Expert
Posts: 2248
   
| Bolia - 2010-04-18 01:14
Tačiau joje ne visai korektiškai remtasi istoriniais šaltiniais, “randant” juose tai ko nėra ir “nepastebint”, kad 14 a. kryžiuočių kronikose aukštaičių žemės yra ir buvusios Rytų Lietuvos pilkapių kultūros teritorijoje. Plačiau galite žiūrėti Tomo straipsnyje
Dėl to korektiškumo - nekorektiškumo aš ir įsijungiau į diskusiją. Šiuo atžvilgiu Tautavičiaus modelis yra pats korektiškiausias. XIV a. sulietuvėjusių ir politiškai integruotų aukštaičių etnonimas buvo besunykstąs, ko pasekoje jo paminėjimai nebuvo labai konkretūs, visgi artimiausi vidurio Lietuvai, tačiau iš kitos pusės - kiek XIV a. kronikų mini žemaičius iki Šventosios? O Tomo teoriją narstėm jau čia:
http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=3500&mid=51034...
kirbėtų mintis iškelti hipotezę, kad pradžioj tiek žemaičiai tiek ir aukštaičiai “talpintini” toje pačioje vidurio Lietuvoje. Vėliau iš pradinės Lietuvos pakaunėje vieni išplito į vakarus, kiti – į rytus.
Įdomu būtų sužinoti visus pagrindimus. Ypač dėl migracijos į rytus.
Na dėl žemaičių kalbos (tarmės) kilimo iš Vidurio Lietuvos tai gal ne tokie jau ir vėjai??? Tiesa neaišku kaip žemaičiai kalbėjo prieš susimaišydami su kuršiais ir žiemgaliais??? o Gal jie kalbėjo kaip žemaičių kunigas Daukša???
Mikalojus Daukša buvo vadinamojo ano meto vidurinio rašomosios kalbos varianto, tad vadinto „žemaičių kalba” (pavadinimas nuo Žemaičių kunigaikštijos, vėliau – vyskupijos, kurios branduolį iš seno sudarė vidurio Lietuvos žemumos), pradininkas ir produktyviausias kūrėjas. Dėl viso to Daukšos raštai yra labai svarbus XVI a. mūsų raštijos paminklas, didžiai reikšmingas apskritai lietuvių kalbos istorijai. Jais domisi, jų kalbines ypatybes tiria ne tik lietuvių kalbos istorikai ir baltistai (kaip vienu iš seniausių ir didžiausių baltų kalbų paminklu), bet neretai ir dabartinės bendrinės kalbos specialistai, kai šiems tenka dabartinius kalbos faktus sieti su senųjų raštų duomenimis.
http://postilla.mch.mii.lt/Kalba/kalbdarb.htm
Kiek teko skaityti tai tuo metu bendrinė kalba buvo bandoma kurti ir pagal aukštaitišką tarmę, bet Daukšos žemaičių kalba yra žymiai panašesnė į dabartinę lietuvių bendrinę kalbą negu ana aukštaitiška.
ai va radau ir Tomo straipsnį apie Žemaičių kalbą
Taip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. susiklostė tradicija leisti dvejopas knygas: Vilniaus vyskupystei – raštų kalbos variantu, paremtu rytų aukštaičių tarme („lietuvių kalba“), o Žemaičių vyskupystei – raštų kalbos variantu, paremtu, kaip šiandien pasakytume, vakarų aukštaičių tarme („žemaičių kalba“). „Žemaičių kalba“, kurios pradininku laikytinas M. Daukša.
http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=16899
Edited by Tuskawas 2010-04-19 22:12
|
Baltų ir slavų etnogenezė
