Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Events in the past may be roughly divided into those which probably never happened and those which do not matter." William Ralph Inge (1860 - 1954)
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Saules musio vieta (1236 m.)
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
gedsas
Posted 2009-09-28 17:30 (#69059 - in reply to #69050)
Subject: RE: Saules musio vieta (1236 m.)


Extreme Veteran

Posts: 331
200100101010

Kalavijuociams tai ko gero plataus masto zvalgyba - nepuolamos net mazos pilaites, sudeginama tik viena apleista pilis.... I plesiamaji zygi irgi mazai panasu, sutelkta didele karine galybe, o pasiplesikavimas vyksta 2-3 dienas ir traukiamasi nesutikus pasipriesinimo.
 


Šiaip tai niekur aiškiai nėra užfiksuota kiek laiko truko kryžiuočių antpuolis, gal kelias dienas, o gal kelias savaites... Panašu, labiau į tai, kad tai nebuvo trumpas kelių dienų antpuolis, o rimtas siaubiamasis žygis. Livonijos Eiliuotoji Kronika teigia, jog:

"Su kariuomene stipria gan
jie į Lietuvą žygiavo,
Per laukus ir daugel upių,
sunkenybių daug prityrė,
Kol pasiekė jie tą šalį.
Čia jie degino ir plėšė,
Į būrių būrius suskydę;
džiaugdamiesi jie teriojo
Užkampius visus to krašto"

Iš šios ištraukos matosi, kad antpuolis nebuvo trumpalaikis, nes kryžiuočiai suspėjo ir prisiplėšti, ir nusiaubti apylinkes, tam reikalui net buvo kariuomenę suskirstę į atskirus būrius, kad būtų lengviau plėšikauti. Be to, aiškiai matosi, kad šioje vietoje bent jau kryžiuočiai nejautė jokios grėsmės ir nesusidūrė su jokiu rimtesniu pasipriešinimu, o jų kovinė nuotaika buvo pakili - "džiaugdamiesi jie teriojo", be to, laiko užteko pasiekti net "užkampius visus to krašto". Taigi kažkaip nepanašu į kelių dienų trukmės antpuolį, jei jis buvo toks trumpas, kam tada apskritai kalavijuočių kariuomenė buvo skirstoma į atskirus būrius?


Samogitija (nes taip tai laikais vadinosi zemaitijos zeme, na nors zemelapiuose ) ir ziemgala kogero pasiruosusi puolimui, nes iskarto po musio, sukyla visa ziemgala ir begantys is musio lauko kariai niokojami vietiniu gyventoju... o jie juk i Ryga bega per desimtmecius okupuotas zemes.....
 


Dėl to pasiruošimo išankstinio nėra visiško aiškumo, bet aš manau, kad tokio rimto pasiruošimo nebuvo. Aišku, žemaičiai bei lietuviai galėjo žinoti apie Rygoje telkiamą kariuomenę, apie rengiamą karo žygį, juk buvo palaikomi kontaktai ir su Rygos pirkliais bei miestiečiais, ir su tais pačiais žiemgaliais. Tačiau tada nelabai logiški atrodo žemaičių veiksmai - leidžiama priešo kariuomenei įsiveržti į kraštą, jį deginti ir terioti, ir tik tada, kai priešas su grobiu traukiasi, netgi yra gerokai pasitraukęs iš tų pačių žemaičių žemių (mūšis įvyko ties žemaičių - žiemgalių žemių riba), jį pradedama persekioti, pastojamas jam kelias... Kam tada tokioje situacijoje reikalinga iš anksto sutelkta kariuomenė, jei ja net nepasinaudojama siekiant atremti prasidėjusį priešo antpuolį?

O kad sukilo žiemgaliai tai nesuprantama koks čia ryšys su išankstiniu pasiruošimu mūšiui, žiemgalių sukilimas yra tik jų reakcija į sėkmingą mūšio baigtį, jokio aktyvaus žiemgalių dalyvavimo pačiame mūšyje neužfiksuota, išskyrus tik kad jie užpuolė besitraukiančius kryžiuočių likučius, bet tai matyt natūralu, nes reik manyti, jog tie likučiai po mūšio atrodė taip apgailėtinai, kad žiemgaliams nekilo jokių problemų jų sudoroti...


