Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "История - это союз между умершими, живыми и еще не родившимися." Эдмунд Берк
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Kritė
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
Kriwis
Posted 2010-01-22 17:47 (#74483 - in reply to #74419)
Subject: Krìtinti



Expert

Posts: 1941
50050050020020010101010
Netgi ir rašoma "iškrenta kritė"? 


Na jūs labai tiesmukai supratote. Gal tai ir natūralu?

Ta fraze norėjau pasakyti,kad lietuviškai tai labai natūraliai skamba. Deje tiksliai sužinosime tik tuomet, kai rasime kokios nors etnografinės ekspedicijos užrašus, kurioje kalbama ir apie geležies lydymo amatą. Man deje neteko tokios literatūros rasti.

Esu radęs tik sausą fraze: terminas žinomas nuo XIXa.

Tačiau jūs neteisus, kad tokia žodžio daryba lietuvių kalbai nebūdinga.

kritaĩ sm. pl. (4) šieno nuobiros, pakritos, pakritai: Pašluok kritùs nuo pado! Trgn. Jų ir šienas, ir kritaĩ perniek eina Trgn. Šiaudais ar kokiais kritaĩs kloja Arm.
kritailióti, -iója, -iójo intr. po truputį kristi, kraičioti: Obulai nuo obelies kritailió[ja] J. Aš būčiau dar ilgai kritailiojęs Mc
kritamà sf. (3b) krintamoji liga, nuomaras: Pati gavo krìtamą ir dabar ja tebesikamuoja Pšš.
krìtas sm. krislas: Kap išėmiau kritelį [iš akies], tai net galva perstoj[o] sopėt Arm. ^ Sniego nėr nė krìto (visiškai nėra) Grv. Lietaus nė krìto Grv.
krìtasas sm. (3b) krislas, šapas: Smėlio krìtasas įkrito į akį Jž.
krìtė sf. (2)
1. vaikų kelnių užsegamasis užpakalis: Pasiuvau Joneliuo kelnes dar su kritè Skd. Dar krìtės neužsisega, o jau senesnį žmogų noria pamokyti Slnt.
2. kelnių dugnas, užpakalinė sėdimoji dalis: Sėdi ir sėdi, ir krìtė gali praplyšti Plt. Raštininkas pažįstamas iš kiauros krìtės Plt. Užsilopyk kelnių krìtę Šts. Tie vaikai tikri velniūkščiai: krites kaip jote išjoja, negal spėti ir taisyti Slnt. Tavo krìtė nusileidusi, žeme velkasi, o nori į zalietas važiuoti Kal. Tu nestovi (neprilygsti) gero vaikio kelnių krìtės Kl. Kaip vaikui kelnes pasiuvai, kad krìtė kone žeme velkas Brs. Įkritau į vandenį iki kelnių kritės Pln. Kritę reiks su šiaudais užkišti, kad lopų pritrūkai (juok.) Plng.
3. prk. užpakalis, subinė: Gausi par krìtę Brs. Saugokis, nešėlk, o gausi į krìtę Slnt.
4. marškinių apatinė dalis: Krìtė, krìtės vadinas marškinių dalis, kuri yra žemiau už juostos, ir dėl to sako „susikričiojęs“, kai marškiniai yra kelnėse, „išsikričiojęs“, jei marškinius turi ant kelnių viršaus išsileidęs J(Sr).
◊ pàts (tìkras) (kieno) krìtė labai panašus: Tas vaikas tìkras tėvo krìtė Slnt. Pats tėvo kritė Pln.

