Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "История вынуждена повторяться, потому что никто ее не слушает." Лоренс Питер
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Mintys perskaičius Jūratės Statkutės knygą
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
jurate29
Posted 2010-02-09 07:24 (#75127 - in reply to #75114)
Subject: RE: dar truputį apie Getus/Gotus


Veteran

Posts: 274
200501010

Kadangi bendras tikslas yra rasti atsakymus i iskeltus klausimus, vertetu pasizvalgyti i istorines datas. Pradekime nuo I a. po Kr.

I a. po Kristaus, Roma stipriai puldinejo germanus ir net ruose laivyna puolimui per Elbos ziotis (Romos istorijos ivykiai po Cezario mirties, kai jo vieton stojo Drusas ir Tiberijus). Siaures germanai, puolimu spaudziami, pradeda trauktis i rytus.

II a. Prusijoj atsiranda nebaltisku genciu archeologiniai irodymai, kuriuos Gimbutiene anuomet krikstijo "gotais" ir kurie veliau pasirode buvus ten atsiradusi Wielbarko kultura, oficialiai pavadinta "gepidu-gotu". Taciau Gimbutiene atzymi, kad Sembijoj, Notangijoj ir Suduvoj baltiski bruozai nesikeite (M.Gimbutiene, The Balts, psl. 88-89).

III a. pirmoje puseje. Rytiniai ir Vakariniai Baltai, butent, Ostrogotai ir Vizigotai (ju apgyventos zemes Jordano yra aprasytos ir sutampa su rytiniu ir vakariniu baltu zememis) randasi kariniu atzvilgiu vieno karaliaus, rytiniu baltu, Amalu dinastijos, Ostrogoto, vadovybeje (JOrdane skyrius XVII, tas pat pas Jimenez de Rada ir pas Alfonsa X). Tuo tarpu gepidai ir apsigyvena "Vyslos saloje apsuptoje kanalais" pagal Jordano N rankrasti, o pagal Jordano H rankrasti (butent Mommseno versta) jie apsgyveno toje pacioje Skancioje is kurios kadaise isvyko trim laivais Buerikis (Bueric su prusisku oa-ue dvibalsiu par Alfonsa X, iskreiptas i "Berig" pas germanus). Taigi visais atvejais, esam Prusijoj prie Vyslos ziociu tuo metu ten atsiradusioje Wielbarko kulturoje. Prie Vyslos ziociu apsigyvene gepidai, raso visos trys kronikos, issauke Ostrogota i kova del visu zemiu valdzios. MUsis ivyksta Galtoje, prie upes Auha (Galindija? Galicija? Alna?) yra be galo sunkus nes "abi puses naudoja ta pati kovos buda" (Jordanas N). Ostrogotas sumusa gepidus taip, kad ju karalius pabega (JOrdanas visose versijose, Jimenez de Rada, Alfonsas X) ir tuomet "gudai, tape nugaletojais, NEPANOREJO IS TEN ISVYKTI; NUO TADA TEN DAR GYVENO KAIP SAVO ZEMEJE IR IS TU ZEMIU MITO ILGA LAIKA, IR GERAI JIEMS SEKESI" (Alfonsas X). Beje, ta pati randame ir pas Jordana ir pas Rada, tik kaip ir Skancios vertimo prajove, ta JOrdano kronikos vieta vokieciai ir anglai vertejai ne isverte, o apverte ir is to isejo kazkokiu "gotu-gepidu" nesamone. Kadangi musis ivyko III a. pirmos puses gale, data sutampa su archeologijos nustatyta Wielbarko kulturos sunykimo data III a. vidury.
Ostrogotui mirus 250 ar 251 metais, gudai (visi) isrinko karaliumi "Ugnavija" (seniausioje Alfonso X kronikoje "Agnavia" vokieciu sudarkyta i "kniva"), kuris su stipria kariuomene patrauke iki Mesijos ir sumuse Romos imperatoriu Deciju taip, kad romenai prasesi taikos (tai ivyko 251 metais). Mano spejimas yra, kad pagal tuometine santvarka, tuomet jau pilnai gudai galejo itraukti i savo pulkus uzkariautu gepidu karius, vasalu formoje.
Tai tiek apie Wielbarko kultura. O del Cerniakovo, tas irgi yra aprasyta istorijoje, bet tai jau yra kitas pasakojimas apie migravusius germanus, kurie vadinosi "suevai" ten apsigyveno drauge su dalimi vandalu ir iranenu alanu buriais, ir kuriuos isvijo is Skitijos gudu karalius Gabireda, taip, kad "niekad daugiau jie nebedriso apsigyventi Skitijos zemeje, prie jos prisiartinti ar pasikesinti i gudu garbe"(Alfonsas X, atrodo paemes is Rados parasytos ostrogotu istorijos). Tas ivyko IV a. antroje puseje ir archeologija sutampa, kad tuomet staiga dingo germaniskos gyvenvietes Cerniakovo komplekse. Tik po to, suevus isvijus, uzejo hunai 375 metais.
Tai tiek apie tikslias, istorines datas.
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software