
        
| Kokį paaiškinimą ši "tyrimų kryptis" siūlo Va aukštaičiams, žemaičiams, žemgaliams ir sėliams buvus VB staiga iki XII a pavirsti RB
Pradedant V a. prasideda minėtų genčių lietuvėjimas (rytėjimas). Tai sietina su politine įtaka ir net migracijomis (pagal antropologinius duomenis).
Išskyrus žemaičius-aukštaičius-sėlius-žemgalius, kurie užsispyrę labai detaliai peržiūrėjo ir pervardino kiekvieną upeliūkštį ir kalnelį, kol vokiečių kronikai dar neatvažiavo?
Kodėl taip griežtai viską? Dar Būga pirmas pastebėjo, kad daug sėlių kalbos ypatybių keistai artimos kuršiams. Iš tų pačių toponimų. Šiaip keičiantis kalbai (ne į svetimą, o tik į "kito tarimo"), keičiasi tarimas ir toponimų. Bet dalis išliko. Kad ir keletas Laičių, kas rodo lietuvių emigrantus vadinus leičiais, su vakarų baltams būdingu -ei-.
Inventorius beje labai artimas ir Narvos/brūkšninės keramikos kultūrai, kuri egzistavo dar iki prokalbei suskylant.
Nelabai supratau į ką taikote. To paties Girininko teigimu, prokalbė suskilo jau akmens amžiuje, vakariečiams gyvenant Pamarių kultūroje (plačiąja prasme), rytiečiams - Vėlyvojoje Narvos kultūroje. Nors abi šios kultūros dalinai buvo Narvos palikuonės, tačiau archeologinis inventorius jau ėmė skirtis. Brūkšniuotosios keramikos kultūra kažkiek buvo paplitusi ir į vakariečių žemes, tačiau nežymiai ir neilgam.
O ir tokie turtingi centrai kaip Semba ir Kuršas negalėjo neįtakoti giminingų kaimyninių sričių materialinės kultūros ar net religijos
Turtingi ar galingi kaimynai visada įtakoja. Tačiau kad ir Centrinės Lietuvos plokštinių kapų kultūros atžvilgiu - tai buvo atsikėleliai iš vakarų.
ar Va rytų baltai jau skverbėsi į Nadruvą/Skalvą, ar buvo už 400-600 km toliau į rytus?
Anokia čia naujiena, kad kalbininkai ir archeologai nesutaria dėl datavimo. Taip buvo ir bus. Dažniausiai tokių dalykų net nepastebiu. Šiaip visiškai nenumanau, kokiu būdu kalbotyrininkai nustato datas vien patyrinėję žodžius, bet gerai žinau, kaip iš artefaktų tai daro archeologai, todėl labiau pasitikiu pastarųjų chronologija. |