   
| Taigi, nepervertinkime savo senosios istorijos
Istorijos pervertinti neįmanoma, ji buvo tokia, kokia buvo, ir nieko čia neprigimdysi. Tiesiog kai pritrūksta žinių (kartais dėl šaltinių ir faktų trūkumo, kartais dėl nenoro jų pažinti, visaip būna), į laisvę veržiasi noras tas žinių spragas užpildyti, gimsta daugybė idea fix, iš pseudoteorijų lipdomi iki tol neregėti istoriniai modeliai, piešiamos nematomos, seansacingos arba, kaip šiuo atveju, juodosios istorijos hipotezės.
Lietuvių, paskutinių nepavergtų iš baltų, istorija pasibaigė kartu su sąjunga su lenkais. Ir ne kokia istorinė klaida mus pražūdė, tiesiog kaikurios mūsų sąvybės, ne pačios blogiausios, atsisuko prieš mus pačius. Mes buvome konservatyvūs, kai reikėjo keistis, mes buvome tolerantiški, kai reikėjo būti negailestingiems. Tačiau iki pat pabaigos niekada lietuviai nebuvo skurdūs ir primityvūs.
Jūs raginate istorijos nepervertinti, nes Jūsų turtingumo supratimas suformuotas krikščioniškų standartų. Maždaug turtingas tas, kas stato didelius namus ir turi daug aukso į kapus nusinešti. Bet turtai iš dangaus nekrenta, šalia tokio turtuolio turėjo gyventi bent keletas nuskurdusių baudžiauninkų, priverstų kasdien badauti. Lietuvoje buvo kitaip, čia buvo rūpinamasi kiekvienu bendruomenės nariu, net vergai laikyti šeimos dalimi. Todėl paraginsiu atvirkščiai, nenuvertinkite mūsų istorijos, pakankamai senos ir garbingos, nepasiduokite dar nuo viduramžių lenkų, vokiečių ir kitų kaimynų skleidžiamai propagandai, neva Lietuva tebuvusi dviejų samanotų bakužių valstybėlė, čia be pelkių ir kelių nuskurdusių bei pono trokštančių mužikų nieko niekada nebuvo ... |
"Žaysle"
