|

            
| Arūnas Armonas - 2009-09-25 5:12 PM
tikras lietuvis - 2009-09-25 12:55 PM
incognito - 2009-09-25 12:49 PM
tikras lietuvis - 2009-09-25 12:38 PM
http://www.lkz.lt/startas.htm Vytis: raitas karžygys, herbas, kilmingas žmogus (nes kare joja, o nesikauna pėsčias kaip paprasti žmonės ), raitas žmogus.
Tai dabar toks žodis vartojamas. O ar buvo vartojamas Daukanto laikais - jau kitas klausimas. Ten pat: "nu ko jau žemlionimis vadinos, jog žemę savo turėjo, jau vyčiais - nu to, jog turėjo vyti neprietelius gyniodamos" (S.Daukantas ).
Būtent vytis, vytingis nuo vyti, lygiai kaip slavų pogonj nuo gnatj.
Paskaitykit Tacitą ir viskas paaiškės: jaunesnieji sūnūs nepaveldėdavo žemės, tik žirgus, būdavo išvejami iš namų ir tapdavo vytiniais karžygiais, turėjusiais laimės ieškoti svetur. Tą patį sako ir lietuvių pasakos apie trečią brolį, kuris net žirgo nepaveldėjo, o tik kamanas. Tokie išvarytieji ir darė "tautų kraustymąsi". Nebūtinai nuo proceso, gali būti ir nuo siekio ar darinio (ten pat trečios žodžio vytis reikšmės antra, trečia reikšmės): " 2. Bylininkas vija tik tiesos ir teisybės vytį. Kiekvienas žmogus tur savo vytį (siekį, idealą). 3. Pradžioje šimtmečio per ją (rėvą) tik su dideliu vargu laivai pereiti galėjo, o vytys (vytinės) - tik ligi jos nueidavo." Išvada: vytis gali būti tas, kuris turi tikslą ir siekį tam tikrose (gal su žirgais) karinėse formuotėse pasiekti karinių (sakykim) tikslų.
Edited by tikras lietuvis 2009-09-25 21:14
| |
|