Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Желание нравиться своему веку часто бывает поводом к тому, чтобы не нравиться потомству." Пьер Мариво
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Kas tie indoeuropiečiai?
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
tikras lietuvis
Posted 2011-12-29 02:45 (#87333 - in reply to #87141)
Subject: RE: Tauta — veislė



50050050050050050050020020010101010
Vienuolis - 2011-12-18 03:56

Sutinku su Jumis, nes praktiškai nematau prieštaros. 

Deja, veislininko požiūris prieštarautų, net iš esmės. Nors siūlau į jį atsižvelgti visai nenorėdamas prieštarauti, būtų apmaudu išleisti iš akių tokį perspektyvų tyrimo kelią.

Bet aš ir nemodeliavau savaiminės pažangos. (...) Tai negalima lyginti su Darvino teorijomis. 

Savaimine pažanga aš vadinu maždaug Darvino aprašytąją natūralią evoliuciją — gamtinę prisitaikymo atranką. O veislininkystė yra dirbtinė — sąmoningas, gal net tinka žodis prievartinis žmogaus poveikis. Ne vien kryžminant, bet ir dresuojant, ugdant, mokant, šeriant, prižiūrint, sudarant tinkamesnes už natūralias sąlygas — tai kasdienis darbas. Palyginkim grynaveislį šunį su beveisliu — kaip diena ir naktis! Veislinis savo atsakingumu, orumu, „padorumu“, „kultūra“ lenkia net ir daugelį nerūpestingos gyvensenos žmonių. O dabar atsisukim į žmogų: jeigu jisai ryžosi imtis griežtos veislininkystės savęs atžvilgiu — galimybės milžiniškos, nes proto galios nesulyginamos su fizinėmis išgalėmis.

O tas kilmės ir kraujo gryninimo puoselėjimas - tai jau vėlesni laikai, ir tai nėra pririšta prie ekonominių dėsnių. Kilmingaisiais (elitu) tapdavo gabiausi karo vadai ir religinių kultų lyderiai, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. 

Taip, tai vėlesnis ir iškrypęs, jau kitas, siauras požiūris. Ne veislininko, o karininko, politiko požiūris: turint tikslą valdyti ir išsaugoti valdžią, naudotis kitų žmonių kuriamais ištekliais, versti juos tarnauti. Betgi žinome, kad ilgai išliko ir pirminis padorumo paprotys: ugdyti save, savo vaikus, telktis su gentainiais į talką (valsčių) tautos (veislės?) puoselėjimui, gero elgesio papročių tvirtinimui, gerovės plėtrai. Griežtai laikantis nuosavybės sąlygos: jokių tarnų ir jokių ponų! Asmenine atsakomybe, šeimos ūkiu, bendruomenės tik talkomis ir šventėmis. Valsčius (valstybė) tik tokio dydžio, kad vieni kitus pažintų asmeniškai.

Antikinių civilizacijų aušroje taip ir buvo. Sukarintų gyvenviečių elitas pavertė vergais ir įdarbino karo belaisvius, ėmėsi kontroliuoti... 

Veislininko ir politiko požiūris labai skiriasi, gal net atvirkščias. Argi veislininkui rūpi sunaikinti ar bent pažeminti visas kitas veisles? Juokinga, kai internacionalistai (dabar mieliau besivadinantys multikultūralistais, tolerastais, pasaulio piliečiais) kaltina nacionalistus kitų tautų niekinimu — tuo jie tik išsiduoda, atskleisdami savo gruobuonišką politikų požiūrį ir panieką tautiškumui, veislininkystei, mokslui.

Argi lietuviai šokdavo kariauti, susidūrę su cigonais, žydais, totoriais, gudais? Ne, nei perauklėti, nei asimiliuoti, nei išvyti. Perspėdavo vaikus nesusižavėti cigonių burtais, budriai pasisaugoti, kad neapvogtų, bet atlaidžiai žiūrėjo į jų gyvenimo būdą, gerbė kitų tautų teisę tarpusavy elgtis pagal savo papročius, o patys tvirtai laikėsi savųjų ir jokiu būdu nesimaišė.

Manau kad paleolito pabaigoje dar negyveno pavienėmis šeimomis. 

