Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Генеалогия - история происхождения от некоего предка, который сам отнюдь не стремился выяснить свою родословную." Амброз Бирс
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Pietinė Como ežero dalis
[Frozen]

Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
  Frozen      FORUMAI -> Šalia istorijos Message format 
 
Vardulis
Posted 2012-03-18 14:53 (#89206 - in reply to #89205)
Subject: Žodžių su -vykas, -vykis reikšmės



Veteran

Posts: 184
10050101010
baravỹkas (brus. бapaвiк, l. borowik) sm. (2)
1. P, J bot. skylėtbudžių šeimos grybas (Boletus): Tikrinis baravykas (B. edulis) priklauso prie vertingiausių mūsų valgomųjų grybų rš. Geltonasis baravykas (B. variegatus) LBŽ. Ąžuolo baravỹkas (paąžuolis) (B. luridus) Grg. Šilo baravỹkas (B. cyanescens) Grg. Rudgalvis baravykas pavėsy pasistiepęs stovi ant vienos kojos, tartumi gano geltonąsias voveruškas, kad neišsiskaidytų iš būrio Žem. Grybs, grybs baravỹks, visų grybų pulkaunyks Dkš. Iš visų viršesnis auga baravỹkas A.Baran. Baravỹkas, drūtas grybas, keta lepšę vesti JV935. ^ Sveikas kaip baravykas rš. Vaikučiai – kap baravykùčiai (sveiki, storuliai) Gs.
2. prk. ausies išorinė dalis, grybas: Par antrąjį karą buvo nukirtę visą baravỹką Žr.
◊ baravỹką ráuti žaisti tokį žaidimą (susėdę vienas kitam tarp kelių, už kojų traukia): Vaikai baravỹką ráuna Prk.

×čerevỹkas sm. ppr. pl. (2) J, Drsk, Vrnv, Eiš žr. čeverykas: Man reiks taisyti čerevỹkai Auk. Neesmi vertas, puolęs kojump jo, ižrišti dirželį čerevykų jo SPI35.

×makavỹkas (brus. мaxaвiк) sm. (2) Arm, Jz, Mlt, Pšl, Pn, makavìkas (2); Kos151, M šilinis baravykas (Boletus granulatus): Prisiroviau pilną krepšį makavỹkų Prn. Makavykas netolimas nuo baravyko Sim. Radau tris kazlėkėlius ir makavỹką Ds.

×palavỹkas, -ė smob. (2) K, Užp kas valkiojasi, dykinėja, pasileidęs, girtuoklis, vėjavaikis: Tas palavỹkas nei vedęs nesusitvardys Kltn. Kažkoks palavỹkas atsibastė, ir tą priėmė Klm. Jonukas tikras palavykas, kožną dieną girtas pareina Vdk.

paplavỹkas, -ė smob. (2) žr. 2 paplavūnas 3: O žiūrėk, ir toks paplavỹkas žmoną gaus Skdv.

ךilavỹkas (hibr.) sm. (2) Š, NdŽ, Grš; EncII1208 baravykas, šilbaravykis.

šìlbaravykas sm. (1) KŽ, šilbaravỹkas (2) KŽ, Pkl; M, LTR(Sln) žr. šilbaravykis.

ךilvykas sm. KŽ žr. šilavykas: Kremzda tarp dantų šilvykai, žirniai, neišvirti grūzdai JII228.

×talavỹkas, -ė (hibr.) smob. (2)
1. NdŽ, DŽ1 kas plepa niekus, tauškalius. ║ kas burnoja, piktžodžiauja, nepraustaburnis: Į kokius talavykùs pasiverta i pliauška KlvrŽ. Talavykas nebūs be grieko S.Dauk. Parvažiavęs sūnus guodės tėvui ant žmonių talavykų M.Valanč.
2. J kas meilinasi, šlidinasi.
◊ ×talavỹkas velnių̃ nenaudėlis: Talavykas velnių tas mūso seliūnas (seniūnas) – išvogė visas aukas! Šts.

