|
Elite Veteran
Posts: 1039
  
| > Visos su etnogeneze sietinos hipotezės kažkiek remiasi vėlesniais rašytiniais šaltiniais, bo daugiau ir nėra kuo. Tik galbūt vienintelis Tomas įsigudrino sukurti savo teoriją, paremtą net XV a. šaltiniais. Mano minima teorija pakankamai stipriai išdirbta, jos niekas dar argumentuotai nepaneigė, todėl laikyčiau pagrindine. Tuo tarpu Jūs, manau, su savotišku nepasitikėjimu šnekate apie visai kitą teoriją, sudarytą mūsų moteriškių - archeologių, kur kalbama apie mistinius pražemaičius apie Kauną?
Aš žinau ir šią hipotezę, bet turėjau omenyje būtent Tautavičiaus hipotezę. Hipotezė gana populiari (bent jau buvo). Tačiau joje ne visai korektiškai remtasi istoriniais šaltiniais, “randant” juose tai ko nėra ir “nepastebint”, kad 14 a. kryžiuočių kronikose aukštaičių žemės yra ir buvusios Rytų Lietuvos pilkapių kultūros teritorijoje. Plačiau galite žiūrėti Tomo straipsnyje http://www.paneveziomuziejus.lt/get.php?f.477
Pats mūsų forumo įkūrėjas, atrodo, yra teorijos, “patalpinančios” pražemaičius apie Kauną šalininkas.
Aš pats nesu nei vienos iš dviejų aukščiau minėtų hipotezių šalininkių (tiesa, esmi tik mėgėjas tiek istorijoje, tiek archeologijoje, jau nekalbant apie lingvistiką). Man yra padaręs įspūdį M. Bernoto darbas “Vidurio Lietuva VIII-XII a.” ir kirbėtų mintis iškelti hipotezę, kad pradžioj tiek žemaičiai tiek ir aukštaičiai “talpintini” toje pačioje vidurio Lietuvoje. Vėliau iš pradinės Lietuvos pakaunėje vieni išplito į vakarus, kiti – į rytus.
>> Remtis archeologiniais radiniais (jei nerandama rašytinių tekstų) kalbant apie to meto žmonių kalbas ir tarmes apskritai yra "spėjimai iš kavos tirščių".
> Nežinau nė ką atsakyti - šovėte iš patrankos. Archeologai nagrinėja kultūrinį palikimą, o kiek tai susiję su kalba, atsakysiu R.Rimantienės žodžiais:
"Pagrindinis kiekvienos tautos požymis yra kalba. Toli neieškodami, galim ir dabar pastebėti, kad, sunykus kalbai, sunyksta ir kiti tautos požymiai. Jau trečios kartos žmonės, netekę kalbos, perima ir svetimą kultūrą, lieka gal tik prisiminimas, dar antropologinis tipas, bet per vedybas ir jis netrukus išnyksta."
Šiaip tai dabar užsienyje dalis archeologų, atrodo, iš viso pradeda vengti sieti archeologines kultūras su vienu ar kitu etnosu. Kas link kalbos, tai įdomu ar, jeigu spręsti tik pagal archeologinių kasinėjimų duomenis, kokio XVIII a. kokios nors Ukmergės apylinkių gyventojų (valstiečių) materialinė kultūra būtų artimesnė kokiai nors Mažajai Lietuvai ar, pvz., kokio nors Naugarduko ar netgi Minsko apylinkėms? Ir įdomu ar kokiam 19 a. skyrėsi anglakalbių ir galakalbių airių-katalikų valstiečių materialinė kultūra (jei atmesti pas juos galimai buvusius visus rašytinius šaltinius - maldaknyges ir pan.). | |
|
Baltų ir slavų etnogenezė
