|
Elite Veteran
Posts: 954
  
| dzukas - 2009-09-14 3:22 PM
Antanas - 2009-09-14 6:07 PM
Prijungus Vilnių prie Lietuvos sustotų lenkų migracija į jį.
Tikrų lenkų taip, bet tuteišai migruotų į Vilnių.
Tikrų lenkų iki 1914 didelės migracijos ir nebuvo - Vilniuje šiaip ar taip buvo gan stipri caro priespauda ir rusifikacija, nepalanki lenkiškumui terpė. Greičiau jau iš Vilniaus buvo didesnė lenkų inteligentų migracija į Lvovą, Krokuvą ar bent jau Varšuvą. O tuteišių migracijos be abejo būta nemažos. Iki 1914 būta nemaža ir "rusų tikėjimo" baltarusių migracija. Bet ypač daug į Vilnių migravo žydų. Rusai Vilniuje daugiausia buvo kariškiai ir valdininkai.
O po 1920 be abejonės į Vilnių migravo tam tikras skaičius tikrų lenkų - valdininkų, mokytojų, intelektualų, studentų. Prijungus prie Lietuvos vietoj jų aišku būtų migravę lietuviai ir tų lietuvių, kaipo sostinėje, o ne vaivadijos mieste būtų buvę daugiau, negu kad būta 1920-39 "tikrų lenkų". Bet vargu ar tuteišių būtų migravę mažiau, gal net daugiau, nes tikėtina, kad būtų buvęs gyvesnis pramonės vystymasis.
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0%B8%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%8E%D...
Так, по данным переписи 1897 года, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 %) евреев, 47 795 (30,9 %) поляков, 30 967 (20,1 %) русских, 6 514 (4,2 %) белорусов, 3 238 (2,1 %) литовцев, 4 171 (2,7 %) — других.
http://pl.wikipedia.org/wiki/Wilno#Demografia
Według spisu dokonanego przez okupacyjne władze niemieckie 14 grudnia 1916 w Wilnie mieszkało 74 466 (53,67%) Polaków, 57.516 (41,45%) Żydów ,2 909 (2,09%) Litwinów, 2 219 (1,59%) Rosjan, 611 (0,44%) Białorusinów, 880 (0,63%) Niemców, 193 (0,13%) innych osób . Łączna liczba ludności wyniosła wówczas 138 794.
Według spisu powszechnego z 9 grudnia 1931 Polacy stanowili 65,9% mieszkańców miasta (128,6 tys. osób), Żydzi 28% (54,6 tys. osób), Rosjanie 3,8% (7,4 tys. osób), Białorusini 0,9% (1,7 tys. osób), Litwini 0,8% (1579 osób), Niemcy 0,3% (600 osób), Ukraińcy 0,1% (200 osób), inni 0,2% (ok.400 osób). Wiarygodność spisu jest podważana przez niektórych historyków.[2][3]
| |
|
Pana Grzybowska