Kažin, ar tas komunizmas (matriarchatas) buvo visuotinis? Čia man trūksta duomenų. Gal tas pažangos židinys ilgą laiką ruseno palyginti mažas, tik paskui, gal neolito laikais išplito po pasaulį. Bet bent jau mezolito laikotarpy dabartinėje Lietuvoje tai bendruomenės jau aiškiai gyveno mažosiomis šeimomis. Kadangi klausimas apie indoeuropiečių kilmę, turėtume pabandyti atsekti kalbotyros duomenų sąsajas ir su didžiaisiais žmonijos išradimais. Kada buvo išrastas ugnies įžiebimas, liepsnos išsaugojimas ir pritaikymas? Apsirūpinimas pienu? Žirgo prijaukinimas, kinkymas, staklių ir riedėjimo rato išradimas? Kuriems reiškiniams atitinka piliakalniai (kurganai, piramidės) — sėslumo, gal ir žemdirbystės simboliai?

Mūsų skaisčiai raudona (ugnies išradėjų?) vėliava su raiteliu (žirgininkystės verslininkų ženklu?), tautosakoje minimas meistras, sugalvojęs ir padirbęs ratus laivui pergabenti upių pervalkoje, raktiniai žodžiai tekėti, teka, takus, takas, nuotaka, tekinas, tekorius, tekelas, tekinis; risti, riesti, riedėti, ridenti, raityti, raitas, ratas, užšaldymas vasarą, daug kitų jau pamirštų išradimų, ryškūs ir gilūs savininkiško padorumo, asmeninės atsakomybės ir talkos (nevergovinės, nefeodalinės „pilietinės visuomenės“) papročiai, išlikusi mažiausiai pakitusi bendroji prokalbė leidžia kelti hipotezę ir net suabejoti, ar išvis buvo tokie indoeuropiečiai, kur jų kaulai? Ar nebuvo tai tiesiog tauta, kurios kalba dėl pažangos, išplitimo ir mėgdžiojimo tapo „tarptautinė“? Kodėl sanskrite žodis tauta reiškia tyrą grynuolį — ar nebus tai buvusi žmonių veislės sąvoka?
  

Klausimas:
1. neveisliniai šunys, kaip taisyklė, yra žymiai geresnės sveikatos ir išgyvena ilgiau (tai patvirtina specialistai, tai patvirtina ir asmeninė patirtis, auginant tą patį šunį beveik 20m., kas veislinių tarpe yra beveik neįmanoma), nes kryžminimasis uždarame rate - tarpusavyje (ką parodo tam tikrų žmonių grupių istorija) veda į išsigimimą;
2. veislė yra kieno tai atžvilgiu veikiant vedama populiacija (ne savo atžvilgiu):
http://lt.wikipedia.org/wiki/Veislė
3. indoeuropiečiai - tai tie anuomečiai gyventojai, iš kurių atsirado per kartas dabartiniai?
4. todėl, gal, jie nėra priskirtini tautai (kas tėra tik smulkesnis vienetas dabartinių indoeuropiečių masės?), nėra veislė, o tartum pirmuonis po to iš jų išsivysčiųsių atžvilgiu? Todėl ir jų kalba būtų pirminė dabar esančių tautų kalbų atžvilgiu?
5. todėl iš indoeuropiečių prokalbės yra likę reliktai dabartinėse Europos, pvz., kalbose, nes jei ją būtų periminėję (o ne iš jos išėję), tai ji būtų likusi vienintelė?
6. gal būt pačioje pradžioje, pirmieji, kuriuos galėtume vadinti jau indoeuropiečiais, kurie į savo kalbą ir visa kita pajungė visus kitus gyvenančius, ir buvo atskira grupė, kurios kalba, kaip sakote, tuo laiku tapo "taptautine" arba dominuojančia?
O po to jau progresas vyko jau visiems esant indoeuropiečiais, t.y. esant toje pačioje kultūroje?
Ir tik po kurio laiko, vis didėjant populiacijai ir kartu skirtumams tarp įvairių grupių, pradėta skirstytis: į šeimas, paskui gentis, o po to ir į tautas?
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software