Forum of Lithuanian History

Forum of Lithuanian history is a place for discussion on the urgent problems of the Lithuanian history. Share your opinions!

Moderator of the forum - Tomas Baranauskas

Our website - Medieval Lithuania
viduramziu.istorija.net/en/


[ Taisyklės ] [ Правила ] [ Rules ]
 

Medieval Lithuania
Search | User Listing Forums | Calendars | Albums | Quotes | Skins | Language
You are logged in as a guest. ( logon | register )

Random quote: "Kein größerer Schaden kann einer Nation zugefügt werden, als wenn man ihr den Nationalcharakter, die Eigenheit ihres Geistes und ihrer Sprache nimmt." Immanuel Kant
- (Added by: Tomas Baranauskas)


Dovydiškių sutartis
Moderators: Inga, Linas, Remigijus, Ibicus

View previous thread :: View next thread
       FORUMAI -> Lietuvos istorijos forumas Message format 
 
VirginijusD
Posted 2012-07-12 01:51 (#90965 - in reply to #90963)
Subject: Jogailos "strateginis manevras"



500500500500200200
Artėjant Žalgirio metinėms, buvusios diskusijos atgarsiai:

a) "mišios" ("jei nestotų į mūšį...")

Delsimas stoti į mūšį Jogailai kaip karo strategui nebuvo svetimas taktinis elementas. Jo kaip karvedžio biografijoje galima aptikti stulbinančiai panašią situaciją – tai 1380 m. Jogailos "dalyvavimas" Mamajaus žygyje prieš Maskvos kunigaikštį Dmitrijų Doniškį. "Tačiau vyrauja nuomonė, kad, atsižvelgdamas į sudėtingą situaciją ir įvairias priežastis, Jogaila greičiausiai "pavėlavo" sąmoningai ir lūkuriavo, nes nebuvo suinteresuotas Mamajaus pergale ir jo įtakos padidėjimu Rytų Europoje. Be to, lėmė ir tai, kad dalis LDK pajėgų (Algirdaičių) buvo Dmitrijaus Ivanovičiaus kariuomenėje. Remdamasis tėvo karvedžio patirtimi, jis sąmoningai laukė, siekdamas karo sunkumus permesti Mamajaus kariuomenei. Tai buvo MANEVRAS, atliktas siekiant stabilizuoti padėtį, sustiprinti LDK valstybingumą rytinėse teritorijose, atkurti savo įtaką Okos aukštupyje." (R.Batūra "Lietuvos karo vadai ir kariai 1380 m. Kulikovo mūšyje"). Kuo mūšis baigėsi Jogailos sąjungininkui Mamajui žinoma, ir Jogailos "pavėlavimas" čia suvaidino anaiptol ne paskutinį vaidmenį...
Vienai Vytauto kariuomenės daliai "pabėgus", kitai sunkiai, patiriant milžiniškus nuostolius tęsiant kovą ir paskutiniais rezervais keičiant labiausiai nukentėjusius pulkus, rodėsi, persvara nenumaldomai krypsta kryžiuočių pusėn...
Matomai būtent šiuo kritiniu mūšio momentu Vytautas asmeniškai pareikalavo Jogailos stoti į mūšį: "ir nors kitas vadas, Lietuvos didysis kunigaikštis, kuris galėjo viską iškęsti lengviau, nei delsimą, trukdė karalių Vladislovą įvairiais prašymais ir reikalavimais, iš pradžių per pasiuntinius, paskui asmeniškai, skatindamas garsiu balsu, kad tas, nesirūpindamas maldomis, atsistotų ir skubėtų į mūšį" (Dlugošo "Istorija"; Dlugošas šį epizodą atkelia į mūšio pradžią – neva Vytautas raginęs pradėti mūšį).
Lietuviškoji Bychovco šį epizodą aprašo kiek kitaip: "kunigaikštis Vytautas matydamas, kad iš jo kariuomenės daugelis žuvo, o lenkai jiems jokios pagalbos suteikti nenori, ir tada didysis kunigaikštis Vytautas atskubėjo pas savo brolį karalių Jogailą, o tas klausėsi mišių. Ir Vytautas pasakė taip: "Tu mišias klausai, o kunigaikščiai ir ponai broliai mano vos ne visi užmušti guli, ir tavo žmonės jokios pagalbos jiems suteikti nenori". O tas jam atsakė: "Mielas broli, nieko negaliu padaryti, todėl kad turiu išklausyti mišių iki galo". Ir įsakė savo "Dvaro" būriui skubėti gelbėti, ir tas būrys nuskubėjo į pagalbą Lietuvos kariuomenei...".
Taigi, diskutuojant apie Žalgirio mūšį karščiausios diskusijos verda dėl visų lietuvių tariamo bėgimo iš mūšio lauko, apeinant kitą, gal net labiau įdomų ir paslaptingą mūšio fragmentą – lenkų delsimą stoti į mūšį. Pasak "lenkiškosios" versijos, Jogaila delsęs pradėti mūšį ir tam turėjęs daugybę priežasčių (manyčiau mažai tikėtinos – vis dar nepasiruošusi mūšiui Lenkijos kariuomenė, saulėje turėję "iškepti" kryžiuočiai ir pan.) Tuo tarpu pasak Bychovco kronikos, lenkai išdavikiškai atsisakė prisijungti prie lietuvių kritiniu mūšio momentu.
Šioje vietoje galima prisiminti slaptos ir išdavikiškos Jogailos - kryžiuočių 1380 m. gegužės 31 d. Dovydiškių sutarties vieną mįslingą punktą:
"Jei Ordinas užpultų Kęstučio žemes ir Jogaila atvyktų su kariuomene, nebūtų sulaužyta taika, jei nestotų į mūšį..."

