 Elite Veteran
Posts: 922
    
| Na kam taip žiauriai. Raporte rašome, kad žuvo 4. Paskui dar 10 nurašome autoavarijai, dar 10 mirė nuo žaizdų ir dar 20 pasimirė nuo kokios nors vidurių šiltinės ir pan.
Ir taip pusmetį gal 200 žmonių "užlyginsim". Bet- per daug taip rašinėti irgi negalima: iškart patrauksi demėsi- ko čia pas tavę pusebataliono per savaitę nuo kruvinosios numirė? Ko į divizijos ligoninę nesikreipei? Kodėl nepranešei, kai tik liga prasidėjo? Kas čia per nelaimingi atsitikimai, kad po savaitę po pusę kuopos iš rikuotės išeina?
Taigi, tokių nuostolių "išlyginimas"- lėtas ir sunkus procesas. O tau bent kada gali duoti kovinę užduoti. Oficialiai pas tavę- visas pulkas. Pagal kalibrą užduoti ir duos. Kaip tada suktis?
O jeigu koks viršininkas šalia prasisuks? Arba iš tiekimo kas nors ką pastebės? Jeigu pulko vado pavaduotojas nori tavo vietos ir liežuvį kyštelės? Jeigu asmeninis "angelas sargas"? etc., etc., etc.
Kam visą tai? Supylei pulką grandininei atakoi-pažemins, žvaigždutę nuplėš ir išsius kuopos vadų į Čečeniją. O jei su tokiu "bajerių" pagaus?
Nuo čečėno kulkos gal lengviau išsisukt negu nuo čekisto?
--
Vat matot- regis taip paprasta- "sumelavo raportę", o čia toks hamletas gaunasi...
Įmanoma ir, panašu, kad taip ir buvo. Pvz., "P. Vetrovo divizijos 25-asis pulkas iki 1946 m. sausio 30 d. išsiuntė 204 pranešimus žuvusiųjų artimiesiems, o iki metų pabaigos – dar 39, bet oficialiose ataskaitose nurodytas žuvusių šio pulko enkavėdistų skaičius nesudarė nė trečdalio minėtųjų skaičių. "
Vat mūsų aptariamas raportas ir nepapuola į oficialių ataskaitų kategoriją- tuo metų tai buvo slaptas dokumentas, karinio dalinio vado raportas savo tiesioginiam viršininkui. |