Extreme Veteran
Posts: 515
  
Location: Ignalina | Rašytiniai šaltiniai taip pat gali tik suklaidinti - nebuvo tais laikais kalbininkų-mokslininkų 
Iš tikrųjų kalbinius klausimus gali išspręsti tik kalbiniai artefaktai, o ne archeologiniai, genetiniai ar netgi rašytinės kronikos (kitas reikalas, jei yra užrašyta užrašų ar bent atskirų žodžių vietine kalba ar tarme).
Dabar patys geriausi kalbiniai "artefaktai" yra tarmės, vietovardžiai bei vandenvardžiai (ypač vadinama "smulkioji toponimika") bei žmonių vardai, pavardės, pravardės.
Remtis archeologiniais radiniais (jei nerandama rašytinių tekstų) kalbant apie to meto žmonių kalbas ir tarmes apskritai yra "spėjimai iš kavos tirščių".
Vienos ir tos pačios archeologinės kultūros "nešėjai" labai dažnai kalbėjo ir dabar kalba pačiomis įvairiausiomis kalbomis - pasižiūrėkite, pvz., dabartinę padėtį Afrikoje ar Naujojoje Gvinėjoje, kur dar išlikę senųjų kultūrų - daugybė įvairiakalbių genčių turi lygiai tą pačią kultūrą ir naudoja lygiai tuos pačius įrankius, stato tokius pat namus, lygiai taip pat dirba žemę ar gano gyvulius, net papuošalai tokie pat, laidojimo papročiai irgi nesiskiria. Nebent kūnų tatuiruotės kiek skiriasi. Ir yra daug pavyzdžių, kur ta pačia kalba kalbantys turi visai skirtingas kultūras (kaip nebūtų keista) - gerai žinomi pvz. yra kai kurios Sibiro tautos, kurių įvairios dalys gyveno tundroje arba pajūryje.
Edited by Žygeivis 2010-04-16 17:34
|
Baltų ir slavų etnogenezė