Sekantis sunkus Saules musio klausimas - kasgi taip isgasdino profesionalia armija, kalavijuociai buvo ne bailiai, musiuose uzgrudinti kariai, o juk juos paprasciausia ispjove kaip bobas Cia taip musio eiga apraso kalavijuociu metrasciai..... Kogi galejo kalavijuociai taip issigasti ???????
 


Na kryžiuočių pasimetimą galima suprasti, visų pirma, suveikė psichologinis faktorius - viso žygio metu nesutikę jokio rimtesnio pasipriešinimo bei įsitikinę, kad žemaičių žemės jau nuniokotos, kryžiuočiai išvydo pilnai sukomplektuotą ir kautis pasiryžusią pagonių kariuomenę, tas jausmas akivaizdus, kai skaitai šias eilutes:
"Nuo Saulės ėmė grįžti
Per balas ir per šilynus.
Vai koks kenksmas juos ištiko,
Nieks žygiuodamas nemanė
.
Prie upelio tenai tūlo
Savo priešus pastebėjo".
Praktiškai kryžiuočiai tikėjosi, jog niekas rimtai nesugebės Žemaitijoje jiems pasipriešinti, tuo labiau, tokiai rinktinei kariuomenei, ypač, kai be problemų buvo tvarkomasi su vietiniais gyventojais Estijos ar Latvijos teritorijoje. Kad tokio faktoriaus būta, aiškiai įrodo šios eilutės:
"Savo priešus pastebėjo,
bet mažai į kovą ėjo
Tie, kurie Rygoj didžiavos"
T. y. nors prieš žygį būta išankstinio pasididžiavimo, išvydus kautis pasiruošusią pagonių kariuomenę, kryžiuočių ryžtas ir perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis tuoj pat išblėso...

Antras faktorius, matyt, yra susijęs su tuo, kad kryžiuočiai ir jų pagalbininkai prastai pažinojo vietovę. Tai matosi iš to, jog vien jau žygiuodami į Žemaitiją "sunkenybių daug prityrė, Kol pasiekė jie tą šalį". Tuo tarpu grįždami atgal kryžiuočiai taip pat nevykusiai pasirinko maršrutą ir buvo priversti stovyklauti kažkur pelkėse, be jokios priedangos ir tinkamų sąlygų gynybai. Reikia įvertinti, kad Saulės mūšis įvyko XIII a. pradžioje, ne kokiam XIV a., kai kryžiuočiai jau gerai išmanė puolamo krašto geografiją ir turėjo susidarę net savotiškus "kelionės vadovus" - "wegeberichtus", plius, turėdavo talkininkų iš tų pačių vietinių ar pvz. į Prūsiją perbėgusių gyventojų. XIII a. pradžioje viso to nebuvo ir kryžiuočiams po Žemaitijos miškus ir pelkes teko klaidžioti daugmaž apgraibomis, be aiškios orientacijos, kas, kur ir kaip...


O vadus ir iskilius karius paprasciausia uzdauze kuolais Cia taip musio eiga apraso kalavijuociu metrasciai.....
 


Čia dėl tų kuolų, manau, nesusipratimas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad žemaičiai buvo kažkokie puslaukiniai barbarai, kurie neturėjo jokių normalių ginklų ir dėl to kryžiuočius puolė su basliais ar pagaliais, kas būtų visiška nesąmonė. Tie kuolai ar basliai galėjo reikšti keletą dalykų, visų pirma, medines kuokas ar vėzdus (gerai žinomas ir plačiai paplitęs viduramžių ginklas), taip pat ilgas medines ietis: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=814&kas=straipsnis&st_id=454... Galėjo būti tie basliai ar kuolai naudojami ir ne kaip asmeninio pobūdžio ginklas, bet kaip būdas ar priemonė sunkiai šarvvuotų riterių rikiuotei išsklaidyti, kuomet atstačius didelius ir sunkius tašytus baslius ar kuolus buvo savotiškai "taranuojama" riterių rikiuotė, ji suardoma ir pan. (kažkas panašaus į falangą ar į škotų pėstininkų prieš anglų riterius viduramžiais naudotą "schiltron" mūšio taktiką: http://en.wikipedia.org/wiki/Schiltron.

Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software