Extreme Veteran
Posts: 412
 
| Linas Kondratas - 2009-09-14 3:55 PM
Lietuvių skaičių iš to cenzo sunku nustatyti, nes pateikiama tik 80000 lietuvių, kas yra absurdiškai mažai. Bronisław Makowski knygoje Litwini w Polsce kiek prisimenu rašo, kad prieškario metais lietuvių su aiškia savimone(dalyvavusių Ryto ir pan. veikloje) būta 200000, o iš viso galėjo būti apie 300000. Tikėtina tad, kad ir 1920 galėjo būti panašus skaičius, dėl asimiliacijos jis vargu ar galėjo išaugti, bet vargu ar daug ir sumažėjo, nes 1920-1939 asimiliacija, nežiūrint Lenkijos valstybės politikos, vyko kiek lėčiau, negu ankstesniais laikotarpiais. "Skylėtuose" regionuose ir "salelėse" asimiliacija jau buvo daug kur užsibaigusi, o ištisiniai regionai - Švenčionių-Adutiškio-Tverečiaus-Mielagėnų ir Valkininkų-Varėnos lenkėjo kur kas lėčiau, nes lenkų ten būta gan nedaug.
Man kažkur teko matyti dar mažesnius lietuvių skaičius - apie 60 000. Esmė, yra parodyti, jog lietuviai negyvena Vilniaus krašte. Tuo tarpu kai kurios teritorijos buvo išimtinai gyvenamos susipratusių lietuvių (Švenčionių, Marcinkonių, Druskininkų apylinkės). Nors lietuviai periskėlę į Druskininkus akimirksniu sulenkėdavo. Nors, bene visi miestelėnai mokėdavo lietuviškai. Netgi žydai mokėdavo ir kalbėdavo lietuviškai.
Tuo tarpu salose ar menkiau susipratusiose teritorijoje lenkėjimas (baltarusėjimas- kalbos prasme) greit parodė rezultatus. Nors, aišku, sunku išmatuoti jos dinamiką. Dalis žmonių turėjo užsirašyti formaliai lenkais, kad gautų darbą ir pan. Nors liko lietuviais, bet dokumentuose jau tapo lenkais. Daugelis paprastų žmonių tiesiog prisitaikydavo prie esamos valdžios. |
Pana Grzybowska
