|
Elite Veteran
Posts: 954
   
| Inga - 2009-09-28 12:06 PM
Apie Gudavičiaus teorijos "revoliucingumą" Landsbergis pasakė: "O kur čia revoliucija?" Neleido Bumblauskui tyčiotis iš Daukanto ir kitų romantikų, o kai Gedgaudui pasiūlė negaišti laiko. Sudirbo "senalietuvius" ir lenkų šovinizmą apskritai. Ir dar pasakė aibę protingų dalykų. Miela buvo klausytis. Rekomenduoju visiems pasižiūrėti kartojimą penktadienį 18.15 per LTV2.
Tiesa pasakius, nelabai man Daukantas panašus į romantiką. Nebuvo jis jausmingo, egzaltuoto temperamento, kaip Mickevičius arba Narbutas. Buvo kiek suprantu labai prozaiškas intravertiškas vienišius, "knygiaus" tipas, kuriam be jo intelektualinio hobby - Lietuvos istorijos - nedaug kas daugiau rūpėjo. Siekė įsidarbinti Peterburgo valdžios institucijoje, kad turėtų priėjimą prie Lietuvos Metrikos. Vadinasi siekė tyrinėti šaltinius, o ne kurti romantines teorijas. Mūsų akimis žiūrint Daukanto metodas yra nemoksliškas, bet pagal to meto istoriografijos lygį galbūt ir pakankamai moksliškas. Ir jo darbo sąlygos tikrai buvo ne iš lengvųjų. Beje, nors kai kur tvirtinama, kad Daukantas laikė Lietuvos pabaiga 1569 metus, bet V.Merkys savo knygoje apie Daukantą parodo, kad tai neteisingas požiūris. | |
|