Forum of Lithuanian History

Vysla yra labai didelė upė. Ji skiria Vitlandą (Witland) nuo Vendų krašto. Vitlandas priklauso aisčiams (Ėstum). Vysla teka iš Vendų žemės ir įteka į Aismares (Ėstmere). Aismarės yra apie penkiolika mylių platumo. Paskui atiteka iš rytų Elbingo (Ilfing) upė į Aismares iš to ežero, ant kurio kranto stovi Drūsa. Į Aismares jos subėga kartu: iš rytų, iš Aisčių žemės, – Elbingas ir iš pietų, iš Vendų žemės, – Vysla. Ir tada atima Vysla Elbingui vardą ir teka vėliau iš šių marių šiaurės vakarų kryptimi į jūrą. Todėl ji ir vadinama Vyslos žiotimis. 

Įdomus ir mūsų istorijai reikšmingas pranešimas, kurio platus tekstas leidžia giliau pajausti Vulfstano piešiamos visuomenės niuansus. Kas gi krenta į akis? Pirmiausia, Vulfstanas Sambijos gyventojų nevadina prūsais. Jis žino ir vartoja jau I amžiuje jiems duotą vardą „aisčiai“[17]. Kaip jų nevadina Jordanas apie 551 metus parašytame veikale „Apie getų, arba gotų, kilmę ir veiklą“[18] („Už jų, Okeano pakrantėje, gyvena aisčiai, labai taikinga gentis“) ir Einhardtas savo 833–836 metais rašytame „Karolio Didžiojo gyvenime“[19] („Šios tautos yra apgyvenusios šiaurinę pakrantę ir visas [įlankoje esančias] salas, o pietinėje pakrantėje gyvena slavai, aisčiai ir įvairios kitos tautos“. Šį aisčių vardo naudojimą mums prieinamuose šaltiniuose iškėliau dėl tos priežasties, kad vakarų (!) Rusijos mokykliniuose vadovėliuose mėginama piršti mintis, kad I–V amžių Sambijos aisčiai apie VI amžių (sakoma, kad gotų migracijos išdavoje) virto Sambijos prūsais, kurie yra gotų, kitokių genčių ir aisčių, perėjusių Europos platybes, mišinys[20]. Tad senieji aisčiai ir VI amžiaus prūsai gal ir neturi daug bendrumų?