Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Everyone is necessarily the hero of his own life story." John Barth (1930 - )
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Visuomene XIII amziaus pradzioje
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Siena
Posted 2007-07-18 20:43 (#45580 - in reply to #45575)
Subject: RE: Kalbant apie žaidimo scenarijų


Member

Posts: 28
10105
Velnias - 2007-07-18 7:45 PM
Wulfstanas apie aisčius (kažkurią Prūsų gentį)
"Aisčiai turi paprotį mirusį žmogų apie mėnesį ar du laikyti nedegintą, apsuptą giminių ir draugų. Karaliai ir kiti kilmingieji laikomi tuo ilgiau, kuo turtingesni, kartais namie jie guli nedeginti pusę metų. Ir visą laiką, kol kūnas yra namie, geriama ir linksminamasi bei žaidžiama. Nunešę kūną ant laužo, tą pačią dieną padalija likusį turtą į penkias ar šešias dalis, o kartais ir į daugiau, priklausomai nuo mirusio turtingumo.

Ttada padeda didžiausią jo dalį apie mylią nuo miesto, paskui kitą, trečią dalį, kol visas turtas išdėstomas mylios atstumu. Paskutinė dalis padedama arčiausiai miesto, kuriame guli mirusysis. Tuomet už penkių ar šešių mylių sušaukiami vyrai, turintys greičiausius žirgus. Eikliausio žirgo šeimininkas pirmas pasiekia didžiausią dalį. Paskutiniam paėmus mažiausią turto dalį, visi išsiskirsto su turtais namo ir gali juos turėti. Todėl greiti žirgai yra labai vertinami. Išsidaliję visą turtą, nuneša mirusįjį ir sudegina drauge su ginklais ir drabužiais. Beveik visas turtas būna išeikvojamas, kol mirusysis taip ilgai laikomas namie.

Ir dar aisčiai turi paprotį būtinai sudeginti žmones; jei kas randa nesudegusį kaulą,reikia mokėti didelę išpirką ( gali būti sunku išpirkti). Tarp aisčių yra gentis, mokanti daryti šaltį, todėl užšaldytas lavonas gali ilgai gulėti ir negesti. Jei kas atneša du indus, pilnus alaus ar vandens, jie padaro, kad užšaltu, ar tai būtu vasara ar žiema"
 


idomiai. tai to mirusio seimyna paskui eina ubagaut, taip iseina.


Skirtingos gentys dėl geopolitinės padėties turėjo skirtingas galimybes prekiauti. Turtingiausios yra kuršių įkapės (kalbant apie lietuvos teritoriją). Jose randama labai daug papuošalų ir visa kita.
 


prekybos apimciu skirtumai. Eksportuojamos prekes turbut buvo panasios.



Visuomenės struktūra visur tam tikru metu buvo tokia pat. Ji visiškai nieko nepasako apie visuomenės potencialą. Viduramžiais visur didžiumą sudarė žemdirbiai, grupelė valdininkų (vasalų, feodalų), valdovas, šventikai, pirkliai ir amatininkai.
 


Ne visur zmones vertesi zemdirbyte - kai kur gyvulininkyste, kai kur zvejyba, kai kur prekyba, kai kur piratavimu. Vienur pagrindine darbo jega buvo vergai, kitur nelaisvi valstieciai, kitur laisvi valstieciai. Vienur valstybe buvo labai sudetinga kai kur rudimentine. Ir t.t.
Informacija apie visuomenes struktura - viena is labiausiai apibudinanciu kalbant apie kazkokia sali.


Man ypac idomu kuo skyresi lietuviu visuomenes struktura nuo kitu baltu genciu? 

Niekuo.
 


Bet istorijos knygose pabreziama kad butent lietuviu visuomenes struktura buvo kazkuo (?) labiau feodaline nei kitu baltu ir tai igalino lietuvius sukurti valstybe. Ar tai nesamone?



. Taip pat svarbu turbut yra paciu zmoniu pasitikejimas savo kultura ar religija ir to suteiktas atsparumas kitom kulturom ar religijom (arba atvirksciai - noras asimiliuotis ir pritapti prie kitos kulturos).  

