Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Политика на семьдесят, а, может, и восемьдесят процентов - это дискуссия на тему истории." Юлиуш Мерошевский
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Švietimo dr., "Rytas" mokytojai.
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Valius
Posted 2008-11-07 02:57 (#54921 - in reply to #54859)
Subject: RE: Švietimo dr., "Rytas" mokytojai.



Extreme Veteran

Posts: 361
2001005010
VALERIJUS VORONINAS

Šv. dr. “Rytas” mokyklos ir mokytojai Druskininkų apylinkėse.

1927 m. pabaigoje Druskininkų - Ratnyčios ir tolimesnėse apylinkėse, beveik visose lietuviškose gyvenvietėse jau veikė lietuviškos šv. dr. “Rytas” organizuotos pradinės mokyklos. Pilnos struktūros lietuviškose pradinėse turėjo būti 4 skyriai. Mokyklose dažnai dirbo po vieną ir tik didesnesnių gyvenviečių pradinėms buvo skiriami du mokytojai. Vadovavo mokytojas - vedėjas. Mokykla būdavo įrengiama tam tikslui tinkamoje kaimo troboje. Suprantama kad draugija šeimininkui mokėjo už trobos nuomą. Tačiau savininkas turėjo rūpintis mokyklos ūkio reikalais. Dažnai toje pačioje troboje - mokykloje gyveno ir mokytojas. Štai 1930 m. Vieciūnuose, lietuviška draugijos mokykla buvo įrengta vietinio valstiečio Nikodemo Kukausko troboje, kurios ilgis buvo 6,5 m., plotis - 6 m., o aukštis - 2,60 cm. Į vienintelę mokyklos klasę buvo patenkama pro priemenę. Klasė - didžiausia ir šviesiausia ( 4 langai ) trobos patalpa, kurią šildė krosnis. Ta pati krosnis šildė ir nedidelę patalpą - mokytojų kambarį. Kitame trobos gale su kita krosnimi, buvo įrengtas mokytojo kambarys. Durys buvo į priemenę. Pro ją mokytojas patekdavo į klasę, mokytojų kambarį, ar išeidavo į kiemą. Vienintelės mokyklos klasės, kurioje mokėsi visi keturi skyriai, inventorius buvo skurdus. Tai tėvų pagaminti suolai, stalai mokiniams ir mokytojui, kelios kėdės, lenta ir lentynėlės sasiuviniams pasidėti.
Didžiausios lietuviškos pradinės mokyklos Druskininkų - Ratnyčios ir tolimesnėse apylinkėse buvo Kabeliuose 1, Kabeliuose 2, Šklėriuose, Randamonyse, Vieciūnuose. Čia visais mokslo metais susirinkdavo iki 40 - 60 vaikų. Štai į Vieciūnų lietuvišką pradinę mokyklą 1926 - 1927 mokslo metais susirinko 54 mokiniai, 1927 - 1928 mokslo metais susirinko 44 mokiniai. 1928 - 1929 mokslo metais susirinko 45 mokiniai. 1929 - 1930 mokslo metais susirinko 40 mokinių. 1930 - 1931 mokslo metais susirinko jau 54 mokiniai. 1931 - 1932 mokslo metais susirinko 53 mokinių. Ne ką mažesnės lietuviškos pradinės mokyklos buvo ir Švendubrėje ( vėliau tik iki 20 - 25 mokinių ), Ratnyčioje, Neravuose. Tik vėliau, po nuolatinių lietuviško švietimo trukdymų ir valdiškų mokyklų atsiradimo šiose gyvenvietėse, vaikų skaičius lietuviškose pradinėse sumažėjo. 30 - 45 mokinių nuolat rinkdavosi Margionių ir Kapininškių lietuviškose mokyklose. Mažiausios lietuviškos pradinės buvo Grūto, Latežerio ir Darželių mokyklose. Čia susirinkdavo nuo 20 iki 30 vaikų.