×výkas (vok. Wiek) sm. (1) KŽ maža jūros įlanka.

zanavỹkas, -ė smob. (2) RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Nm; J vakarų aukštaičių pietinių kauniškių patarmės atstovas: Zanavỹkas vedė kapsę, o ta kapsė kapsi tepsi Snt. Zanavyko ilga skranda, po tą skrandą glindos kanda (d.) Ldvn. Zanavỹkas su kapsu išsigėrė du šnapsu (d.) Bgt. Zanavyko skrybėlė – šimto metų utėlė Plv. Zanavykės mėgo karoliukų pynes rš.

béržabaravykis sm. (1) toks grybas: Galgi tu nepažįsti béržabaravykio? Sdk.

béržbaravykis sm. (1) žr. beržabaravykis: Béržbaravykiai yra pigesni už baravykus Plng.

kìškiabaravykis sm. (1) bot.
1. LBŽ aitrusis baravykas (Boletus felleus).
2. šilbaravykis (Boletus cyanescens): Šiemet baravykai neauga, tik kìškiabaravykiai Grv. Neužlipkit ant kìškiabaravykio Sl. Tik neapsitručinau, kai suvalgiau kiškiabaravykį Nč. Tai miesto varna – kìškiabaravykių nepažįsta! Trgn.

pùsbaravykis sm. (1) Plv netikras baravykas: Ar tas pùsbaravykis nesukirmijęs? Alk.

raudónbaravykis (hibr.) sm. (1) Btg, Kri, Drs, Jz žr. 1 raudonviršis.

šėtõnbaravykis sm. (1) Krsn bot. nuodingasis baravykas, šunbaravykis (Boletus satanas): Šėtonbaravykiu galima ir apsinuodyti sp.

šìlabaravykis sm. (1) Š, NdŽ žr. šilbaravykis.

šìlbaravykis sm. (1) J, DŽ, Brs, Yl, Rdn, Krš, Stl, Šll, Srd, Grnk, Krs, Skrb, Ppl, Brž, šil̃baravykis (1) Lkv, Bsg, šilbaravỹkis (2) KŽ; Kos152, L bot.
1. Mt, LBŽ, NdŽ skylėtbudžių (kempinių grybų) šeimos valgomas pušynų grybas (Gyroporus cyanescens).
2. LBŽ, NdŽ, Jrb, Erž aitrusis baravykas (Tylopilus felleus): Šìlbaravykio kepurė didesnė už baravyko, spalva tamsi Grnk.
3. Mt, LBŽ, NdŽ baravykas paąžuolis, žalbaravykis (Boletus luridus).
4. LBŽ, NdŽ, KŽ smiltyninis baravykas (Gyroporus castaneus).
5. Sdk, Sb geltonasis baravykas (Suillus variegatus): Šìlbaravykiai spalvos lyg tabako lapas Jrb.
6. Rtr, Ser, KŽ tikrinis baravykas (Boletus edulis).

šùnbaravykis sm. (1) NdŽ, DŽ1; LBŽ žr. šėtonbaravykis: Vaikai šùnbaravykių prisirinko, negalėjom valgyt Krs.

zùikabaravykis sm. (1) žr. zuikbaravykis 1: Zùikabaravykiai ma[n] negardūs Plv.

zuĩkbaravykis (hibr.) sm. (1) DŽ
1. LBŽ, NdŽ, Lkč, Bgt baravykas paąžuolis (Boletus luridus): Prastas iš tavęs grybautojas: visoj kašėj vieni zuikbaravykiai VšR. Čia ne baravykas, tai tik zuĩkbaravykis Skdv.
2. Skdv lepšė.

zùikiabaravykis sm. (1) Plv, Kpč žr. zuikbaravykis 1: Zùikiabaravykių tamsios galvukės Pns.

žálbaravykis sm. (1) J.Jabl, NdŽ; L bot.
1. skylėtbudžių šeimos grybas gaubta kepurėle, storu kotu, paąžuolis (Boletus luridus): Tokio[je] vieto[je] žálbaravykiai tik ir auga Všk. Didžiųjų baravykų apačios žalios – žálbaravykiai Aln.
2. aitrusis baravykas, šilbaravykis (Boletus felleus): Žálbaravykio apačia mėlyna Žml. Žálbaravykių galva didelė, išpūsta Žml.

žìlbaravykis sm. (1) senas, gelsvai žalsva apačia baravykas: Gatavai jauni nė[ra] teip skani, ale tokie bežilstantys žìlbaravykiai End.

