Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Генеалогия - история происхождения от некоего предка, который сам отнюдь не стремился выяснить свою родословную." Амброз Бирс
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Pana Grzybowska
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Apie viską... Message format 
 
Linas Kondratas
Posted 2009-09-15 12:20 (#68141 - in reply to #68125)
Subject: Lenkų kategorijos


Elite Veteran

Posts: 954
50020020050
tikras lietuvis - 2009-09-14 7:11 PM

Linas Kondratas - 2009-09-14 4:00 PM

dzukas - 2009-09-14 3:22 PM

Antanas - 2009-09-14 6:07 PM

Prijungus Vilnių prie Lietuvos sustotų lenkų migracija į jį. 


Tikrų lenkų taip, bet tuteišai migruotų į Vilnių. 


Tikrų lenkų iki 1914 didelės migracijos ir nebuvo - Vilniuje šiaip ar taip buvo gan stipri caro priespauda ir rusifikacija, nepalanki lenkiškumui terpė. Greičiau jau iš Vilniaus buvo didesnė lenkų inteligentų migracija į Lvovą, Krokuvą ar bent jau Varšuvą. O tuteišių migracijos be abejo būta nemažos. Iki 1914 būta nemaža ir "rusų tikėjimo" baltarusių migracija. Bet ypač daug į Vilnių migravo žydų. Rusai Vilniuje daugiausia buvo kariškiai ir valdininkai.

O po 1920 be abejonės į Vilnių migravo tam tikras skaičius tikrų lenkų - valdininkų, mokytojų, intelektualų, studentų. Prijungus prie Lietuvos vietoj jų aišku būtų migravę lietuviai ir tų lietuvių, kaipo sostinėje, o ne vaivadijos mieste būtų buvę daugiau, negu kad būta 1920-39 "tikrų lenkų". Bet vargu ar tuteišių būtų migravę mažiau, gal net daugiau, nes tikėtina, kad būtų buvęs gyvesnis pramonės vystymasis.

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0%B8%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%8E%D...
Так, по данным переписи 1897 года, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 %) евреев, 47 795 (30,9 %) поляков, 30 967 (20,1 %) русских, 6 514 (4,2 %) белорусов, 3 238 (2,1 %) литовцев, 4 171 (2,7 %) — других.

http://pl.wikipedia.org/wiki/Wilno#Demografia
Według spisu dokonanego przez okupacyjne władze niemieckie 14 grudnia 1916 w Wilnie mieszkało 74 466 (53,67%) Polaków, 57.516 (41,45%) Żydów ,2 909 (2,09%) Litwinów, 2 219 (1,59%) Rosjan, 611 (0,44%) Białorusinów, 880 (0,63%) Niemców, 193 (0,13%) innych osób . Łączna liczba ludności wyniosła wówczas 138 794.

Według spisu powszechnego z 9 grudnia 1931 Polacy stanowili 65,9% mieszkańców miasta (128,6 tys. osób), Żydzi 28% (54,6 tys. osób), Rosjanie 3,8% (7,4 tys. osób), Białorusini 0,9% (1,7 tys. osób), Litwini 0,8% (1579 osób), Niemcy 0,3% (600 osób), Ukraińcy 0,1% (200 osób), inni 0,2% (ok.400 osób). Wiarygodność spisu jest podważana przez niektórych historyków.[2][3]

 
Vienžo - sutinkat, kad tikrų lenkų nelabai kiek ir gali būti Vilnijoj? :sm41: 


