 Extreme Veteran
Posts: 515
   Location: Ignalina | BishopaZ-ui
Yra labai paprastas būdas paneigti visus jūsų išvedžiojimus.
Pasižiūrėkite lietuvių tarmių žemėlapį ir pamatysite, jog visa Mažoji Lietuva (tiek Klaipėdos krašto pietinė dalis, tiek ir Karaliaučiaus (Tvankstos) kraštas - tai yra ir buvusi Nadruva, ir buvusi Skalva, ir netgi Semba (tikrai prūsiška žemė)) yra aukštaičių tarmėms priskiriamas plotas.
The Maps of Lithuania with Samogitian Dialects' Borders
SAMOGITIAN DIALECTS
http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/kalbimages/Z_zem.gif
Traditional Classification of Lithuanian Dialects
http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/kalbimages/S_tarmes.gif
New Classification of Lithuanian Dialects
http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/kalbimages/N_tarmes.gif
Ką tai reiškia?
Ogi tai, kad lietuvių kalba čia atėjo ir įsigalėjo jau seniai, o vietinių vakarų baltų kalbomis kalbėjusių žmonių buvo santykinai mažas kiekis ir jų tarmės didelės įtakos čionykštėms lietuvių kalbos tarmėms nepadarė.
O štai pajūryje ir dabartinėje Žemaitijoje vakarų baltų, matyt, buvo daug daugiau ir jų kalbos (tarmės) padarė didelę įtaką čia atėjusių lietuvių tarmėms, kurias mes dabar vadiname žemaitiškomis.
Beje, gali būti, kad tą vakarų baltišką įtaką gavo dar ir "senieji žemaičiai", kada asimiliavo sėlius, žiemgalius ir kitas (spėjamai vakarų baltų kalbomis kalbėjusias) gentis Žeimenos ir Nevėžio upės baseinuose, ir toliau į vakarus bei šiaurę, o po to buvo "pastumtos" dar toliau į vakarus...
O Donelaitis, kaip ir kiti iš Mažosios Lietuvos bei Suvalkijos kilę lietuvių raštijos pradininkai, kaip rodo jų raštai, jau kalbėjo įvairiomis aukštaičių tarmėmis.
Taigi, reikia aiškiai skirti įvairius istorinius laikotarpius.
Ir nepainioti archeologijos su kalbotyra, genetikos su lingvistika.
Edited by Žygeivis 2010-04-15 21:00
|