Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "История вынуждена повторяться, потому что никто ее не слушает." Лоренс Питер
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Pietinė Como ežero dalis
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
Kriwis
Posted 2012-03-16 13:44 (#89137 - in reply to #89136)
Subject: RE: Baravikė



Expert

Posts: 1941
50050050020020010101010
zirgas7 - 2012-03-17 00:47

Dabar tik atkreipiau dėmesį į kitą baravyką Baravighetto. Šis ko gero buvo pagrindinis žodis. Baravico atsirado vėliau.
Baravighetto yra, hmm... na kaip čia paaiškinus. Sakysim aptverta išvietė. Bara + vikadas.
×vìkadas (sl.) sm. (1) K.Būg, Ds, Als, Snt, Vlkv; Lex47, Q250 išvietė: Apie vìkadą dilgynas kai miškas, einu, iškaposiu Kp. | Išardė namus Baalies ir padarė juos vikadais iki šiai dienai Ch2Kar 10,27. ^ Tavo ne liežuvis, o mentė vikadui maišyti LTR(Vdk).
Matyt aptvertos išvietės buvo retenybė pas Longobardus. :sm10: 


Dadursiu dar pastebėjimą:

yra analogas grybus vadinti pagal miško ploto vienetą

Guotas- guotainis, guotenė, guotė, guotelė, guotainė.


kartojuos- barauga

P.S. Populiarioji wiki teigia:
Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai.
Grybai turi daug vandens (84-95 %) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6 % (pavyzdžiui, chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą.
Grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 %, augalinės – 68 %, grybų – 70 %. Taigi baravyko, pievagrybio ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams.
Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
Grybuose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.

Klausimas: iš kur tas mitas apie tai, kad seniau grybai nevartoti?


Edited by Kriwis 2012-03-16 14:25
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2019 PD9 Software