1 vỹkis sm. (2) NdŽ
1. Sut, Kos58 lenktynės, rungtyniavimas: Bet teip tai bylo, kaip karalius teisus būtų uždėtas ant vykio; o po tam ateitų jop nekurie prieteliai jo ir tartų: „Duok mumus karūnas“ DP485.
2. DŽ, NdŽ eiga, vyksmas: Niekas jai (Evangelijai) kelio užstoti, vykio jos sutrukinti negali SE120. Sutek (suteik?) žodžiui tavam valną vietą ir vykį laimingą ant kožnos vietos MKr28. Vieroj gerą duok vykį brš. Atmink, idant ir tu, regėdamas jau ant paties vykio, arba galo svieto save esantį, tai veiktumbei, ką Kristus Ponas įsakęs buvo saviemus tikintiemus veikt SE242.
3. LsB291, CI1170, N, [K] amžius, gyvenimo laikas: Idant vykį mano su džiaugsmu pabaigčia BtApD20,24. Kariavau gerą karionę, vykį pabaigiau, vierą laikiau Bt2PvTm4,7. O po tam šio meto vykiui ir kelionei žemiškai duok mums… dangaus karalystę MKr9. O kada užžymėtą laiką ir vykį gyvatos mūsų pabaigsime, duok, idant tą vargingą svietą linksmai paliktumim MKr4.
4. raida, plėtotė: Lietuvių liežuvis priėmliojo savęsp tuo tarpu ir naujus žodžius, iš jų vieni pakilo iš paties lietuviško liežuvio par prigimtą jo vykį, o kiti paskolyti yra iš svetimų kalbų JJ.
5. kelionė, kelias: Kokį vỹkį turėjau, kol aš nuvykau J. Į didį vỹkį vykstu, t. y. į didį kelią J.
◊ víenu vykiù greitai, beregint, netrukus: Atvaikysi išbarstytą džiaugsmą vienu vykiu KN264.


2 výkis sm. (1) MitI133, LsB291, BŽ96, DŽ, vỹkis (2) KŽ; G121, Rtr, LEXXXIV64, Brs, Plng, Prk parazitinė žarnyno kirmėlė: Platiejai výkiai (kaspinuočiai) BzF198. Plokštinis výkis (soliteris) NdŽ; Ser. Žmoginis výkis (askaridė) BŽ12, NdŽ; E. Vykiu serga (turi kirmėlių) J.Balč.