Žmonių pasitikėjimas čia niekuo dėtas. Viskas priklauso nuo išorinių veiksnių. Patiems žmonėms vienodai šviečia, tik mažos grupelės kovoja.
 


ne visai taip. Kodel lietuviai nusprende atsispirti rusinimo itakai caro laikais? Tikrai ne del kazkokiu mazu grupeliu. Mazos grupeles nebutu priverstinai ismokine lietuvius lietuviskai.



Pvz - Lietuva turejo poline itaka rusinu zemem, bet nei kulturos nei religijos jie labai nepaveike. 

Kaip tai nepaveikė? Apie unitus girdėjot?

Iš vikipedijos:

Unijos paskelbimas Brastos sinode

Vyskupai 1595 m. nuvykę į Romą ir gavę popiežiaus Klemenso VIII (Clemens Papa VIII) visišką pritarimą, visų Lietuvos ir Lenkijos pravoslavų vardu padarė bažnytinę uniją. Jiems buvo paliktos visos rytietiškos apeigos, iš savo pusės jie pripažino popiežiaus valdžią ir katalikiškas dogmas. 1596 m. spalio 9 d Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur paskelbta unija. Daugumas vyskupų tapo unitais (lot.: unitas – suvienytas), bet liaudis ir žemesnieji dvasininkai liko, kaip buvę, pravoslavai.

Apie kultūrą išvis patylėsim. Visas bajorų luomas slavų žemėse save laikė lietuviais ir visi kalbėjo lenkiškai (lenkų kalba buvo valstybinė, elito kalba).

Kitavertus lietuvių įtaka nebuvo tokia didelė, kaip vokiečių baltų žemėse, nes lietuviai nevykdė kolonizacijos, nesteigė lietuviškų mokyklų nelietuviškose žemės, o padarė dar geriau - steigė lenkiškas lietuviškose.
 


Taip - bandymai isteigti alternatyvia pravoslavu baznycia - politine itaka. Bet kad tai galu gale neprigijo - tai irodymas kad zmoniu nusistatymas daug ka reiskia.
Be to - didziausia itaka rusinam turbut dare lenkai - kuriu butent nusistatymas savo kulturos ir kalbos atzvilgiu - daug kategoriskenis nei lietuviu.
Kol ten valde lietuviai - kulturine ir religine itaka buvo tikrai nedidele.

Tas elito kalbejimas lenkiskai - butent pagrindzia ka as noriu pasakyti. Kodel jie kalbejo lenkiskai - vien del politines itakos? Tada kodel rusai nepradejo kalbeti lietuviskai?
Tai butent del lenku kietakaktisko tikejimo savo kulturos ir religijos pranasumu. Ir tam labiausiai pasidave lietuviai (ne rusinai) - ir pasidave butent tada kai ju senovine religija buvo is ju atimta - politiskai.



kada augdavo zmoniu skaicius? - taikos ir derliaus metais 


Manau taikos metų niekada nebūdavo, ypač 13 a. Derliaus metai yra visi metai. Būna nebent nederlingų metų. Tačiau nuo to prieaugis nesustoja. Gali nebent padidėt mirštamumas. Senovėje moteris per gyvenimą pagimdydavo daug vaikų, nes suaugę vaikai yra pagalbinė darbo jėga ūkyje. Visos šeimos būdavo daugiavaikės, kaip Afrikoje ar kai kuriose Azijos šalyse, moterys gimdydavo nuo 3 iki keliolikos vaikų. Tačiau laikui bėgant išgyvendavo ne visi, nes pasitaikydavo bado, šalčio, parazitų, ligų.

Net vyras išeidamas į karą kai kuriose kultūros turėdavo palikti nėščią naują žmoną, jog būtų įpėdinis. Priešingu atveju galėjo nelikt kokios vyrų kartos. 


turejau minty gero derliaus metus. Trukstant maisto turbut kudikiai ir vaikai ir kiti lengviau mirdavo.

Edited by Siena 2007-07-18 20:44
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software