
        
| Paties Bolios kažkada rašytas išsamus komentaras
Ir kas ne taip? Komentaras buvo rašytas Tikrąjam, bet tuo metu diskusijoje aktyviai dalyvavo ponia Jūratė, ir aš tikėjausi, kad ji bus išstudijavusi suminėtus pavyzdžius ir pateiks svarių argumentų. Bet Jūratė patarė tik negaišti laiko... Praktikoje iš šių rašto pavyzdžių yra atkurta gan vientisa gotų kalba, ji priskirta specialiai tai kalbai sugalvotai rytų germanų kalbų grupei, ją studijuoja ir tyrinėja daugelio šalių universitetuose (žinoma tik ne Lietuvos... ). Tikra istorijos klaida yra ta, kad minėtiem kalbos paminklams nėra tiksliai nustatyta autorystė ar gentinė priklausomybė. Kad ir pavyzdys su Sidabriniu Kodeksu (kuris yra pagrindinis šaltinis, visi kiti - daug vėlyvesni ir tik kukliai papildantys). Nagana to, kad abejotinas ryšys su Ulfila, iki šiol dar niekas neatsakė į klausimą, kaip apskritai VI amžiuje buvo įmanoma tokią knygą parašyti, nes atitinkamos technologijos tada dar nebuvo žinomos.
Iš esmės gotus pridera laikyti germanais, nes argumentų silpnumas dar nedaro jų negaliojančiais. Tuo pačiu egzistuoja plačios galimybės tą germaniškumą tiek sustiprinti, tiek paneigti.
Busbekas pats Kryme nebuvo
Tikra tiesa. Kaip ir parašyta Wiki, jis buvo pasiuntinys Osmanų imperijoje, ir tas jo pokalbis su dviem "tauriečiais" yra labai įtartinas. Yra iškelta hipotezė, kad tai osmanų suorganizuota pasaka apie slaptus jų sąjungininkus Kryme, teikiančius elitinių karių būrį. Iki Busbeko laiško (apie 1560 m.) Krymą buvo nukariavę hunai, avarai, chazarai, įvairūs totoriai, osmanai, be to pietinėse srytyse egzistavo graikų ir italų kolonijos. Net keista, kad tokioje įvairiakalbėje aplinkoje per ilgus šimtmečius gotai sugebėjo išlaikyti kalbą, beveik nepakitusią nuo Sidabrinio kodekso laikų... Panašiau, kad žodžių pavyzdžiai buvo nurašyti nuo kokio nors seno ir neišlikusio rankraščio. O ir pats Busbeko laiškas greit sulaukė atitinkamo atgarsio. Jau 1580 metais po Krymą naršė Stepono Batoro pasiuntiniai, bet nerado ne tik gotų, bet ir apskritai jokių krikščionių.
Busbeko laiškas lotyniškai:
http://titus.uni-frankfurt.de/texte/etcs/germ/got/krimgot/krimg.htm... |