  
| kalvystės pradininku reikėtų laikyti V...-eliną. Balos, balų rūda, akmens lydymas, akmeniniai kūjai. Tai vis veliniška sfera. Vaitkevičius ir pažymi, kad tik vėliau atsiranda specializacija: Velinas-Kalevelis. Archeologai taip pat randa, kad pradžioje visą procesą "geležies magijos" valdė kalviai. Tik vėliau procesai išsiskyrė: rudininkystė(su visu kompleksu rūdos paieškų ir "kasimo", anglies degimo( svarbus momentas kremacijai) ) ir kalvystė-įnagių gaminimas. Labai jau viskas "moksliškai" dėliojasi..
Tai velniška sfera, kol žmogus jos neįvaldo. Velnias yra „kalvis pats sau“, slepiąs kalvystės paslaptį. Jeigu jau taip norisi susieti su istorija, tai kartu su geležies įsisavinimu ir turėjo atsirasti šis kovos su Velinu aspektas: kalvystė išgaunama iškovojama iš Velnio. Kalvystė kaip žmogaus sugebėjimas su Velniu siejama tik tokiu saitu, kad esą reikėję ją iš Velnio išgauti. Bet tikrasis (dabartinis jei nori) dieviškas Kalvis yra ne Velinas, bet Teliavelis (arba tiesiog Kalvis tautosakoje).
Labai maga tą Kalaveli datemti iki Kalavijo
Tai kad niekaip neišeis. Chronografas parašo Телявели ir Volynės metraštis beveik tuo pačiu metu rašo Телявили. Nors šiaip jau duoda labai skirtingas žinias. Tiesiog paraidinis sutapimas, tai čia jau jokios kūrybos negalės būti. |
"Žaysle"