vỹkti, -sta, -o intr. KBII159, K, K.Būg, Š, DŽ, KŽ; M
1. S.Stan, L, Rtr pėsčiomis ar kokia susisiekimo priemone leistis į kelionę, keliauti (ppr. į kokią tolesnę vietą): Ans vỹko tuo keliu, t. y. važiavo J. Vỹkti į ligoninę, į naują vietą, į parodą NdŽ. Vỹkti pas tėvą NdŽ. Tuojau vykstù jo pasveikinti NdŽ. Kur dabar vykstì? DŽ1. Ar pasiruošęs namo vỹktie? Vlkv. Į tas veselias tie vỹko, ką vadino, nevadintas nejo nėkas Žr. Pernakvojęs klebonas į Šiaulėnus nebvyko M.Valanč. Dabar jau geriau, bet dar ne visai, ir po Velykų vėl ketinu vykti į Kauną pasigydyti Pč. Leisk man vykti namo, pas vyrą! V.Krėv. Maurušas iš tyko pas Joselį vyko JD845. | prk.: Mes minių minios atlydėjome čionai tą didįjį vyrą, iš gyvųjų tarpo vykstantį dausosin, amžių pasaulin A.Sm. Aš vykstu pas dievus V.Krėv. ║ apie susisiekimo priemonę: Garlaivis vỹksta į Klaipėdą NdŽ.
2. Vd būti daromam, eiti veiksmui, procesui; darytis: Veiksmas vỹksta kaime DŽ1. Posėdžiai vỹksta vakarais BŽ446. Nuo senų laikų pati svarbiausia prekyba vyksta jūromis rš. Prie Dubysos vyko pačios žiauriausios ir atkakliausios lietuvių kovos su kryžiuočiais LKXXI60. Per vỹkusią krygę buvo sunaikyta viskas Smln. Kap teismas vỹko, tai buvo apie penkiosdešimt žmonių Rdš. Senosės[e] trobos[e] šokiai vakarais vỹko Gršl. Pamaldos vykdavo paeiliui lietuviškai ir lenkiškai rš. Derybos dėl skolos ir degtinės vyksta kiekvieną kartą, kada tik Kedulis ateina V.Myk-Put. O pamoka vỹksta, tai neina vaikus sujuokyt Vlkv. Norėjau pasakyt tau tik, kas vỹksta, o tu daryk kaip išmanai Rg. Aš gerai žinojau, kap tas eigulio darbas vyksta Vlk. Kalbos ugdymas vyksta palengva, kartu plėtojantis tautoje visuomeniniams ryšiams, praktinėms žinioms ir bendram švietimui LKXIX210. | refl.: Kad rujos jau vỹkstas, tada puola tie briedžiai ant žmogaus Pš.
3. N, BzBkXXVII141 tapti tikrove, pildytis: Tas svajojimas pradeda vykti rš. Tikrai vyksta, arba pildžias, ansai žodis, kurį bylojo Viešpatis Dievas per pranašą DP509.
4. ppr. impers. Sut, L, Š, NdŽ sektis, eitis, klotis: Piršlybos dideliai vỹko gerai, piršlys piršo Krt. Nevỹksta mergai ištekėti J. Vỹko mun vyrą išsirinkti, vỹko gyventi Als. Jamui gerai ten vỹksta, t. y. vedasi, sekas gyventi J. Kaip vyksta gyventi? LzP. Ka mun vỹksta, ka muni visi myla Krt. Sveikata nevyksta prš. Darbas, derybos mums nevỹksta NdŽ. Tep nevỹko, tep nevỹko ma[n] tos bitės šįmet Plv. Statybos nevỹksta, kiauri vargai Krš. Ir man juodmargos karvės vỹksta Plng. Negardus pyragas, tiesiai nevỹko Drsk. Ai, Dievali, raugutis nevyko S.Dauk. Šimet man agurkai nevỹksta Lnkv. Mun nevỹko vėdarai virti End. Nevỹksta mun su kiaulėms, kaži ko sprogsta Krš. Vaikas i laimė, i nelaimė – visaip vỹksta Krš. Mums pradėjo nebvỹkti (kortuojant) Trš. Mama iš didelio gyvenimo buvo, bet kaži kaip nevỹko nei arti, nei sėti Sd. Kaip jam vìks, nežinau, vaikel Paį. Vyriškuo be motriškos sunkiai vỹksta Pln. Kažin kaip čia vỹks vedvims, kaip čia vedvės nurausiav [linus] LKT57(Lkž). Kiek kartų ruošėmės, vis nevỹko ir nevỹko išvažiuot Trgn. Ligšiol keliauti vyko, nebuvo atsitikę jokių nelaimių J.Balč. Su sveikata nelabai vyksta Pš. Krikščionims vyksta kariauti netikėlių krašte S.Dauk. Vienąroz nutvers ir bus bloga, ar tep ir vyktų̃ vogt?! Drsk. Vaikiukas savo protu galia išeiti aukštai, mergelei kaip vỹksta Rdn. ^ Kas pyksta, tam kiaulės vỹksta Vkš. Negeros akys pamatys – gyvuliai nevỹks Žml. Ka nevỹksta, ta i nevedas (nesekas Rdn) Trk. Kartais i gerai gaspadinei nevỹksta bulbynė Krš.