Švietimo draugijos “Rytas” mokyklos ir mokytojai Druskininkų apylinkėse :

Ratnyčioje. ( Veikė nuo 1923 iki 1934-06-05 dienos, kai buvo uždaryta valdžios. ). Mokyklos mokytojai : P. Stakauskas ( 1923 - 1925? ) , P. Anusevičiūtė ( 1925? - 1927? ), K. Norkūnaitė ( 1927? - 1928? ), G. Gudolaitytė ( 1928? - 1934 ).

Neravuose. ( 1925 - 1935-08-31, kai buvo valdžios uždaryta. ) Mokyklos mokytojai : Juzė Trainavičiūtė, Stasė Kulakauskaitė, Kvietinytė, B. Švaigždytė, Petras Večkys.

Švendubrėje. ( 1925 - 1932, kai buvo valdžios uždaryta. ) Mokyklos mokytojai : A. Kvietinytė ( 1925 - 1927 ), Jonas Žmuidzinas ( 1927 - 1928 ), Povilas Eidukonis ( 1928 - 1930 ), Jadvyga Čenytė ( 1930 - 1931 ).

Vieciūnuose. ( 1926-04-13 - 1935-05-09, kai buvo valdžios uždaryta. ) Mokyklos mokytojai : S. Švogžlys, V. Vilčinskaitė, A. Razukevičius, S. Kazlauskas, S. Kazlauskienė, K. Krivelis.

Grūte. ( 1927 - 1932, kai buvo valdžios uždaryta. ) Mokyklos mokytojai : Svetlikauskaitė ( 1927 - 1928 ), Ona Viskantaitė ( 1928 - 1931 ), Elena Liutkevičiūtė, Marija Šimanskaitė, Petras Večkys ( 1931 - 1932 ), Motiejus Bigelis, L. Šimkututė Pačkauskienė. Paskutinius metus mokykloje mokytojai dirbo nepatvirtinti - nelegaliai.

Latežeryje. ( 1926 - 1934-05-09, kai buvo valdžios uždaryta. Mokykla neveikė 1928 - 1929 mokslo metais. ). Mokyklos mokytojai : Stasė Mališkaitė ( 1926 - 1928 ), Viktorija Janulytė ( 1929 - 1933 ).

Randamonyse. ( 1923 - 1934 rudens, kai buvo valdžios uždaryta. Nuo 1929-09-01 iki 1930-03-15 mokykla neveikė. ) Mokyklos mokytojai : J. Mazgelis ( 1923 - 1925 ), L. Gaidelis ( 1925 - 1926 ), J. Stasionytė ( 1926 - 1928 ), E. Pečiulytė ( 1928 - 1929 ), J. Brazauskas ( 1930 - 1934 ).

Iš Ratnyčios šv. dr. “Rytas” mokyklos 1925 - 1926 mokslo metų klasės žurnalo matome kokia buvo lietuviškos pradinės mokyklos 1 ir 2 skyrių programa. Tuo metu mokyklos mokytoja - vedėja buvo P. Anusevičiūtė, o tikybos mokytojas buvo kun. A. Šimeliūnas.
( Į parapiją paskirtas jau nejaunas kun. A. Šimeliūnas tęsė kun. P. Bernoto pradėtą darbą. Jo rūpesčių buvo įkurtas lietuviškas vietinės bažnyčios choras. )

Pirmadienis 1 sk
2 sk. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Dailyraštis
Krašto mokslas Lietuvių kl.
Lenkų kl.
Antradienis 1 sk.
2 sk. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl.
Lenkų kl. Tikyba
Tikyba Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Rankdarbai
mergaitėms
Trečiadienis 1 sk.
2 sk. Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl.
Lenkų kl. Dailyraštis
Dailyraštis Darbai
Darbai
Ketvirtadienis 1 sk.
2 sk. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Dailyraštis
Krašto mokslas Lietuvių kl.
Lenkų kl. Rankdarbai
mergaitėms
Penktadienis 1 sk.
2 sk. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Tikyba
Tikyba Lenkų kl.
Lenkų kl. Paišyba
Paišyba
Šeštadienis 1 sk.
2 sk. Lietuvių kl.
Lietuvių kl. Aritmetika
Aritmetika Lietuvių kl
Lenkų kl. Dailyraštis
Dailyraštis Dailyraštis
Dailyraštis

