 Extreme Veteran
Posts: 530
    Location: Vilnius | matyt satemininkai turėjo kažkokią mistinę savybę susatemizuoti kentuminkus. Gal dėl to centum rytų kryptimi ilgiausiai išliko daubose ir kitose iš visų pusių izoliuotose teritorijose
Skamba grėsmingai, kaip koks viruso plitimas  . Iš tikro jokios mistikos nėra, satemizacija yra tik palatalizacijos dalis, ir ji dalinai priklauso nuo fizinių sąvybių. Todėl aš manau, kad galima ir dalinė kentumizacija.
Atleiskit, įsiterpsiu tik vienu klausimu: ar garbūs tyrėjai neišleido iš omens, kad gamtoje veikia ne tik maišymosi ir vienodėjimo (difuzijos) dėsniai? Kad ypač genetikoje yra ir visai atvirkštinių? Antai jei vieno iš tėvų akys mėlynos, o kito rudos, tai (tikras, „biologinis“) vaikas nebus mėlynakis jokiomis pastangomis (nebent taip atrodys, užsilipdęs akis žydrais lęšiais). Net žirnio dėsnis čia negalioja: jei esi mėlynakis — vadinasi, joks tavo protėvis niekada nebuvo rudakis. Siaubas, kaip galėjo išvis išlikti mėlynakių?
Atsakymas, jei atmesime stebuklų mistiką ir kosmoso ateivių invazijos hipotezes, — telieka veislininkystė. Sąmoninga, mūsų tolerastinėmis akimis gal žiauriai neteisinga grynaveisliškumo puoselėjimo, ugdymo, saugojimo ir dauginimo paprotys. Kurį kadaise ir reiškė žodis tauta — šiais laikais sėkmingai pametęs apčiuopiamą reikšmę ir net prasmę.
Protėvių būta puikių veislininkų. Nors matyt tikėjo esantys arčiau dievo už gyvulį (gavę dievo dovaną suvokti ir jautę už tai atsakomybę), tačiau ne tiek, kad tikėtų, jog žmogui gamtos dėsniai nebegalioja ir pažanga garantuota, žmonės bus lygiai lepinami be darbo ir proto pastangų. |