nevyktinaĩ adv. I.
5. gerai augti, tarpti, vešėti: [Tilškė svaiginančioji] vyksta labiausiai metūse lytvotūse P. Tokio[je] pragumo[je] pasėti javai teip tinai vykstai, jog tarsi vaisingesnės žemės pasaulė[je] nebėra S.Dauk. Duok šviesą ir šilimą, idant vyktum žmonys, gyvoliai, žolės ir medžiai S.Dauk. Jis geras gatunkas tas paršas, gerai vỹksta Sk. | prk.: Tacitas vadina tą kraštą, kuriame gintaro vykę, Estais S.Dauk. ^ Grūšlaukėje nevyksta grūšios M189.
atvỹkti intr. K, Š, Rtr, BŽ586, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N, M, LL94,184, L
1. vykstant kur atsirasti, atkakti: Jis jau atvỹko, t. y. atkako, atėjo J. Eik sau iš kur atvỹkęs NdŽ. Ačiū atvỹkę, ačiū mus atlankę Vl. Gaunam pakvietimą, prašom tada ir tada atvỹkti Bgt. Iš kokios gi karalystės pas mane atvykai? MPs. Toj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie, atvykus vėl pavogė nuog jos sūnų BsPIV138. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko I.Simon. Ko atvykai čion, palikęs pilį palaidą ir kraštą be priežiūros? V.Krėv. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Į žemaičius atvykusys kunegai M.Valanč. Jei kas dirbant puola iš rankų, atvyks daug svečių LTR(VšR). | prk.: Tasai žodis bus teipgi atvykęs iš slavų žemės J.Jabl. Po skausmų atvyksta džiaugsmas TŽV809(Ps). | refl.: Anos (dukros) abi namie liko, ir sveteliai atsivỹko Š.
2. atslinkti, ateiti (apie laiką): Kad pavasaris atvỹksta, gegužė kukuo[ja] Smln. Jau pavasaris atvyko, šalta žiemelė išnyko LTR(Ndz). Rods čėsas kits atvykst KlvD350. Ruduo atvyksta prš. Ruduo atvyksta, linksmybės vyksta LTR(Lnkv).
×davỹkti (hibr.) intr. einant ar kaip kitaip prikakti, pasiekti: Davykau tik iki Baikalo, ir sutikom taiką Nmč.
įvỹkti intr. K, Š, KŽ
1. Rtr, LL287, L atsitikti, nutikti, pasidaryti: Kasdien įvỹksta daugybė įvykių DŽ1. Kaip tėvas liepė, taip ir įvỹko NdŽ. Kaip vivirsys sakė, kaip ir įvỹko BM351(Vkš). Gaunam žinias, ka jau tas i tas įvỹko, tiek i tiek nukentėjo Kal. Kas jei įvỹks, tai praneškit ryto jam jau Jdp. Kaip svočiutė priėjo, užminkymas įvỹko JV707. Įvykus sutuoktuvėms, motyna persikėlė kitur gyventi A1885, 14. Visa, kas ateityje įvyks, įvyks pagal tą patį būdą ir tuos pačius dėsnius kaip ir praeityje A.Mac. Koks jau turėtų įvykti stebuklas, jei Grėtė sugrįžtų iš ligoninės I.Simon. Kas tura įvykti, kumet nor įvyks VP24. O kas gi įvyko tą vakarą, tą naktį? V.Bub. Visa įvyko ypačiai metu kančios Viešpaties DP50. ║ kilti: Per pratybas įvyksta diskusijos S.Šalk. Daugelis gaisrų įvyksta dėl mūsų pačių nerūpestingumo rš.
2. KŽ, Ėr įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti (apie ligą): Drugys įvỹko ir nusmaugė kūdikį J. Kad liga įvỹks, tada sunkiau bus išgydyti J.Jabl(Pn). Įvỹko liga – sunku išgydyt Pc. ║ paplisti, išsikeroti, įsismarkauti: Gudiškuose laikraščiuose pasklido kalba, kad labai įvykęs kuntrbantas A1885,285. Neolito (brūžyto akmens) kultūra buvo pietuose įvykus LTIII319(Bs). | refl.: Oi, karai kai insivỹko, tai oi Klvr.