Didžioji dalis mokytojų paskirtų į lietuviškos draugijos mokyklas Druskininkų - Ratnyčios apylinkėse buvo jauni žmonės nesenai pabaigę gimnazijas ar pedagoginius kursus. Pavyzdžiui mok. Leonas Gaidelis buvo baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, o mok. Gertrūda Gudolaitytė 1921 metais Vilniuje pabaigusi lietuviškos “Ryto” draugijos organizuotus pedagoginius kursus įgijo cenzo 1 a kategiriją. Tačiau buvo pedagogų dirbančių kaimo mokyklose dar nuo “daraktorių” laikų. Tokie buvo : Stasys Kazlauskas, V. Krivelis. Dalis mokytojų vėliau tęsė pedagoginius mokslus, dažnai bendravo susirinkdami vienoje ar kitoje lietuviškoje gyvenvietėje. Tokiuose susiėjimuose buvo gvildenami ne tik pedagoginiai bet ir politiniai klausimai, aptariamos naujienos. Mokytojai kartu praleisdavo ir dalį laisvalaikio, ruošdavo kultūrines programas, statydavo spektaklius lietuvių kalba.
Nėra abejonių kad didžioji dalis jaunūjų mokytojų buvo radikaliausių lietuviškų pažiūrų žmonės aiškiai suprantę savo misiją lietuviškame kaime. Jų veikla neapsiribojo mokyklos vaikų ugdymu tautiškoje dvasioje. Būdami jauni ir aktyvūs, apie save suburdavo vienmečius, vyresnio amžiaus vietinius lietuvius. Kurdami vietinius ansamblius, organizuodami vakarones, pasisėdėjimus, sporto renginius, lietuviškos spaudos studijas, statydami spektaklius mokytojai neretai tapdavo vietinio jaunimo vedliais, vyrenio amžiaus žmonėms autoritetingais patarėjais, iškilusių ginčių arbitrais, o reikalui ęsant net gydytojais. Taigi, “Ryto” mokytojai lietuviškame kaime dažnai tapdavo visuomeninio gyvenimo lyderiais. Draugijos mokytojai nebuvo atitrūkę nuo Druskininkų gyvenimo. Įvairiais reiklais lankydavosi kurorte, dalyvaudavo pedagogų susiėjimuose, seminaruose, buvo užmezgę asmenines pažintis su vietiniais gyventojais tame tarpe ir su Druskininkų progimnazijos mokytojais.
Mūsų dienomis apie “Ryto” mokytojus jau nedaug kas prisimena. Štai ką papasakojo ratnyčėnas Julius Petrelis : “Randamonių lietuviškos mokyklos mokytojas Leonas Gaidelis apsigyveno pas mano tėvus. Jis buvo negriežtas, kantrus mokytojas. Būdavo tik truputėlį pasibara, pasibara, bet mušti neskuba. Gaidelis buvo linksmas, toks šposinykas. Labai gerai susidraugavo su vietiniu jaunimu. Mokėjo groti armonika ir labai jausmingai dainuoti liaudies dainas. Prisimenu mokytojas Gaidelis mane mažą draugiškai pasikviesdavo, pakalbindavo. Tačiau kaime jis buvo trumpai. Vėliau buvo mokytojas Juozas Brazauskas. Tai buvo visiškai kitoks - griežtas, bet tėvų mėgiamas mokytojas. Galiu pasaakyti, kad mokytojas Brazauskas mėgo fotografuoti. Kad daugelis to meto fotografijų vaizduojančių randamoniškių ir apylinkės lietuvių gyvenimą išliko yra šio pedagogo nuopelnas. Prisimenu kad paskutinė lietuviška mokykla buvo pas Akstinus. Berods prie Brazausko