b) dviejų kalavijų istorija
Su Jogailos delsimu glaudžiai susijusi ir įstabioji dviejų kardų istorija - Žalgirio mūšio simbolis, kadangi lenkiški šaltiniai (tiek Dlugošo "Istorija", tiek "Cronica conflictus") tvirtina, kad mūšis prasidėjęs būtent kalavijų įteikimu.
Kardų įteikimo istorija nėra paprasta ir aiški, ir kelia daug klausimų. Lietuviškoji Bychovco kronika kalavijų įteikimo istorijos išvis net nemini. Kada buvo įteikti kalavijai, prieš mūšį, ar jau mūšio įkarštyje, jei taip, tai kurioje mūšio fazėje? Kam buvo įteikti kalavijai, Jogailai ir Vytautui, ar tik Jogailai? Kieno vardu jie buvo įteikti?
Pasak Dlugošo "Istorijos", kardai buvę įteikti Jogailai tam, kad "...su jais ir su savo kariuomene nedelsdamas ir su didesne narsa, nei tu rodai, stotum į mūšį ir nesislapstytum ilgiau, užtemdamas mūšį ir perlaukdamas tarp miškų ir girių." Išklausęs kardus įteikusius heroldus, "...karalius užsideda šalmą ant galvos ir vardan dievo įsako kariuomenei išžygiuoti ir duoti signalą mūšiui, o riteriams pradėti kautynes." Taigi, Dlugošo teigimu, priėmęs iš pasiuntinių kalavijus, iki tol delsęs Jogaila (lenkai?) pradėjęs mūšį. "Kai tik suskambėjo trimitai, visa karaliaus kariuomenė uždainavo tėvų dainą "Bogorodica" (religinis himnas "Dievo Motina"), ir po to, kratydama ietis puolė į mūšį." Ir čia pat pasitaiso – "Lietuvos gi kariuomenė, kunigaikščio Aleksandro (Vytauto), nekentusio jokio delsimo, įsakymu, dar anksčiau pradėjo mūšį”. Taigi, Dlugošas, tvirtindamas, kad kalavijų įteikimu prasidėjęs mūšis, ganėtinai abejotinas...
"Cronica conflictus" liudijimas irgi prieštaringas. Atvykę pas Jogailą heroldai pareiškę: "Karaliau! Magistras siunčia tau šį antai kalaviją, o šį kitą turime perduoti maršalo vardu tavo broliui Vytautui, jei sutikti jį mes sugebėsime". Karalius nedelsiant nusiuntė pas Vytautą patikimus pasiuntinius ir įsakė sulaikyti jį nuo mūšio pradžios, kurį jau su žmonėmis savo pradėjo. Palikęs po to savo riterius, Vytautas skubiai atvyko pas karalių, o jam atvykus, heroldų atstovai atidavė jam kalaviją maršalo vardu... Karalius ir Vytautas priėmė minėtus kalavijus su dideliu sielos romumu ... Tuojau su verksmu ir gausiai verkdamas karaliaus prabilo savo riteriams ... Kai pabaigė, visi vieningai pradėjo su verksmu dainuoti "Bogorodica" ir pajudėjo į mūšį, liedami ašaras, kurias pats karalius išspaudė iš jų širdžių savo žodžiais.