3. R, R116, MŽ, MŽ152, MŽ2120, Sut, N, Sln, Rtr, L, NdŽ tapti tikrove, išsipildyti: Vykte įvyko jo noras J. Bet jo noras neįvyko Gmž. Nebuvo lemta tiems jo troškimams įvykti J.Jabl. Galų gale tas mano troškimas įvyko J.Bil. Kartoms netikėjau, o viskas kaip padėtas – įvỹko, i viskas (išsipildė, ką išbūrė kortomis) Sd. Dievo žodis įvyks Skv1Moz 41,32. Žinia ta neilgai trukus žodis į žodį įvyko M.Valanč. Tatai tikos, idant raštas invyktų̃ (paraštėje ižpildytųs) DP179. ^ Geras sapnas neįvyksta, ale piktas įvyksta R172. Piktas sapnas beveik įvykstai S.Dauk. Blogi malai veikiai įvyksta M.Valanč. Skelbamos nelaimės veikiai įvyksta VP41. Kas nu Dievo yra žadėtu, tas tura įvykti VP23. Bloga kalba veik įvyksta M.
4. M, Š vykstant patekti į ko vidų. | prk.: Ir žemumas meilus man į širdį teįvyksta, kerštas, didystė čia tenyksta prš.
5. refl. Plvn įpykti, įširsti: Ko taip įsivykaĩ an to vaiko, kam jį kasdien bari? Slm. An ko įsivỹksta, ir drasko kaip katė Pl.
išvỹkti intr. Rtr, DŽ1, KŽ
1. NdŽ išeiti ar kaip kitaip iškeliauti: Svečias išvỹko, t. y. išvažiavo, išėjo J. Su šviesa kitą dieną išvykau toliau Šlč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą S.Stan. Išvỹko kelionėn NdŽ. Tėvas išvỹko miestan Š. Išvykaũ į turgų apsipirkt Vlkv. Durnius… vienas išvỹko ant duobės, arba kapo, savo tėvo sergėti BM335(Vvr). Eik į pievą, ką sako pempė [, išgirsi]: kur išvykstì, kur išvykstì Sd. Išvỹko tėvelis Tilžių miestelin drabužių pirktų (d.) Šmn. ║ apie susisiekimo priemonę: Traukinys išvyksta labai vėlai rš.
2. ppr. impers. Šlvn pasidaryti, atsitikti, išeiti: Kas iš tos naujienos išvyks, negalima iš anksto pasakyti A1884,140. Nu Leleivai išvỹko negerai, vežė jaučius parduoti i papuolė Trk. Dėl ko pavėlavai? – Kad teip beišvỹko Šts. ║ Pš pasisekti, pavykti: Neišvỹkęs anims vaikas išejo Rdn. Gražus, išvykęs to[je] fortigrapijo[je] Šts.
nuvỹkti intr. K, Š, Rtr, DŽ1; L
1. Brb einant, važiuojant ar kaip kitaip nusigauti, nukakti: Jis nuvyko ten karšti, t. y. nuejo, nuvažiavo J. Kaip geriausiai galima tenai nuvỹkti? NdŽ. Buvom nuvỹkę ant ežero Kdn. Ne teip didliai seniai buvau į tus Kurmaičius nuvỹkusi Krtn. Bernas, apsirengęs daktaro drabužiais, nuvyko pas poną LTR(Mrj). | prk.: Ar tau žemelė žema nusbodo,… kad tu nuvykai gilian grabelin KrvD221. Tas (vyskupas) pirm atejimo reikalingo rašto nuo Tėvo Šventojo nuvyko pas Viešpatį Dievą M.Valanč. ║ tr. įveikti kokį atstumą: Nuvyktasai kelias rš.
2. impers. KŽ, Vvr pasidaryti, atsitikti: Negerai nuvỹko jai, t. y. nušlypo J. Sūnau mano, baravyke, kas tau šią naktį nuvỹko? JD383. Ak, Dievuli, kas nuvyko? LTR(Šll). Kas tam ponui nuvyko, kad prasčiokė patiko Sim. Anims besimyliant, nuvyko prastai, tai yra paliko ta mergička palaikė LTR.
3. impers. NdŽ, Plt, Krž pasisekti, pavykti: Nenutiko jei [vedybos], nenuvỹko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Merguželei nenuvyko, kad kleboną susitiko LTR(Kltn). Kaip nuvỹksta išvirti: kartais i raukos šeimyna Krš. Nuvỹkęs viralas J. Jug nuvỹkusi šutynė su užkulu? Krš. Kaip kumet nuvỹks: kitas alus būs par daug macnus, o kitasis būs lengvus Yl. Nuvỹkęs vaikas, ne koks ištiža Krš. Cz suvisu nenūvỹkęs yra raštženklis Jn. | refl.: Nenuvỹkos anam su žanatvia Krš.
