Member
Posts: 17
 
| žiūrint su kuo pašviesi, aš 'šviečiau' su gugle :
VLADAS ŽULKUS: „PALANGOS PRIEŠISTORĖ IR VIDURAMŽIAI ARCHEOLOGO AKIMIS“. I dalis
http://www.pgm.lt/Istorija/Zulkaus_straipsnis.htm
Apie 300 metus Lietuvos pajūryje gyvenviečių smarkaii sumažėjo - vyko kažkos žmonių persikėlimas, šį kartą iš pajūrio. Manoma, jog dalis gyventojų galėjo išeiti į rytus, Nemunu aukštyn, tačiau galėjo būti dar ir kitaip. Pajūrio ištuštėjimas III a. pabaigoje gali būti siejamas su gepidų migracija iš Gotlando salos. III a. po Kr. didelis žmonių skaičius iš šios salos patraukė į pietus; tuo pačiu metu labai sumažėjo kapų Gotlando kapinynuose. Peršasi išvada, jog tiek Gotlando, tiek Lietuvos pajūrio žmones judėti tuo pačiu metu pastūmėjo tos pačios priežastys. Galima prielaida, jog kartu su Gotlando gyventojais link Juodosios jūros patraukė ir dalis Lietuvos pajūrio gyventojų, palikdami pakeliui būdingus vakarų baltų kultūrai pėdsakus .
o sekantis, da labiau man įdomu :
Migracijos į kaimynines gentis ir tolimesnius kraštus neištuštino pajūrio, nors gyventojų skaičius po IV a. čia gerokai sumažėjo. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpio kapai pajūryje yra retai randami ir mažai tyrinėti, todėl archeologai jau seniai diskutuoja dėl to, ar čia tuo metu pasikeitė gyventojai. Mat tarp senosios romėniškojo laikotarpio ir vėlesnės kuršių kulrūros nėra patikimo ryšio. |
Mintys perskaičius Jūratės Statkutės knygą
