|
Veteran
Posts: 276
   
| mantas - 2010-04-15 10:48
BishopaZ - 2010-04-15 11:58
O kas tavo manymu buvo Kristijonas Donelaitis gimęs ir augęs Gumbinės apskrityje a? Nemanai, kad jis - nadruvių palikuonis? Be to 18a. pradžioje senoji nadruvių kalba vis dar buvo gyva (savo pozicijas prarado berods 18a. pabaigoje-19a. pradžioje po maro ir po jo suintensyvėjusios germanizacijos). Taip, kad siūlau lyginimą ir pradėti nuo to, aišku gaila, kad gauti paskaityt "Metų" orginalą, neišverstą į lietuvių kalbą yra gan sunku ...
Čia kaip su kurčiu šnekėtis.
Dar kartą: jei tu kur nors rasi vakarų baltiškų žodžių Donelaičio raštuose, iš karto skelbk sensaciją!
Niekatroji giminė naudojama? -gl- verčiama į -dl- ? "Upė" ar "apė"? "Žemė" ar "zemė"?
Aš esu programuotojas, mano visas darbas remiasi LOGIKA. Logikos tavo teiginyje, jog Donelaitis rašė rytų baltų kalba visiškai nėra. Jis rašė arba vakarų baltų kalba arba rytų-vakarų baltų kalbų mišiniu, bet tikrai ne rytų baltų kalba.
Argumentuoju:
1. Nadruviai priskiriami Vakarų baltams.
2. Donelaitis gimė ir augo Gumbinės apskrityje, na o ši kaip žinia apėmė didžiąją dalį Nadruvos.
3. Nadruvių palikuoniai nebuvo LDK gyventojų asimiliuoti, nes:
- migracijos į exNadruvą iš Lietuvos veik nebuvo (buvo tik labai nežymi), tačiau migracija iš exNadruvos į Lietuvą buvo gan nemenka ypač 18a. pab.-19a.pradžioje sustiprėjus germanizacijai.
- LDK nebuvo leidžiama praktiškai jokių leidinių lietuvių kalba, tad lietuvybės kultūrinės plėtros praktiškai nebuvo.
Abejoju ar tu segbėsi įrodyti nors vieną priešingą teiginį mano pateiktiems.... Ir tikrai kai vakarų-rytų baltų kalbų mišinį laikai rytų baltų kalba lyginti būna labai sunku.
Čia dar malkų ugnin mestelsiu (MOKSLO LIETUVA Nr 5 (295) 2004 m. kovo 3 - 17 d.):
"ML. Vytautas 1419 m. siųsdamas savo pasiuntinius į Konstancos suvažiavimą laiške išdėsto savo pretenzijų į Žemaitiją pagristumą: girdi, Lietuvą sudaro aukštaičiai ir žemaičiai, kurie taip vadinami dėl to, kad vieni gyvena aukštumose, kiti – arčiau jūros, t. y. žemumose. Bet ką mes matome knygoje Lietuva iki Mindaugo? Pagal E. Jovaišą nubraižytame žemėlapyje Lietuvių protėvių – Rytų Lietuvos pilkapių kultūros žmonių – gyventa teritorija V a. pabaigoje (116 p.) matome žemaičius, žiemgalius, sėlius, sūduvius-jotvingius, aukštaičius ir visai atskirai išskirtus lietuvius. Ligi tol buvome pratę lyg ir bendriniu lietuvių vardu vadinti visų čia išvardytų genčių gyventojus. Kaip tą dalyką pakomentuotumėte?
E. Jovaiša. Aukštaičiai ir lietuviai – tai dvi skirtingos gentys. Tačiau mūsų istorijoje padarytas nesusipratimas. Dabar mes kalbame Vakarų aukštaičių kalba – zanavykų tarme. Vakarų aukštaičiai išsiskirti pradedan pirmaisiais dešimtmečiais po Kristaus, o šitai matome iš plokštinių kapinynų zonos. Jau I–IV a. ta zona siekia Nevėžio aukštupį, paskutinis taškas Seredžius, šiek tiek už jo, net iki Kidulių Šakių rajone.
Dabar štai žemėlapyje matyti nuo V a. ištisai brūkšniuotos keramikos teritorija. Jos laidojimo papročių nežinome, ūkinis gyvenimas buvo paremtas pirmiausia gyvulininkyste, antroje vietoje – žemdirbystė, trečioje – medžioklė. Ši kultūra susiformavo pradedant maždaug nuo 1300–1200 m. pr. Kr. iki V m. e. amžiaus vidurio.
Labai nevienodas buvo tų genčių išsivystymo lygis. Užtenka palyginti brūkšniuotos keramikos kultūros žmonių ūkį, turtingumą su pajūrio centrais – didelis skirtumas, ir ne brūkšniuotos keramikos žmonių naudai. O juk atstumas nedidelis – koks 200 kilometrų. Maždaug V a. antroje pusėje – VI a. pradžioje į šias vietas iš pietryčių atėjo naujieji gyventojai. Jie atsinešė pilkapių pylimo tradiciją ir naują mirusiųjų deginimo paprotį. Naujieji žmonės rado čia jau gyvenusius aukštaičius, o toliau į šiaurę gyveno sėliai ir žiemgaliai. Visos šios aukštaičių gentys – tai vakarų baltų gentys."
Edited by BishopaZ 2010-04-15 15:29
| |
|
Baltų ir slavų etnogenezė
