Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "The palest ink is better than the best memory." Chinese Proverb
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Slaviški gyvenviečių vardai Pietryčių Lietuvoje
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
dzukas
Posted 2009-12-01 15:08 (#72381 - in reply to #72363)
Subject: RE: Slaviški gyvenviečių vardai Pietryčių Lietuvoj


Extreme Veteran

Posts: 412
20020010
vydimantas - 2009-11-30 9:51 PM


Dubičiai (svarbi pilis)  

Nesu dzūkas, bet tai visai įmanomas lietuviškas vietovardis. Kaip jis dzūkiškai skambėtų - Dubitiai? 


Taip ir būtų, -čiai dzūkai niekaip netransformuoja. Pvz.: kaimas Lichači- vadinamas Likočiai, Maciuleviči- Maciulevičiai ir t.t.

Kaniava (Canewa)- karaliaus dvaras
Kaniūkai (Prie Šalčininkų Kaniūkų netoli yra Šauliai

Neabejotini slavizmai, o kai kurie iš jų vertiniai. Dabar Lietuvoje 15 Kaniūkų, Kaniukiškės, Kaniava ir Kaniavėlė. Tai karališkieji žirgynai ir jų prižiūrėtojų kaimai Koniuchy. Vieni Kaniūkai Alytaus ekonomijoje kartą pavadinti Ašvininkais. Gali būti, kad ir kiti tarp jų verstiniai. Kas medžiojo (Šauliai), kas žirgus ganė. Kas Šaulių kaime gyveno, buvo šauliškiai :sm10: 

Tačiau esmė, kad šie Dubičiai ir Kaniavos minimos Ordino dokumentuose būtent tokiais vardais. Jie juk turbūt nieko nevertė, o tiesiog perrašė savo forma kaip buvo vietinių vartojama.


Maksimonys (lietuviška priesaga/Maximance), bet vardo kilmė lyg ir iš Maksim. 

Neužmirškime, kad ne visi Maksimoniai, Arasimavičiai (Harasim), Akromai (Achrem) turi būti gudais: dalis lietuvių, o ypač jotvingių buvo krikštyti rytų apeigomis. 


Be to, vardas Maksimas kaip ir iš principo lotyniškas. XVII a. pradžios metrikose dažnai galima užtikti katalikų lietuviškomis pavardėmis, bet su vardais Ywan.
Dėl rytų apeigų- tai cerkvė tolokai būtų- Gardine.


Dubaktonis (Duboktance) ? 
Ar čia ne iškreiptas Dubaklonis? 


Galbūt, bet ar Dub - ne slavizmas?

Trasninkas (Trasnik) ? 
Ką tai reikštų slaviškai?
Kabeliai (Kobieli) ?  
Ar visus panašius į slaviškus žodžius pirmiausia turime įtarti ne lietuviškumu? 

Įtarti galima- paskui reikia bandyti ieškoti prasmės.


Dar yra tokie hidronimai kaip Glėbo (? Hlebo) ežeras netoli senosios Varėnos. 
. Greičiau bus iš Hlybj - gali būti Gilužio, Bedugnio ar pan. vertinys. Neginčiju ir tiesioginio jo slaviškumo. Toje pusėje labai gerai matomas iš pietų (anot Krėvės - nuo Gudo šalies) einantis kažkoks slaviškų pavadinimų liežuvis. Pvz.: ež. Glūkas, ež. Dulgas (kai kas aiškina jį kaip jotvingišką, bet manau, kad slavizmas, jei ne vertimas Ilgio). 

Dėl Dulgo tai visko gali būti. Turbūt įvairių žmonių užnemunėje buvo atkelta. Juk dalis pirmųjų Leipalingieičių galėjo būti gudai atvykę su stačiatikiu Sapiega, kuris pastatė cerkvę.
O Merkinės hidronimų slaviškumas kiek glumina. Juk esame linkę matyti hidronimus kaip archaiškus. Kažkaip sunku būtų įsivaizduoti, kad vietiniai perimtų vertinius į kasdieninę kalbą, kalbant apie hidronimus.

O kodėl reikia manyti, kad tik lietuviai paribyje tirpo? Daugybė svetimkilmių kaimelių ar sodybų gyventojų lietuviškoje aplinkoje irgi sulietuvėjo. Ypatingai jūsų krašte, kur žemdirbiai buvo lietuviai, o visokiausi smulkūs, kelių kiemų giriose išsimėtę tarnybinių žmonų (subačių - šunininkų, sakalninkų, kaniūkų, asočninkų, strielčių, laučių, lesvinčių ir t.t.) kaimeliai, kurie dažniausiai būdavo ne lietuvių kilmės, seniai ištirpo tarp mūsų. 


Ištirpo neabejotinai, ypač žmonės giriose. Bet hidronimai bei XIV a. vietovardžiai kelia tam tikrus klausimus. pvz.: Gudakiemis (tuo metu labai nemažas kaimas)- jau XVI a. pabaigoje buvo lietuviškas. Sulietuvėjimui reikia turbūt kaip min. 3 kartų. Su gudais susiję vietovardžiai rodo buvus jų gan didelę koloniją (ar negalima kalbėti slavų kunigaikščiams pavaldžias ribas kiek į šiaurę).

Nesu tikras, bet kitose Lietuvos vietose regis yra mažiau senųjų slaviškų toponimų (neskaitant aišku Vilniaus krašto).
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software