|
 Expert
Posts: 2248
         
| Vembras - 2012-02-01 16:47
Tikėjausi, kad nurodysite kažkokį germanišką šaltinį iš kurio vardą gavo pati Gambara.
Sen.norv. gumpr→norv.,dan.,šved. gump reiškiantis savotišką gumbą, nugurkaulio apačioje. Tiksliau - sėdynę ar užpakalį.
Tai IE žodis, kurio šaknis aptinkama veik visose "pamatinėse" kalbose. Tiesa - prasmė varijuoja nuo sen. graikų žandikaulio iki rusų lūpos ( губа ).
ar ne iš tos pačios operos???
"Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdymuoju gumburu (tuber ischiadicum)."
nu o Žodynas.lt rašo:
gumburas iškilimas, gumbas:
gumb|as
1. nuo sumušimo iššokęs kūno kietulys, patinimas: Kai virto, gumbas iššoko ant pakaušio.
2. med. audinių išvešėjimas (Phyma), išauga.
3. medžio antauga: Ant ąžuolo išaugę gumbai.
4. augalo
šaknies sustorėjimas: Runkelių gumbai dideli.
5. šnek. vidurių gėla, skausmai: Gumbas užpuolė. Gumbas pjauna, varsto. gumbą duoti (nieko neduoti). gumbą gauti (nieko negauti).
gum̃bras
1. gumbas 1: Užaugęs gum̃bras ant medžio, akmens
2. sielio vairo įtvaras.
matyt iš tos pačios operos bus ir gembė:
gemb|ė
1. medinis kablys sienoje, vagis: Kepurę pakabino ant gembės. Įkalk gembę į sieną.
2. tech. vienu galu pritvirtinta laikančioji konstrukcija.
Edited by Tuskawas 2012-02-01 20:48
| |
|