mokyklą ir uždarė.” Apie savo mokslus Vieciūnų šv. dr. “Rytas” mokykloje, B. Kašalynienė papasakojo : “kitas mokytojas Viecūnuose buvo Švokšlys Silvestras. Tai buvo griežtas žmogus atsiūstas iš Vilniaus. Prisimenu, kai pati nuėjau į mokyklą pirmą kartą, žiūriu klūpo kampe du vaikai. Vienas ant žirnių, antras, iškėlęs rankas, laiko kačergą. Aš išsigandau ir pabėgau namo rėkdama. Nedaug aš tos mokyklos ir lankiau. Mokytis nelabai mėgau, o ir tėvai nevarė. Kam mergaitei tas mokslas reikalingas. Taip ir likau mažamokslė.
Būdavo taip kad jei trūksta kurio mokinio, pamokų mokytojas Švokšlys nepradėdavo, o eidavo jo ieškoti. Mylėjo mokytojas gamtą, augino žaltį. Jis buvo išmatavęs kiek Vieciūnų kaimas turi žingsnių. Būdavo kad vaikščiodamas po kaimą pamatys kad koks pažįstamas malkas pjauna. Butinai nusimes švarką ir padės pjauti. Jis buvo didelis jaunimo draugas. Mokėjo groti smuiku, mokė jaunimą vaidinti ir ruošdavo vaidinimus.” Apie savo mokslus Kabeliuose papasakojo A. Valentukevičienė : “Pasimokius vieną žiemą pas “daraktorę”, paskyrė į Kabelius tikras mokytojas iš Vilniaus. Į pirmuosius Kabelius paskyrė mokytoją Rimšaitę, o į antruosius mokytoją Gudalaitytę. Abi buvo nevedusios. Pirmuosiuose Kabeliuose mokykla buvo prie bažnyčios, špitolėje, ten gyveno ir mokytoja. Mokytojai mokėjo 25-27 dolerius. Tuo metu vienas doleris buvo prilyginamas 9 lenkiškiems zlotams. O už 9 zlotus buvo galima nusipirkti batus, už 15 zlotų buvo galima nusipirkti labai gerus gimzavus - geros odos batus. Rimšaitė buvo paprasta. Kai ją pavadindavo ponia, ji atsakydavo: “- kokia aš ponia, kad kaimo vaikus mokau. Mokslo knygas atsiūsdavo mokytojai, o sąsiuvinius pirkdavom pas žydą. Pirmą žiemą rašydavom ant grifelinių lentelių, o tik antrą žiemą jau duodavo ant sąsiuvinių. Suolai iš pradžių buvo dideli ir ilgi. Juose sėdėjom po 7 vaikus. Tik paskui padarė mažesnius ir tilpom po 4. Čia ir rašalui vieta buvo.
Mokydavo dvi pamokas prieš pietus ir dvi po pietų. Pietų pertrauka trukdavo vieną valandą. Pietaudavome namuose. Ateidami į mokyklą vaikai turėjo atsinešti iš namų žirnių, pupų, ar kanapių. Jeigu nors truputį išdykaudavo, mokytoja labai bausdavo. Kartą mus, keturis vaikus, apskundė už sienos gyvenanti moteris. Sakė kad mes triukšmavom. Mokytoja mus nubaudė, pastatydama kiekvieną kita poza. Liepė stovėt visą pamoka. Aš bestovėdama nualpau ir parkritau. Krisdama susimušiau ausį, iš kurios du metus bėgo. Atlikus bausmę, reikėjo pasakyti ačių. Jei kas nesakydavo, vėl grąžindavo atgal. Mokiausi kelias žiemas. Tėtė norėjo leisti toliau, bet mama nesutiko. Pasakė : “- tegul verpia, užteks tų mokslų.”Mano jaunesni broliai jau mokėsi lenkiškoje mokykloje. Lenkų mokytojo vaikai nemėgo ir pravardžiavo Berke.”

Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software