Linas Kondratas - 2009-09-14 6:37 PM
Jeigu Pilsudskis būtų nutaręs nieko neveikti ir Želigovskis nebūtų puolęs Vilniaus, tai greičiausiai visgi būtų įvykusios kokios nors derybos dėl sienos, ir Suvalkų sutarties linija nebūtų buvusi galutinė. Kokios sienos būtų buvusios nustatytos - galima tik spėlioti. Visos 1920 Maskvos sutartimi nustatytos teritorijos Lietuva tikrai nebūtų gavusi, bent jau Gardino - tikrai ne. Jeigu Želigovskis būtų puolęs, bet lietuviai būtų sugebėję apsiginti, tada kur būtų nusistovėjusi galutinė fronto linija, net ir spėlioti sunku. Tik Dievas matyt žino visas alternatyviosios istorijos versijas
Bet galimybė, kad Pilsudskis būtų nusprendęs nesiimti veiksmų ar kad lietuviai, net ir prie geriausio karo veiksmų organizavimo iš savo pusės, būtų pajėgę atsispirti, yra labai menka, todėl aš nagrinėjau vieną vienintelį atvejį, kad Lietuva galėjo gauti Vilnių ir didelę dalį 1920,07,12 teritorijos, būtent jeigu ir bolševikai, ir lenkai būtų sutikę priimti Lloyd-George tarpininkavimą ir sutikę su paliaubomis ties Curzono linija. Tokiu atveju bolševikai greičiausiai būtų neatsisakę perduoti 1920 sutarties teritoriją Lietuvai
(Jei jau bolševikai būtų paklusę anglų reikalavimams dėl Curzono linijos, anglai būtų pareikalavę vykdyti ir įsipareigojimus Lietuvai
), Lietuva būtų gavusi teritoriją iki Gardino imtinai, bet ne Augustavą, Suvalkus ir Seinus
(kurie būtų likę lenkiškoje Curzono linijos pusėje
).
Bet tol kol jiems sekėsi, bolševikai nė nemanė laikytis britų tarpininkavimo. Nelabai jie ruošėsi ir vykdyti sutartį su Lietuva ir jau rengė Lietuvoje socialistinę revoliuciją. Tik po Vislos mūšio, patyrę visišką krachą, galų gale bolševikai perdavė Lietuvai Vilnių
(1920 rugpjūčio 27d.
), bet pavyzdžiui Gardino taip ir neperdavė Lietuvai, iki kol jį galų gale užėmė Lenkija
(1920 rugsėjo 26d.
). Po Vislos mūšio bolševikai gal būt būtų su džiaugsmu sutikę su Curzono linija, bet dabar jau lenkai apie tai nenorėjo girdėti - ir greitu tempu artinosi link Vilniaus. O lietuviai, naiviai tikėdami, kad lenkai laikysis Spa nutarimų ir Vilniaus nepuls, užuot koncentravę jėgas Vilniuje, kuris buvo kur kas svarbesnis ir kuri dar būtų buvę kažkiek šansų apginti, vykdė bergždžias kautynes Pietų Suvalkijoje - kurią Santarvininkai jau buvo neatšaukiamai priskyrę Lenkijai 1919.12.08 sprendimu
(nustatant Curzono liniją
) ir kur lenkai galėjo lietuvius triuškinti ir vyti juos anapus Curzono linijos visai legaliai. O jėgų Lenkija, kad sutriuškinti net ir visą lietuvių kariuomenę, turėjo užtektinai. 1920 antrojoje pusėje bendras lenkų armijos dydis buvo išaugęs iki 1 mln. karių, be to ta armija buvo geriau ginkluota ir turėjo labiau patyrusius vadus negu Lietuvos armija. Atgauti Pietų Suvalkiją ar nors Seinus ir Punską tikimybė buvo 0.00 proc.
Pana Grzybowska
