Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Рано или поздно наступает минута, когда впереди только прошлое, а будущее - позади." Лешек Кумор
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Pana Grzybowska
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Apie viską... Message format 
 
Linas Kondratas
Posted 2009-09-08 23:50 (#67631 - in reply to #67615)
Subject: RE: tušti pliurpalai


Elite Veteran

Posts: 954
50020020050
dzukas - 2009-09-08 7:10 PM

Linas Kondratas - 2009-09-08 8:13 PM

Sarunas - 2009-09-08 4:59 PM

> Prancūzijos ir Vokietijos santykiai dėl Elzaso buvo praeityje labai blogi ir komplikuoti - kur kas komplikuotesni negu Lietuvos ir Lenkijos dėl Vilniaus.

Vargu ar galėjo būti labiau komplikuoti - Strasburgas, tai visgi ne "amžinoji sostinė" Vilnius. Na ir pagrindinei vokiečių masei, kuriantis moderniai vokiečių tautai nereikėjo "atsiskyrinėti" nuo prancūzų ar, savo ruožtu, prancūzams nuo vokiečių. 


Bet kaip sau bebūtų, tiek rietenos dėl "amžinosios sostinės", tiek ir visokie "atsiskyrinėjimai" jau yra visiškai praeities dalykas.

O dėl Elzaso konflikto "mažesnės svarbos" nesakyčiau - 1871-1914m. pranzūzams revanšizmas dėl Elzaso buvo pagrindinis juos telkiantis šūkis, lygiai kaip "mes be Vilniaus nenurimsim". 



ginčytis dėl Elzaso ar Vilniaus svarbos labai reliatyvus reikalus. To paties Elzaso praradimas iš esmės nekėlė grėsmės pačios Prancūzijos egzistavimui ir atvirkščiai Vokietijos. Nevertėtų lyginti Vakarų Europos ir Rytų Europos tarpvalstybinių santykių. Nepamirškime, jog dauguma modernių nacionalinių valstybių Europoje yra labai jaunos. Jų egzistavimui nuolat kilo grėsmė, jis buvo užgniaužtas. Natūralu, kad rytų Europos valstybės yra labiau įsikibusios į nacionalizmą nei kosmopolitiškesni vakarai. Istorinė patirtis įtakoja dabartį, taip pat kaip ir esamuoju metu egzistuojantys santykiai tarp subjektų. Tokios iniciatyvos kaip lenko kortos dalybos tik drumsčia vandenį ir siaurina normalios integracijos galimybes. Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje taip pat savo veiksmais neprisideda prie bendro požiūrio į problemas paieškos (jau matau kaip vermachto uniformomis apsirengę kariai žygiuoja Elzaso miestelių gatvėmis :), analogija su "Lenkijos kariuomenės" paradais Vilnijoje)- vienos politinės jėgos dominavimas, ribotas informacinis laukas, priešpriešą skatinančių įvykių akcentavimas ir pan.
Nemanau, jog esame tam (pavardžių rašybai) subrendę. Tai sukels daugiau problemų ir padidins priešpriešą.

Taip pat kyla klausimas ir dėl techninių aspektų. Ar kiekvienoje įstaigoje reikės teiks turėti po lenkišką klaviatūrą? Tūlas lietuvis net ir neištars kai kurių pavardžių

Pats esu iš pietryčių Lietuvos, "lenkiškos" kilmės lietuvis, kurio pusė giminės liko lenkiškoje pusėje, kita pusė nulietuvėjo (turiu omenyje save). Mano lenkiška pavardė reiškianti lietuvišką vietovardį buvo iškraipyta, kadangi tūlam lietuvių valdžios įstaigose komunistui ta pavardė ne ką tereiškė. Painios istorijos...susijusios su skaudžiomis patirtimis. 


