Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "History is Philosophy teaching by examples." Thucydides
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Žalgirio mūšis - romanas
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
VirginijusD
Posted 2010-10-12 23:16 (#80629 - in reply to #80623)
Subject: RE: Žalgirio mūšis - romanas



500500500500200200
mane balamūtina Dlugošas 


K. Binkis. Griunvaldas-Tanenbergas ( https://sites.google.com/site/zalgiriomusis1410/home/straipsniai-i-t... )
Vytautui mirus Dlugošas ėjo šešioliktus metus. Tolimesnis Dlugošo gyvenimas (mirė 1480 m.) ėjo tuo laiku, kai Lietuvos-Lenkijos santykiai nebuvo geresni už šiandieninius. Netekusi savo didžiojo vado ir pajutusi lenkų patiestus spąstus Lietuva audringai sujudėjo. Švitrigailos sukilimas, Vytauto brolio, Zigmanto, Trakuose nužudymas, tai vis tuolaikinių santykių atgarsiai. Dlugošui tebegyvenant Lietuvos įsiutę ponai gražino lenkams Horodly gautus iš jų herbus, nors jis apie tai nė pusei žodžio savo istorijoj neužsimena. Pačioj Lenkijoj virė dinastinė kova. Galingas kardinolas Olesnickis su savo partija norėjo matyti Lenkijos soste Piastų ainį, kurį nors iš Mozūrų kunigaikščių, ir kardinolo sekretorius, kanauninkas Dlugošas, savo istorijoj įrašo, kad Dievas Lenkiją nubaudęs už šventojo Stanislovo nužudymą, duodamas jiems pagoniškos kilmės karalių giminę...
Tad objektyvumo ir teisybės lietuviams ieškoti pas Dlugošą būtų keisčiau, negu to pat ieškoti dabar pas Kolenkovskį.
Tačiau pažiūrėkime, ką rašo apie šį savo istoriką patys lenkai.
Lenkijos viduramžio istorijos žinovas, Krokuvos universiteto profesorius, dr. Jan Dąbrowski, savo įvade prie 1920 met. išleistos knygos „Jan Dlugosz - Bitwa Grunwaldzka" (39 ir 40 pusl.) rašo:
„Iš to, kas aukščiau pasakyta seka, kad Dlugošas nėra objektyvus rašytojas. Tiesa, sąmoningų faktų iškraipymų, pas jį sutinkame tik išimtinais atsitikimais (!), bet tuo dažniau juos šališkai nušviečia arba visai nutyli“.
„Pažiūras į kaimynines tautas ir į jų santykius su Lenkija praeityje susidarė sau Dlugošas taip pat Oleshickio šalininkų politinės orientacijos įtakoj. Iš čia plaukia jo gili neapykanta prieš čechus, kuriuose, dėl jų husitizmo, Olesnickio šalininkai matė pavojų bažnyčiai.
„Lietuvius vaizduoja žemai puolusia, pagonybėj paskendusia tauta, pasmerkta pražūčiai, nuo kurios ją išgelbėjo Lenkija, - Lenkijos išimtinas nuopelnas, tai Lietuvos christianizacija. Stovi, žinoma, už Lietuvos įjungimą (wcielenie) į Lenkiją, o Vytauto politiką apibudina, kaip smurtininkiškus įgeidžius (jako buntawnicze zapędy), ir tuo griežčiau, kuo labiau šie klausimai užkliudydavo Olesnickio politinę programą“ (Ten pat 40 pusl.).
Tiek dėl Dlugošo raštų patikimumo bendrai. Kai dėl Grunvaldo - Tanenbergo mūšio aprašymo, tai jo Dlugošas to paties Dąbrowski'o žodžiais, ėmėsi su ypatingu pietizmu. Dlugošo, kaip ir kitų to laiko rašytojų manymu, istorija turėjusi praktiškiems tikslams tarnauti, - būtent, kelti jaunuomenėj riteriškumo dvasią ir mokyti valdovus teisingumo, narsumo ir kitų dorybių... Tad kurgi geresni objektą beras toksai istorikas, savo tikslui pasiekti, jei ne Grunvaldo mūšyje. Lenkai, kurie nei prieš, nei po to nė vieno mūšio nėra išlošę, čia turėjo laimės iš arti prisižiūrėti, kaip lietuviai kryžiuočius supliekė. Krokuvos kašteliono, ir dar pora kitų vėliavų net kautynėse dalyvavo... Belieka tik apšmeižti nekenčiamus lietuvius ir čechus ir paaugantieji ricieriai galės mokytis iš istorijos riteriškumo.
Ir Dlugošas maestriškai savo uždavinį atliko.
Jei kuris iš mūsų dabar, po 70 metų imtų lenkmetį aprašinėti nesinaudodamas literatūra, vien tik iš senelių pasakojimo, - išeitu linksmas ir gražus dalykas, toks pat maždaug, kaip pas Dlugošą Grunvaldas.
Po 60-70 metų Dlugošas smulkiai aprašinėja, kokiais žodžiais karalius į kariuomenę kalbėjo, kokiais Dievui meldėsi, ką pasakė „szlachcic herbu Ozorja szlacheieowi herbu Polkoza“, lyg tartum jis ten būtų buvęs ir stenografistę būtų turėjęs.
Smukiai aprašo lietuvių pabėgimą, kaip jie uždusę net iki Lietuvos atzvimbę.
Aprašo tokį pat niekšišką ir čechų pasielgimą, kai jie norėjo pereit pas kryžiuočius ir pakanclerio susarmatyti nenorom vėl grįžo į kautynes. Už tai, kai čechų vadas Sarnovskis, grįžęs po karo namo, tai jo pati nebepriėmusi ir bendrai visų apleistas ir paniekintas Sarnovskis baigęs savo gyvenimą... (Kuo gi ne pamoka jauniems ricieriams!).
Lenkai gi kaip liūtai pjovęsi su kryžiuočiais, bet labiau už visus tai paties autoriaus giminės ir artimieji.
Didžiausis Grunvaldo herojus, tai Zbignevas Olesnickis, vėliau taip gausiai savo prielankumu ir visokiomis gėrybėmis apdovanojęs autorių. Šis tada dar vos dvidešimties metų didvyris su kažkokiu šluotkočiu nudūrė vokietį kaip tik tuo momentu, kai tas ruošėsi karalių užkapoti.
Autoriaus tėvas sugavo du pačius pikčiausius vokiečius komtūrą Salcbachą ir Schumbergą, kuriuos tuojau Vytautas liepė pakarti...
O tas klebonas, kuris laikė be paliovos mūšio garsiąsias mišias Jogailai, buvo niekas kitas kaip paties autoriaus dėdė, Bartošius, Klobuko klebonas, kuris vėliau užleido naujai į kunigus pašventintam autoriui savo parapiją.
Žodžiu, betrūksta tiktai, kad autoriaus tetulė būtu buvusi vyriausia karo virėja.


Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software