pavỹkti intr. Š, KŽ
1. impers. S.Dauk, D.Pošk, I, J, LL108, L, Rtr, Šlč pasisekti, nutikti: Viskas gerai (laimingai, puikiai) pavỹko NdŽ. Operacija pavỹko DŽ1. Paršeliai pavỹko, jerau, kokie jau cieli arkliai! Trk. Toksai darbas menkai tepavỹksta jiems J.Jabl. Vakarėlio rengėjai nepavyko KzR. Jėgu pavìks, pirksiu daugiau avilių, iš vieno kas te Ant. Pavỹko lapę nušauti DŽ1. Jam nepavỹko man proto susukt Šd. Jeigu pavỹksta sumušt greit smetona, tai tada sviestas geras valgyt Dbk. Mamai paršeliai geri pavỹko Trk. Kaip ten anai buvo pavỹkę: tokia skanybė lašinių End. Visur smarkiausiai ginčijosi, pavyks ar nepavyks suimti vagį J.Balč. ^ Pavỹko kap aklai vištai grūdas (lengvai) Dkš. Kad čia tau pavỹko, kaip už kviečius Užv. Pavyko kap vilkui lapė apgauti (iron.) TŽV598(Al). Pavỹko kaip Maušuo grybauti End. Maluojant tankiai pavỹksta nueiti, bet niekumet nebvyksta pareiti Pln. Nepavyko Šmurliui blynas LTR(Vlkv).
2. kiek kur ar kokiu tikslu nuvykti: Pavỹko į tą pusę NdŽ.
parvỹkti intr. K, BM385(Plt), Š, KŽ, DŽ1 einant, važiuojant ar kaip kitaip sugrįžti, parsirasti: Ji laukė keliauninkų parvỹkstant NdŽ. Buvo parvykusi lankyti sergančios motinos I.Simon. Ir kiekvienas parvyko į savo namus brš. ║ sugrįžti iš tolimos kelionės, parkeliauti: Buvo parvỹkęs, pinigų žudirbo Pls. Po karo parvykaũ namo Kbr. Parvykęs iš Rymo, sukrovė Krakių bažnyčio[je] atlaikus šventųjų M.Valanč.
pérvykti tr. pėsčiomis ar kaip kitaip perkeliauti: Neparvykstamus plotus paversiu mažyčiu atstumėliu Db.
suvỹkti intr.
1. NdŽ daugeliui iš visur atvykti, susirinkti į vieną vietą: Daug žmonių ten buvo suvỹkę DŽ1. Aplinkui svietas suvỹkę renka riešutus Žrm.
2. nuvykti, nusisekti: Suvỹkęs paršelis anų, jau pratįso Ggr.
užvỹkti intr.
1. D.Pošk, K, NdŽ, KŽ einant, važiuojant ar kaip kitaip trumpam užsukti: Pas ką užvỹkti KI31. Eidamas pro šalį užvỹko jis pas manęs, t. y. užejo J. Užvỹksiu pažiūrėt, kas jam yra Brb.
2. impers. NdŽ pavykti, pasisekti: Užvyksta, eita ranka (sing. instr.) paršeliai Šts. Jei užvỹks, užaugs geri kanapiai Jdr.
3. DŽ, Krt, Dr gerai užaugti, užderėti, suvešėti: Bulbių šįmet užvỹko, t. y. užderėjo daug J. Užvyko pašarai, o bulvės gavo supūti Šts. Linai užvỹko Kv. Jei pasėlis užvỹko, tūkstantę litų išėmė Kl.
4. ištikti, užklupti: Tau bėda užvyksta CII1175, N.
.......................................................................
Pastabos:
suabejojau makavyko reikšme žodyne, man žinomesnė šita:
Makavykas (geltonasis baravykas) (lot. Suillus variegatus)

Reikėtų turėti omeny, kad žodynas sudarinėtas su jau susidaryta nuomone dėl grybo ir baravyko slaviškos kilmės. Taip pat reikėtų žinoti, kad tą kilmę apsprendė žmonės dažnai tik paviršutiniškai susipažinę su lietuvių kalba, kita – jie neturėjo ir netyrinėjo LKŽ. Na ir aišku, žodynus ir etimologijas ne dievai rašo.

Edited by Vardulis 2012-03-18 15:09
Top of the page Bottom of the page



Frozen
Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2020 PD9 Software