Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "We can draw lessons from the past, but we cannot live in it." Lyndon B. Johnson (1908 - 1973), December 13, 1963
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Saules musio vieta (1236 m.)
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
gedsas
Posted 2009-09-29 12:19 (#69130 - in reply to #69069)
Subject: RE: Saules musio vieta (1236 m.)


Extreme Veteran

Posts: 331
200100101010


Na Batura laika rekonstruoja ir gan itikinamai... Kalavijuociai rugsejo 11 pasiekia Mazuotne, 15 pasiekia Saules stovykla, kur isikuria magistras ir issiuntineja burius plesikauti, pilys nepuolamos. 20 d visi kalavijuociai susirinke i pagrindine stovykla ir traukia atgal i Ryga, tuo paciu keliu kuriuo ir atejo. 21 d vakare kelia pastoja baltai. 22 ryte prasideda kautines....
kur tiksliai buvo iruosta pagrindine stovykla nezinoma Saule ir Siauliai tik prielaida, is kurios daroma kita prielaida, kad musis vyko ant Musos upelio ....

 


Na su Batūra tikrai nenoriu polemizuoti, pagal jį plėšikavimas truko apie 5 dienas, gal ir realus skaičius, aš tik norėjau akcentuoti, kad pagal Livonijos eiliuotąją kroniką žygis niekaip negalėjo būti vien tik kelių dienų trukmės, akivaizdu, jog plėšikavimas truko bent kokią savaitę laiko (kol buvo įkurta pagrindinė stovykla, išsiskirstyta į būrius, nužygiuota iki artimiausių apiplėštų gyvenviečių ir pan.).



Keliolika metu planuojamas ir ruosiamas zygis ir magistras iseina tarytum grybauti Atleisk juokinga prielaida Zvalgai, pirklei, vedliai ir t.t.

 


Keliolika metų planuojamas??? Kuo galima pagrįsti šią versiją? Keliolika metų planavo 5 dienų (pagal Batūrą) trukmės pasiplėšikavimą?

O dėl išžygiavimo tarytum grybauti - kodėl pati Livonijos eiliuotoji kronika rašo, kad kryžiuočiai "sunkenybių daug patyrė kol jie pasiekė tą kraštą" - aišku, kad buvo neišvengta "pagrybavimų", paklaidžiojimų ir pan. Vien jau žygis atgal ko vertas - pasirenkama žygio trasa ir stovyklos vieta kažkokioj pelkių apsuptoj dauboj, kur, kaip teigia kronika, priedanga menka nuo užpuolikų buvo. Jei kryžiuočiai turėjo tokį gerą "agentūrinį tinklą" - vedlius, žvalgus, tai kodėl niekas jų neįspėjo iš anksto apie besitelkiančias žemaičių (lietuvių) pajėgas??? Juk aiškiai rašo kronika:
"Vai koks kenksmas juos ištiko,
Nieks žygiuodamas nemanė.
Prie upelio tenai tūlo
Savo priešus pastebėjo"
Akivaizdu, kad nieko tie kryžiuočiai nežinojo ir neturėjo nei gerų vedlių, nei žvalgų. Be to, Saulės mūšio aprašymo pradžioje rašoma, kad pats magistras Volkevinas nenorėjo visiškai rengti šito žygio, matyt, gerokai abejodamas savo pasiruošimu, bet "karštakošiai" kryžiaus žygų šlovės ištroškę maldininkai tiesiog ragino jį žygiuoti:
"Daugel sykių jie tai prašė.
Hazeldorfas, viens didikas,
visą spėką tam ir dėjo,
Dannerbergris grafas irgi.
Daug tuomet narsių didvyrių
Prieš lietuvius nusistatė".
Volkevinas į tai atsakė:
"Jums mušte reiks prasimušti,
Taip kalbėjo viršininkas,
Aš tikrai jums duodu žodį“.
Įdomu ir tai, kad pats žygis buvo surengtas labai keistu ir netinkamu metų laiku - paprastai kryžiuočiai savo žygius į Lietuvą (Žemaitiją) rengdavo žiemos vidurį (kai tvirtai užšala visos pelkės ir vandens telkiniai bei galima netrukdomai žygiuoti), arba, priešingai, vasaros vidury, kai pelkės ir vandens telkiniai išdžiūsta, nusenka. Šiuo atveju buvo išžygiuota rugsėjo mėn., kada prasideda rudeniniai orai - drėgmė, lietus, miškuose ir pelkėse šlapia, keliai tampa sunkiai išvažiuojami (praeinami) ir pan. Tai vėl rodo savotišką kryžiuočių nepasiruošimą, jų išankstines klaidas, kas vėliau ir nulėmė visišką pralaimėjimą (kariuomenė buvo sutriuškinta pelkėje, kur šarvuoti riteriai ant žirgų negalėjo kautis).



