|
Expert
Posts: 1941
  
| Remigijus - 2010-01-06 2:15 AM
Tačiau tada turime pripažinti,kad skirtingais laikotarpiaisturime skirtingus galių įkūnytojus ir negalime, bent jau istoriškai visko suplakti vienon krūvon.
Na nežinau, aš mitinės pergalės neprojektuočiau į religijos istoriją. Tam reikia rimtesnių argumentų. Perkūnas ir Lietuvoje, ir kitur koks nors panašus dievas visada turi priešininką. Toporovas net laiko Perkūno kovą su juo vienu iš svarbiausiu indoeuropietiškos kilmės mitu. Nebent to priešiškumo pobūdis galėtų keistis.
Turiu omenyje(bent taip supratau Vaitkevičiaus mintį),kad vyko transformacija dievybių panteone įsigalint kremacijai. Vadinasi galima įtarti transformacijas istoriškai, atsižvelgiant į pokyčių laiką.( jeigu istoriją suvokiame kaip įvykius laiko mąstelyje). Tačiau tada negalime taip vienareikšmiškai vertinti ir vėlesnių pasakų siužetų, nes įsigalint krikščionybei transformacija taip pat turėjo vykti.
Man įdomus ir kitas aspektas: Velnio, Velino, sakykime Kalevelio (neduoda ramybės K.....-evelio) santykis su kalvyste ir mitinės sąvokos. Visdėlto kalvystės pradininku reikėtų laikyti V...-eliną. Balos, balų rūda, akmens lydymas, akmeniniai kūjai. Tai vis veliniška sfera. Vaitkevičius ir pažymi, kad tik vėliau atsiranda specializacija: Velinas-Kalevelis. Archeologai taip pat randa, kad pradžioje visą procesą "geležies magijos" valdė kalviai. Tik vėliau procesai išsiskyrė: rudininkystė(su visu kompleksu rūdos paieškų ir "kasimo", anglies degimo( svarbus momentas kremacijai) ) ir kalvystė-įnagių gaminimas. Labai jau viskas "moksliškai" dėliojasi..
Labai maga tą Kalaveli datemti iki Kalavijo  | |
|
"Žaysle"
