Extreme Veteran
Posts: 487
   
| Iš konteksto galima suprasti,kad ne jėzuitai pavadino "Wialnio turgeliais", o liaudyje toks pavadinmas gyvas. Taip šį tekstą suvokia ir Greimas. Tada galima ieškoti sąsajų Velnio su karine funkcija
Na taip, bet liaudis buvo apkrikščioninti pagonys ir tą velnią suprato dvejopai 
Čia yra įdomu. Ar jis tikrai taip yra išsireiškęs konkrečiai.
Taip, baigiamosiose pastabose rašoma 278-279 (Chtoniškam pasaulyje) 12 punkte rašo apie Velnio ir Perkūno antagonizmą, kuris atspindi įprastą dangaus dievų nusistatymą prieš chtoniškuosius dievus, kuriems būdingas chaotiškų gaivališkų jėgų prasiveržimas. Čia atsispindi žmonių socialiniai santykiai, karių luomui atstovauja dangiškieji dievai, visų pirma giausmo iškėlimas o gyvulių auginojų luomas nužemintas. Pačioje knygoje net nebandyta ieškoti velnio sąsajų su karyba.
Pats velnias išreiškia tą iš ko viską reikia išgauti gudrumu, darbu ir tt... Taigi Perkūno kova prieš demonišką požemio būtybę yra kosmogonija, kultūros kūrimas. Karo atveju kova prieš priešininką.
ada kyla klausimas : kas iš tiesų susijęs su ta karine funkcija?
Na, ikikrikščioniškuose šaltiniuose, kur dažnai kalbama apie lietuvius karius visur minimas Perkūnas. Kadangi analogiškose mitologijose Perkūnas (mesopotamijos Mardukas, indų Indra, mažosios azijos Tešubas ir tt...) taip pat karo dievai, taigi tai visai logiška. Tokių dievų, kaip Marsas arba Odinas neturim, taigi karo funkcija lieka perkūnui.
Tiesa dar yra Andojas, bet jo siejimas su karyba labai miglotas |
"Žaysle"
