Elite Veteran
Posts: 954
  
| Iš principo sutinku, tačiau, manau, kad Lietuva būtų pajėgusi sumušti Želigovskį. Lenkija tiesioginės karinės pagalbos nebūtų teikusi, o pagal "fait accompli" princip, prie kurio linko santarvininkai Vilnius būtų atitekęs Lietuvai.
Gardino bolševikai neatidavė, nes, pernelyg, strategiškai svarbus taškas buvo, tačiau lietuvių kariai prileisti iki Ašiužos, kuri visai netoli Gardino (nors mano atveju visai be reikalo, nes lietuviai neatsakingai išdėstė pajėgas).
S. Žukauskas buvo geras vadas, bet daug kam neįtiko dėl lenkiškumo.
Jeigu lietuviai būtų tiek pajėgę sumušti Želigovskį, kad būtų jau artėję prie Vilniaus, tai Lenkija(o tiksliau sakant Valstybės Viršininkas ir Vyriausiasis Vadas) būtų suteikęs tiek pagalbos, kiek reikia. Dėl to galima neabejoti. Jei lietuviai būtų išstūmę Želigovskį iš Vilniaus, tada net ir tiems Lenkijos veikėjams iš Poznanės ar Galicijos, kurie visai nesidomėjo Vilniaus klausimu, būtų užviręs kraujas("mūsiškius muša"), ir tada jau būtų ėjusi visa lenkų lavina, o į sąjungininkų grūmojimus būtų pasižiūrėta kaip į uodo zyzimą. Užtai po Širvintų-Giedraičių kautynių Lietuvos pusė nedelsiant sustabdė ugnį, kai tik Santarvininkai pareikalavo sudaryti paliaubos. Tai, kad atsieit Lietuva galėjusi kariniu būdu atsiimti Vilnių, jeigu nebūtų paisiusi Santarvininkų, yra istoriografinis mitas.
Sąjungininkai gerai suprato, kad lietuvių judėjimas link Vilniaus gali baigti lenkų pašėlimu ir visišku jų, Santarvininkų, veido praradimu, užtai labai atkakliai reikalavo sudaryti paliaubas. Lietuviai sutiko, nes matė(įžvalgesnieji), kad tik per fuksą pavyko atmušti Želigovskį nuo Širvintų ir Giedraičių, kad nedaug trūko, kad želigovskininkai būtų prasiveržę į Kauną ir kad tolesnis žygiavimas link Vilniaus gali užtraukti visą lenkų armijos laviną; o Pilsudskis ir Želigovskis sutiko, nes savo programą minimum jie jau buvo įvykdę(programa maksimum - užimti Kauną truputėlį neišdegė  ) ir to jiems iš esmės pakako, o norint toliau veržtis į Kauno Lietuvą, po Širvintų Giedraičių nesėkmės būtinai būtų reikėję įvesti papildomas pajėgas, ką Pilsudskis būtų daręs tik kraštutiniu atveju(jei būtų iškilusi reali grėsmė Vilniui).
Man, iš tikrųjų sunku suvokti, lenkų atkaklumą dėl lietuvybės centro pietuose- Seinų.
Seinai turėjo nemažą reikšmę, kaip vyskupijos centras. O litvomano vyskupo Antano Karoso veikla lenkus matyt nemažai erzino. |
Pana Grzybowska
