Ronja - 2010-01-11 12:43 AM
Norėjau tik pabrėžti, kad
paprastai prūsų dievų panteono tyrinėtojai nelaiko germaniška kopija, nors ir svarstoma kimbrų įtaka. Tačiau ji panaši į labai jau artimų giminių susibėgimą. tačiau akivaizdus archeologinės ir mitologinės tradicijos sutapimas...
P.S. Minėta stela iš raudonos uolienos tyrinėtojų nesiejama su pačiu odinu, o su žuvusiojo kelione į Valhala. Bet jei labai reikia, galime ir "vyčiu" pakrikštyti, tik pas raitelį žirgas palšas mutantas, o rankoje berods ragas
Rankoje ragas? Labai įdomu. Ragas rankoje kaip tik ir buvo Elbės slavų Vito arba Jaravito arba Šventavito atributas. Taip aprašyta chronikose ir net tokių atvaizdų yra kaltų akmenyje slavų šventyklose. Chronikose taip pat aprašyta, kad prie šventyklos buvo laikomas baltas arklys, kuris buvo labai saugomas ir juo joti galėdavo tik vyriausias žynys per apeigas.
O dabar del baltų mitologijos. Kaip jau minėjau, ji yra aprašyta labai vėlai. Tai tikrai nėra taip pat vėlai aprašytos skandinavų religijos panteonas. Bet tam tikrų paralelių yra. Be to reikia pastebėti, kad žemyninių germanų mitologija taip pat šiek tiek skiriasi nuo skandinavų mitologojos. Manoma, kad seniau pagrindinis germanų dievas buvo Teivas.
(Ką ten šaukdavo senovės lietuviai prieš mūšį pagal rusų chronikas?
). Jis atseit siejamas ir su gotais, nes Odino su gotais iki šiol nepavyko susieti. Todėl manoma, kad jis germanams pasidarė reikšmingas vėliau. Be to Odinas arba Odenas tik Skandinavijoje. Pas žemyno germanus Wodanas, Wuotas, Wede ir t.t.
O pvz. prūsų mitologija man asmeniškai primena germanų mitologiją, atskiestą krikščionybės ir dar su kai kuria romėnų bei graikų įtaka. Jau bandžiau susieti Perkūną su Freyru.
(Beja, Freyras turėjo šerną Guilin-borstį. Kažin kokia yra lietuviško žodžio "kuilys" etimologija?
). Freyras buvo ir oro dievas, kuris valdė saulę ir lietų. Freyras buvo vadinamas ir Friku, iš ko tiesiogiai galima išvesti Pirką arba Perką. Dar buvo Thoras, kuris tiesiogiai atitiktų Perkūną. Įdomi paralelė: Thoras buvo Fiorginos sūnus. Fiorgina be germaniškos garsų kaitos būtų Perkina ir primena žodį "perkūnija". Pas germanus po krikšto tas Thoras personifikavosi į šv. Petrą, kuris varsto dangaus vartus ir apsprendžia orą žemėje, bei sukelia perkūnija. Perkūnas yra Peero Ugniaus, Thoro ir šv. Petro simbiozė. Prūsų Patalas primena romėnų Janus, kuris turėjo dangaus raktus ir buvo vadinamas atidarinėtoju, t. y. Patulcius. Tik prūsų Patalas ne dangaus, o požeminės mirties karalystės atidarinėtojas. Ir t.t.
"Žaysle"