Samogitai galejo ir nespeti atvykti i vietoves ginyba, viskam reikia laiko, todel ir uzkertamas kelias besitraukiantiems..... Nors vietovese kur nurodomi plesimai, jau auga geri miskai, ezeringos vietoves, todel vietiniai gyventojai galejo issilapstyti miskuose ezeruose ir pilaitese.

 


Tai va įdomi tą mūšio taktika iš lietuvių (žemaičių) pusės. Viena vertus, daug kur rašoma apie išankstinį pasiruošimą, kita vertus, mūšis įvyko jau po to, kai kryžiuočiai iš esmės pasiekė savo tikslus (apiplėšė kraštą) ir ėmė netrukdomi trauktis su grobiu.... Tai liudija apie tai, kad išankstinio pasiruošimo galėjo ir nebūti. Tačiau galėjo būti taip, kad kryžiuočiai išžygiuodami iš esmės ir neslėpė savo tikslų, t. y. rengiamo karo žygio ir tikėjosi kažkur atviram mūšio lauke sutikti žemaičių (lietuvių) kariuomenę bei ją šlovingai nugalėti, o žemaičiai (lietuviai) sąmoningai nestojo į atvirą kovą bei laukė, kol susiklostys palankios mūšio sąlygos, t. y. kol kryžiuočiai nebus priversti apsistoti kažkur pelkėse be priedangos ir galimybės pasinaudoti visa savo kovine galia. Sunku pasakyti, kuri versija realesnė....



Basliai arba medukai, labai efektyvi priemuone pralauzti gerai saruota ir darnia ginyba. Iki siol Skotijoje per sventes metomi medziu kamienai ir stambius akmenys.... 40 - 60 kg daiktas atskrides i darnia rikiuote, kuri susiglaudusi ir pasitraukti neturi galimybes, plius sarvai kausto ir labai letina pridaro nemazai zalos... kai tokiu meduku buna ne vienas ir ne du

 


Įdomu tik tai, kad berods, kitų kovų su kryžiuočiais mūšių aprašymuose tokios taktikos naudojimas neužfiksuotas, bet, matyt, kažkas panašaus į škotų "schiltron" mūšio taktiką buvo naudojama ir mūsų protėvių, bent jau epizodiškai atskirose kautynėse.



Pietu ziemgalos sukilimas. Traukaisi visdelto kariai, po musio turintys ir kazkokia sarvuote ir ginklus , tai kariai... pakeliui sutinka kaimiecius, kurie 40 metu ordino priespaudoje, ir jiems draudziama ginkluote.... Manau beganciu kalavijuociu niokojime ordino piliu igulos nedalyvavo

 


Tai, kad 1236 m. kryžiuočiai vargu ar kontroliavo visą Žiemgalą, jie buvo užėmę tik rytinę jos dalį su centru Mežuotnėje, be to, šioje teritorijoje jokių rimtesnių Ordino pilių nebuvo, jos pastatytos daug vėliau, tad Ordinas visų šių žemių tvirtai nekontroliavo ir tai sudarė prielaidas žiemgaliams sukilti.

Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software