|
Veteran
Posts: 274
  
| GErbiamas Bolia: Klausima staciau konkretu: kokie buvo baltu tautu judejimai II a. po Kr.
Aciu Ibicui, kuris irgi atsake konkreciai, deja, minedamas du rusu autorius kurie man yra neprieinami del nemokejimo rusu kalbos. Jei kas gali patalkavoti – labai prasau ir is anksto dekoju.
Jus Bolia, kartojate klasikine paskutiniu keliu simtmeciu istoriku interpretacija apie Dakijai. Man isrodo, kad rimtai dirbant, visu pirma reikia pasiziureti ka sako zmones, laiko atzvilgiu buve arciau tyriamo laikotarpio, negu XIX ir XX amziaus istorikai. Kadangi mano tikslas keliant klausima buvo tiksliai suzinoti kokia buvo baltu padetis II a. po Kr., kai Jus issipleciate i Daku istorija ir kalba, iseiname is temos, taigi gal tik paduosiu gaires, bandydama nurodyti kur, mano nuomone, yra verta placiau pasizvalgyti.
Rasote:
“Nei Aleksandras, nei Piras su Dakija kariauti nesiruošė, nes tokios dar nebuvo.” Taigi, kad ruosesi, bet nei vienas ju neisdriso:“sunt quos etiam Alexander vitandos pronuntiavit, Pyrrhus pertimuit, Caesar exhorruit” (Sv. Izidorius; Alvaro Cordobensis, Jiménez de Rada).
Rasote “Dakų valstybė subyrėjo į gabalus, gal net su Romos pagalba, ir su ja kariauti nebeliko prasmės. I amžiaus pabaigoje Dakijos valstybė vėl atsikūrė ir užpuolė romėnus, tada pastarieji ir užgriuvo visa savo galia.” Jeigu taip buvo, tai kodel Romos imperatorius Augustas prase sajungos ir siule savo dukra Julija Daku karaliui Kotisai uz zmona, prasydamas taikos, o Kotisa i tai nekreipe demesio (Suetonius). Dakijai mokejo mokescius imperatoriai Domicianus, por jo Neva, ir tik po to, kai Neva mire, Trajanas puole Dakija, tam, kad nutraukti ta priklausomybe. ( Aurelius Victor, Dion Casius ir kiti). 102 metais Trajanas negalejo iveikti daku, turejo atsitraukti, ir tik 105-6 metais pajege Dakija iveikti. Daku karaliaus turtas surastas slaptame pozemyje (Dion Casius) finansavo Romos pasienio itvirtinimu statyba ir stabilizavo imperija (Jérôme Carcopino : dabartiniu skaiciavimu ten buvo surasta 165.500 kg aukso ir 331.000 kg sidabro).
Rasote: “Jokia dauguma dakų baltais neskaito.” Gal taip buvo anksciau, bet ne dabar. Bulgarijoj: Ivan Duridanov: Thrakisch-dakische Studien. I. Teil: Die thrakisch- und dakisch-baltischen Sprachbeziehungen. Balkansko ezikoznanie, XIII, 2, Sofia, 1969. Cekijoj: Kristian Turnwald siulo sukurti “Dunojaus baltu” termina. Rumunijoj: Mircea M. Rädulescu. Prancuzijoj: Bernard Sergeant. Ispanijoj: Villar. Rusijoj? Jei apie tai kalbejo Duridanovas ir Ivanovas, Jus turbut daugiau uz mane zinote. Gal kas galetu apìe juos mane painformuoti?
| |
|
archeologija
