Extreme Veteran
Posts: 412
 
|
Baltarusiams tai iš viso nežinau ar kas buvo prie širdies, ar nebuvo, nes neskaitant intelektualų ir svajotojų saujelę, jokio rimtesnio baltarusių sąjūdžio iš viso nebuvo. Kas dėl ukrainiečių, tai Petliūra 1920 kovėsi prieš bolševikus kartu su Pilsudskiu.
Buvo paskelbta valstybė, kurią pripažino kone tuzinas kitų valstybių. Dėl to, kad rimto sąjūdžio nebuvo sutinku- mat Lietuvai būtų buvę riesčiau  N. Davies gerai apibrėžė, kad baltarusių tautinio atgimimo veikėjus buvo galima visus į vieną sofkutę susodinti. Tačiau nepriklausomybė buvo paskelbta ir bandyta kurti valstybę, sulaukta aplinkinių šalių pripažinimo. Baltarusiai Lietuvą įžvelgė kaip sąjungininką, o Lenkiją vertino priešiškiau.
apie baltarusių avantiūras ir karinius žygius galite žvilgtelėti čia.
http://en.wikipedia.org/wiki/Stanisław_Bułak-Bałachowicz
Ukrainoje juk buvo keletas valstybių. Draugiški santykiai, turbūt, labiausiai atsispindi čia
http://en.wikipedia.org/wiki/Polish–Ukrainian_War
Apskritai paėmus, tai įvairių etninių grupių išsidėstymas buvusios ATR erdvėje buvo toks, kad teritorinio valstybingumo ar netgi teritorinės autonomijos principu atskirų etninių grupių interesų nebuvo galima patenkinti - perdaug viskas buvo persipynę. Išeitis galėjo būti dualistinė(Lenkija-LDK) ar trialistinė (Lenkija-LDK-Rusia) valstybė, kur kiekvienoje iš dalių etninėms grupėms būtų užtikrintas ne teritorinės, o personalinės autonomijos principas, kur etninės grupės būtų autonomiškai valdžiusios tas sritis, kurios susijusios su etnine kultūra(mokyklas, kultūros įstaigas), o vietinės administracijos kalba nustatoma pagal vietinių gyventojų kalbą, ten, kur nėra vyraujančios tautos - įvedant dvikalbystę ar net trikalbystę.
neišradinėkite popierinių dinozaurų. Nerealu.
Atsirado tokia jungtinė valstybė pietuose- Jugoslavija vardu- galas buvo labai liūdnas |
Pana Grzybowska