Nežinau ar galima pavyzdžiui akciją "Ostra Brama" 1944 laikyti "antilietuviška" akcija, nes akcija buvo nukreipta tiesiogiai prieš vokiečius ir netiesiogiai prieš sovietus, bet jokiu būdu ne prieš Lietuvą. Į Lietuvą prieškarinėmis sienomis(1939.08.31) nei AK, nei lenkų emigracinė vyriausybė kiek žinau nesikėsino. O lietuvių okupacijos Vilniuje 1939.10.26 - 1940,06,15 Lenkija nepripažino. Lenkija pretendavo tik į žemes, kurias jai buvo priskyrusi 1923 Ambasadorių konferencija.

Nors lietuviškai savimonei ir labai nemalonu tai suvokti, bet po 1923 Lenkija Vilnių valdė visiškai teisėtai ir jei ne "draugo" Stalino "geradarystės" 1939 ir 1944, kada jis atidavė Vilnių Lietuvai/LTSR ir jei ne Jaltos ir Potsdamo sprendimai - Lietuva Vilnių būtų mačiusi kaip savo ausis.

Kiek žinau, dabartinė Lenkija pripažįsta po II pasaulinio karo susidariusias sienas, laimingi dėl tų pokarinių pokyčių jie nėra ir kvaila būtų reikalauti, kad džiaugtųsi praradę teritorijas, bet niekas iš atsakingų žmonių Lenkijoje tikrai sienų revizijos idėjos nesiims, manau, kad galima tuo neabejoti.

Kas dėl AK, tai jie be jokios abejonės buvo antihitlerinės koalicijos dalis ir, skirtingai nuo Stalininės SSSR, Vakarų Sąjungininkų dalis. Patinka tai ar ne patinka, bet tai faktas ir to nepakeisi. Jei neigiamą Lietuvos požiūrį į Sovietų Sąjungą kitos šalys dar supranta, tai prieš AK nukreiptos lietuvių tirados gali tik nuteikti pasaulio opiniją prieš Lietuvą, priminti, kad kovose prieš AK dalyvavo ir naciams tarnavę lietuvių policajai.

Dar kartais pasigirstantys iš lietuvių lūpų raginimai, kad lenkai "atsiprašytų" už 1920m. Želigovskio žygį. manau irgi ne kas kita, kaip "priešpriešą skaitinančių įvykių demonstravimas". Galima būti 100,1 proc. tikriems, kad jie neatsiprašys. Galima dar tikėtis, kad Rusija atsiprašys Lietuvos už 1940 ir vėlesnius Stalino nusikaltimus, kada taps demokratinė ir pasmerks nusikaltėlį Staliną. Bet lenkai Pilsudskio ir Želigovskio niekad nepasmerks, nes bet kokiais matais matuojant, jie nusikaltėliai nebuvo.

O tokios vis dar pasitaikančios "Vilnijos" klubo šalininkų isteriškos tirados tarpusavio susipratimo tikrai negerina. Net jeigu ten ir yra dalis tiesos, tai forma, kuria tai pateikiama - tiesiog tragiška:

http://www.voruta.lt/archyvas/105/760
„Lenkijos kariuomenė ir Armija Krajova Lietuvoje nužudė apie 2 tūkst. gyventojų, dar 100 tūkst. kalino, plėšė, trėmė, baudė, kankino, prievartavo, persekiojo. Dėl Lenkijos okupacijos ir aneksijos Lietuva visam laikui neteko ketvirtadalio savo ploto ir gyventojų, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, organizacijos, nutautintos seniausios indoeuropiečių šnektos. Nežmoniška ir nusikalstama iš šių aukų ir praradimų tyčiotis, dėl tų barbarizmų džiūgauti ir švęsti“.

Beje už netikusią tautinę politiką Vilniaus krašte 1919-1939(kaip ir prieš kitas taitines mažumas kai kuriose kitose 2-osios Respublikos vietose) būtų protinga iš lenkų tikėtis atsiprašymo, nes tai šiaip ar taip buvo žmogaus teisių pažeidimas ir gal būt net ir yra jėgų, kurios iš principo, tai yra pasirengusios padaryti. Bet ir lietuviams nereiktų vengti atsiprašyti už politiką prieš lenkus Kauno Lietuvoje 1919-1940m.
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software