, kalvės įmonei įkurti vien savų išteklių neužteks, teks kraustytis, bent iš pradžių nuomotis ir skolintis, laiduojant savo gaminiais.

Beje, jei ligos, karai, nelaimės neišnaikindavo gausių sūnų, likusiems tapdavo ankšta sodžiuje – tekdavo išeiti užkuriu, naujakuriu, ne vienas galėjo samdytis pameistriu arba nuomotis žemės. Sėkmingai dirbdami ilgainiaui galėjo išsipirkti žemę, pastatus, dirbtuves, perpratę patys imtis savarankiško verslo.
 


Idomios detales.


Ambicijos ir aršumas neką padės. Prireiks ne tiek ambicijos, kiek amunicijos. Kuo tas bajoras patrauks daugumą eiti su juo, kovoti už jį, pasikliauti juo?

Valdžia remiasi pasitikėjimu. Svariausias pasitikėjimo argumentas – turtas. Dar sumanumas, išmintis – bet juos sunkiau apčiuopti, kol neatneša naudos. Karinė galia irgi iš esmės priklauso nuo turtinio pajėgumo.

Už kokį bajorą ar Tadą Blindą pavojingesnis būtų sūnus, brolis – nes nuosavybė susijusi su visa valdovo gimine. Nesisekant vadovauti, dalies bajorų ir pilėnų pasitikėjimas gali pakrypti kuriuo nors kitu kunigaikščiu, ypač jei jis turėjo progų įrodyti savo didesnį pajėgumą. Jei abu šalininkų surenka apylygiai, gali kilti pagunda įsitvirtinti ginklu.
 


Taip, as sutinku kad visuomene nebuvo paremta vien ginklu ir prievarta. Tokia visuomene butu dar nestabilesne uz tokia kuri paremta vien graziais zodziais ir tradicijomis.
Bet tuo pagalvokim apie tuos gerai zinomus lietuviu plesiamuosius zygius.
Visu pirma - jie turejo apsimoketi ir buti verti rizikos. Taip pat jie turejo buti gana populiarus surinkti tiek norinciu - ir as abejoju kad karo zygiai i uzsieni buvo paremti prievole. Turejo buti suinteresuotumas is kariu puses. Su nesuinteresuota kariuomene iki Karelijos nenusigausi.
Tikrai turejo buti pelningi visiems dalyvaujantiems - ir ypac vadovaujantiems ir pasizymejusiems. Taip buvo nuo neatmenamu laiku - Graiku, Romenu - ir t.t.

As nesutinku su mintim kad "is karo nepragyvensi" (pareiksta Velnio) - jei taip butu - niekas i tuos zygius nebutu rengesis. Reiskia zygio atnestas pelnas galejo palengvinti gyvenima ir gal netgi pakelti sekmes lydima kari i kita visuomenes sluoksni. I koki sluoksni galejo buti pakeltas laukininkas? Tikrai ne i valsciu kunigaikstuko - reiskia i kario (busimo bajoro).

Dabar apie tokiu zygiu itaka zemes kunigaikscio valdziai. Pagalvokim - jei kunigaikstis nevykelis karys ir per jo nevykusi vadovavima zygis nepasiseka ir nemazai dalyviu zusta. Ar nesusvyruoja tokio kunigaikscio valdzia? Graikai savo nevykelius generolus istremdavo, Kartaginieciai nuzudydavo, Romenai irgi teisdavo. Lietuviai - netgi jei nieko panasaus nedarydavo - tikrai turbut nepuldavo juo sekti sekanti karta. Gal netgi bandydavo prisijungti prie kitos zemes kunigaikscio zygio ar savo nekooperavimu - netiesiogiai pasalindavo toki kunigaiksti nuo valdzios.


Ir kaip tada isikomponuoja tas mislingas bajoru sluoksnis? Kas jie - praturtejusi kariauna? 

Protingesnių ir veiklesnių žmonių luomas. Sugebantis išlaikyti ne tik save. Besirūpinantis savo kilmingos veislės išsaugojimu ir puoselėjimu. Ar gali prilygti veisliniam šuniui beveislis? O juk šuns smegenų ne kažin kiek – vadinasi, žmonėms tai kur kas svarbiau.
 


protingumas ir veiklumas reiskia mazai jei nera konkrecios arenos tam pasireiksti ir tas pasireiskimas neturi tiesiogines naudos.
Tokia pasireiskimo arena galejo buti kas? Zemes ukis, prekyba arba karyba. Sekmingai zemes ukiu arba prekyba besiverciantis zmogus zinoma gali tapti gana itakingas - bet visuomet stoves zemiau uz populiaru karvedi visuomeneje kuri metai is metu kariauja.
Taip - gal tai skamba nuobodziai - bet taip buvo net tokioje sudetingoje visuomeneje kaip Roma. Tiesiausias kelias i valdzia - sekmingas karas.

Nors Lietuvoje buvo dar paprasciau. Sekmingiausias kelias i valdzia - kova del valdzios. Tam reikia istikimos kariaunos.


Taip, santuoka – natūralus pripažinimo būdas, kilmingų žmonių pakvietimas į savo giminę dar nekilmingo, bet savo nuopelnais, protu ir sėkminga veikla įrodžiusio pajėgumą ir vertę būti kilmingesniame luome.
 


Sutinku.


Edited by Siena 2007-07-17 04:05
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software