Sakmius - 2010-01-17 6:00 AM
lugošas sako tiesiai šviesiai: Vulkanas.
Jei įsiskaitytumėt dlugošą, tai pamatytumėt kad tas Vulkanas viso labo greičiausiai tėra romėniška interpretacija trafaretinių žinių apie lietuvių religiją. Iš senesnių šaltinių jis užsikabliavo už teiginių, jog lietuviai gerbia miškus, ugnį, gyvates ir šiuos beasmenius dalykus personifikavo sau suprantama kalba Miškuose - Silvanas ar Diana, Ugnyje - Vulkanas, gyvatėse - Eskulapas.
Kitas dalykas,kad Kalevelis paliūdytas slaviškuose raštuose, tačiau vėliau jis dingsta iš šaltinių. Jo vietą užima Velinas. Prūsuose taip pat minimas požemio sferos valdovas. Tyrinėtojai kaip taisyklė juos sutapatina.
Ir dar viena prielaida( šiaip):
Ar Kalevelis negali skambėti ir kaip Kala-velinas?
Pabaltijo tautosakoje: lietuvių, latvių estų velnias - jo sferos personažai siekia pakenkti dangaus kūnams - užtemdyti mėnulį ir pnš... Kaži ar Velnią galima sieti su saulės kalėju, saulės kalėjas greičiau tas stebuklinių pasakų ir kitų kurinių kalvis kuris viską išgauna iš velnio
(kaip požemio kalvio
). Kultūros modelis yra toks: iš pradžių visa kultūra, ugnis, turtai, žaliavos priklauso "velniškai" dievybei siejamai su pirmaprade pasaulio būkle, chaosu
(plg. kisieliaus mitologija, velnio pirmumas pasaulio pradžioje, velnio nardymas į vandenis - ten kur jo sfera, ir vandenyse priklausantis purvas, žemės sėklos
), tačiau pats velnias turtų atiduoti negali, tai galima padaryti tik iš jo išgaunant pergudravus ir pnš... Taigi kultūros kūrime turi dalyvauti protas ir kiti veiksniai.
"Žaysle"
Neturedami kitu palyginimu bando pritraukti iki zinomo 