krìtės sf. pl. (2) trumpos maudymosi ar sporto kelnaitės, glaudės: Palango[je] žmonys plaukos į krites įsitūpę Šts. Vaikai vaikščio[ja] krìtėms apsiavę J.Jabl.
kritesiaĩ sm. pl. (3b), kritėsiaĩ (3b) Dsn
1. Ln, Rm, Kvr kas išbyrėję, iškritę iš šieno, šiaudų, pakritai, nuobiros: Žiemą jis maitindavo šieno kritesiais ir pelais kurapkų pulkus A.Vien. Mes vištas lesinam kritėsiais Tr. Reikia atnešt iš klojimo šieno kritesių, sumaišysim vištom lesalo Ds.
2. Dsn grūdai, patys išbyrėję klojime ant pado arba ant marškos, vežant javus, pabiros: Rugiai biruoliai … da ir nesusėjom visų kritesių Tvr.
3. pirmalakiai grūdai: Šiemet pribyrėjo dvidešimt pūdų kritesių Tvr.
kritesỹs sm. (3b) DŽ krislas, šapas: Neprikrėsk kritesių batviniuos Ds. Išgriebk krìtesį iš pieno Ut. Nepridengei, užtat prilėkė (prikrito) kritesių̃ Trgn. Uogos švarios, kritesių̃ nėra Mlt. Kad pribyrėjo tos vilnos, vieni kritesiai Bsg. Kritesỹs inkrito akin Sdk. Ant jos burnos daug tokių juodų taškelių, lyg kokių kritesiùkų Ds.
kritesiúotas, -a adj. (1) apibyrėjęs, aplipęs kritesiais, krislais, šapais: Blynas visas kritesiúotas Ds. Svečiuos man padavė kritesiúotą stiklinę vandens Ds.
kritėti, -ėja, -ėjo intr. kristi.
sukritė́ti intr. sukristi: Sukritė́jo į rūsį, kur laikėm paskuojąsias (paskutiniąsias) bulves Plng.
krìtilas sm. (1) rėtis: Senelė krìtilą taisė Grš.
kritinỹs sm. (3b) Šts verdant sukritusios, susileidusios bulvės, kritynė, kritintinė, šutynė: Par daug suvirinai – bulvynė jau į krìtinį pavirto Kal.
krìtinti, -ina, -ino, kritìnti, -ìna, -ìno
1. caus. kristi 1: Rudenį vėjas lapus krìtina Grv. Voveraitė skypčioja (šokinėja) per medžiais, būkelius (kankorėžius) kritina nuo medžių Prng.
2. leisti sukristi bulvėms: Kam krìtini bulves (verdant), matai, kaip sukrito beverdant J.
įkrìtinti caus. įkristi 1: Inkrìtinai tris miltus, pagėrei šiaudu ir vaikščioji vėju sotus (juok.) Prng.
iškrìtinti BŽ475 caus. iškristi 1.
pakrìtinti caus. pakristi 5: Naujas gaspadorius kumelę pakrìtino Ėr.
kritintìnė sf. (2) verdant sukritusios bulvės, kritynė, šutynė: Išvirė kritintìnę be meisos Rt.
kritìs sf. (4) K kritimas.
krìtkelnis sm. (1) vaikas nusmukusiomis kelnėmis: Palauk tu, krìtkelni, aš tau kelnes numausu! Vvr. Valkiosys tu čia, krìtkelni! Kame man pagalys! Vvr.
krìtnešis sm. (1)
1. J vaikas, tebenešiojantis kelnes su atsegamu užpakaliu (krite): Bėk, krìtneši, juk tu nėko neišmanai! Slnt.
2. menk. pienburnis: Atsirado krìtnešis kišties į dideliųjų rodą Slnt. Eik, krìtneši vienas, ko lendi pri mergų! Kal.
2 krìtnešis, -ė smob. (1) J kas vaikšto išpeštais į viršų marškiniais ar palaidine (išsikričiojęs).
kritnùs, -i adj. (4) J, Brž, NdŽ kuris lengvai krinta
kritùlė sf. (2) dvi kryžmai sudėtos lentelės statinei padėti: Padėk po statine kritùlę Slk.
krituliaĩ sm. pl. (3b) NdŽ atmosferos drėgmė, krintanti ant žemės lietaus, sniego ar ledo pavidalu: Krituliai, krintantys iš debesų, skirstomi į tris rūšis: ištisiniai, liūtiniai ir dulksniniai rš. Liūtiniai krituliai iškrinta iš kamuolinių lietaus debesų rš. | prk.: Būtinai reikia arčiau susieiti su žmonėmis, labiausiai su jaunuomene, ir platinti šviesos ir mokslo kritulius J.Bil.
krituõlis sm. (2) pats nukritęs, nubiręs, vėjo nupurtytas vaisius, biruolis: Krituõlis vaisius BŽ535. Kolūkių, tarybinių ūkių bei kitų ūkių vadovai turi numatyti priemones, kad visi vaisiai krituoliai būtų surinkti, išdžiovinti arba iš jų pagamintos vaisių sultys (sov.) rš. Krituoliai surenkami rytais, rasai nukritus rš. Ąžuoleli krituoleli, žali tavo tie lapeliai, tie lapeliai nubyrėjo Ml.
kritúoti, -úoja, -ãvo intr. d. kristi: Kas dienelę vėjas pūtė, medeliai lingavo, kad be rudenio čėselio lapeliai kritãvo
Ssk.
kritùs, -i adj. (4)
1. J, BŽ346 kuris lengvai krinta, kritnus.
2. prk. labai mėgstantis ką, linkęs į ką: [Jie] nėra labai kritūs ant skaitymo kningų A1885,25.
3. Jn, NdŽ klampus.
kritusỹs sm. (3b) žr. kritesys: Pečiuj verdant, viralan kritusių̃ prikrinta Mlt. Kur buvai padėjus sviestą, kad kritusių̃ pilnas? Sld. Pastatei pieną neapdengus, prikrito kritusių̃ Prng. Kritusỹs kruopos[e] koks plauko Mlt. Anas jiem daug maišo, kaip ir kritusỹs aky Skdt. Mėlynėse yra daug prikritusių kritusẽlių: spyglių, lapelių Ml. Kuliant koks kritusỹs pakliuvo Trgn. Iš akies ištraukiau krìtusį Švnč. Aždenk puodynę – da kritusių̃ prilėks Trgn. | Liko dar kokių kritusių̃ (su šiukšlėmis bruknių), ale ką čia rankiosma Trgn.

Tik dabar patebėjau,kad ponas Vembras dėsto panašias mintis. Ir net geriau.

Nuo savęs dadėjus,kad gaima teigti ir rudnelės apatinę dalį ant pamato( kur viskas sukritinama) panašiai vadinti.
Teisybės dėlei galima manyti ir šį terminą ne būtinai moteriškos giminės buvus.

Ir palyginkime dabar su kurios nors kitos kalbos produktyvumu.


Edited by Kriwis 2010-01-22 17:53
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software