Tose vietose būta net keletas įvairių "lenkų" kategorijų

1. Stambūs bajorai-dvarininkai ir dauguma miestiečių katalikų(Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino, Minsko gub.). Jie kalbėjo bendrine lenkų kalba ir laikė save tikrais lenkais. Negausus bet įtakingas sluoksnis. Jau seniai nebekalbantys lietuviškai, o nemažai šeimų kilusios iš kitur(etninės Lenkijos, Ukrainos ar Gudijos), taigi lietuviškai niekada ir nekalbėjusios. 19a. neretai save be lenkų, vadindavo ir litvinais.
2. Akalyčių, užusienių smulkieji bajorai ir palivarkų arendatoriai(katalikai). Kalbėjo arba tik lenkiškai arba lenkiškai ir gudiškai. Yra tam tikrų duomenų, kad maždaug iki 1850-1860 kai kuriose vietose dar vartoję ir lietuvių k. Tie smulkieji bajorai, kurie buityje vartojo gudų kalbą, nuo gudiškai kalbančių valstiečių-tuteišių skyrėsi gan aiškia lenkiška savimone, tuo artimi pirmajai kategorijai
3. Senieji tuteišiai(gudiškai kalbantys katalikai). Tie kurie buvo gudai/sugudėję jau prieš daugelį kartų. Daugiausiai tokių buvo Gardino gub. Sokulkos apskrityje(dabar Lenkijoje). Galimas daiktas jie buvo anksti(gal net 15-16a. ?) sugudėjusių lietuvių ar jotvingių, o gal ir sugudėjusių mozūrų palikuonys, galbūt - etniniai gudai-rusėnai, pirmiau pervesti į kalvinizmą, vėliau į lotynišką katalikybę. Galbūt susidarė iš įvairių elementų.
4. Mozūrai. Būta jų visų pirma Gardino gub. Balstogės ir Bielsko apskrityse(dabar Lenkijoje). Atsikėlę iš Mozūrijos. Sugudėjusių(bet išlaikiusių kilmės pajautimą) mozūrų galbūt būta ir kitose vietose, tame tarpe ir Vilniaus gub. bet bent jau iki šiol apie juos neteko daug girdėti. Mozūrišką bajorkaimį minį Mickevičius "Pone Tade". Matyt fikcinis bajorkaimis paimtas iš realaus gyvenimo.
5. Naujieji tuteišiai(irgi gudiškai kalbantys katalikai) - didžioji dauguma atsirado apie 1860-1890m., nors gudėjimas prasidėjo gerokai anksčiau. Daugiausia lietuvių kilmės, su lietuvišku kultūriniu substratu gyvenantys Vilniaus gubernijoje, visų pirma Trakų apskr. rytinėje dalyje, Vilniaus apskr. pietinėje dalyje, Švenčionų apskr., Ašmenos apskr., Lydos apskr. ir šiaurinėje Gardino apskr. dalyje. Daug kur pramaišiui su lietuviais, neretai įvairiose dvikalbystės situacijose(pvz., su skirtingais šeimos nariais kalba skirtingomis kalbomis). Savimonė jų buvo daugiau religinė, negu tautinė - "lenkiško tikėjimo žmonių". Jautėsi "vietiniais", susijusiais su gimtine. Jei išsikeldavo į miestus, tada jau vadindavo save tiesiai lenkais.
6. Naujieji lenkai - buvę lietuviai valstiečiai, iš karto perėję prie lenkų kalbos(ne prie gudų). Išsidėstę keliuose arealuose - areale į šiaurę nuo Vilniaus, Rūdninkų areale, Buivydžių areale, Turmanto-Smalvų areale(Šiaurės Lietuvoje, netoli Zarasų) ir Kauno-Kėdainių-Jionavos arealas. Pradėjo formuotis po baudžiavos panaikinimo, kada valstiečiai jau nebelaikė socialiai nepriimtinu šnekėti "ponų kalba", siekė suponėti. Daugiausia formavosi lietuvių baltarusių kalbinio paribio lietuviškoje pusėje, kur žmonės jau buvo šiek tiek apsipažinę su gudų k.(bet dar ne sugudėję) ir dėl to nesunkiai išmokdavo lenkiškai. Bet ten kur valstiečiai būdavo jau sugudėję(t.y. tuteišiai), paprastai nematė reikalo pereiti prie lenkų kalbos buityje, nes laikydavo gudų k. "paprasta lenkų kalba". Tik viešajam vartojimui pramokdavo lenkų. Kauno-Kėdainių arealas, toli nuo gudiškų plotų, formavosi dėl gausių bajorkaimių, dvarų ir palivarkų įtakos
7. Buvę unitai(graikų apeigų katalikai), gudiškai kalbantys, 1839 prievarta sustačiatikinti(daugiausia Gardino, Minsko gub.). Ilgokai išlaikę atskirumą nuo senųjų stačiatikių. Dalis jų išlaikė aiškią katalikišką savimonę, ir 1905 carui leidus keisti religiją, perėjo į lotynišką katalikybę(unijos jau nebuvo). Šie virto dar viena lenkų kategorija. Tie kurie išliko stačiatikiais, lenkais aišku nelaikytini.
8. Dar būta katalikiškų salelių įvairiose Gardino ir Minsko gub. vietose. Arba tai būta sugudėjusių lietuviškų salelių, arba gudų-rusėnų, kurie dvarininkų buvo atversti į kalvinizmą, po to - į lotynišką katalikybę.

Edited by Linas Kondratas 2009-09-15 12:28
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software