Beje, pasak kronikos, šiame mūšio etape kartu su Lietuvos kariuomene į mūšį stojusios tik dvi (!) lenkų vėliavos – šv. Jurgio ir "Gončia". Taigi, "Cronica conflictus" teiginys, kad Vytautas jau buvo pradėjęs mūšį, tačiau jį nutraukęs ir atvykęs atsiimti savojo kalavijo ir išklausyti pasiuntinių raginimo pradėti mūšį irgi yra gana keistas, nelogiškas ir mažai tikėtinas.
Labiau tikėtina, kad Vytautas išvis nedalyvavo kalavijų įteikimo ceremonijoje ir, greičiausiai, apie ją net nieko nežinojo. Jei vienas iš kalavijų būtų skirtas Vytautui, tai Vytautas ir būtų jį gavęs, jei ne įteikimo metu, tai bent po mūšio. Kaip žinoma, po mūšio sąjungininkai trofėjus pasidalino. Tai, kad abu kalavijai buvo skirti Jogailai, patvirtintų ir Dlugošo liudijimas, kad vėliau abu kalavijai buvo saugomi karaliaus lobyne Krokuvoje.
Taigi, prieš prasidedant, ar net jau prasidėjus mūšiui, Jogaila sulaukia kryžiuočių pasiuntinių. Jogaila negalėjo žinoti (?), su kokia misija atvyksta pasiuntiniai ir, panašu, kad netgi nudžiugo sužinojęs apie jų atvykimą. Vildamasis, kad pasiuntiniai "su naujais ir neįprastais pasiūlymais" siūlys dėl kažko derėtis, liepė pakviesti iš stovyklos pakanclerį Mikolajų. "Vladislovas, Lenkijos karalius, liepė iškviesti atgal pakanclerį Mikolajų ir išklausė heroldų pranešimą dalyvaujant jam ir kai kuriems didikams, saugojusiems karalių, o būtent: Mozūrijos kunigaikščiui Zemovitui jaunesniajam, sūnėnui pagal tikrą karaliaus seserį, Janui Menžikui iš Dombrovos, čekui Zolavai, sekretoriui Zbignevui iš Olesnicos, Dobeslovui Kobylai, Volčkui Rokutai, Bogufalui, virtuvės viršininkui, Zbignevui Čaikai iš Novodvoro, karaliaus ieties laikytojui, mažosios vėliavos laikytojui Mikolajui Moravcui ir Danilkai iš Rusios, karaliaus strėlių laikytojui; dėl to, kad Aleksandras (Vytautas) skubėjo į mūšį ir buvo užsiėmęs savo kariuomenės rikiavimu, iškviesti jo nepavyko" (Dlugošo "Istorija"). Kaip matyti iš pateiktos citatos, dalyvavo tik kai kurie artimiausi Jogailai žmonės ir tarnai. Nei vienas iš liepos 11 d. suformuotos 8 asmenų tarybos nedalyvavo, nei lenkų didikai, nei vyriausiuoju paskirtas Vytautas. Jogaila pasiuntinius priėmęs gana paslaptingomis aplinkybėmis...
Esant dar paslaptingesnėmis aplinkybėmis įvyko prieš tai buvęs paskutinis Jogailos susitikimas su Ordino atstovu. Kaip buvo minėta aukščiau, liepos 11 d. į Jogailos stovyklą Vysokoje atvyko Vengrijos karaliaus pasiuntinys Fryčas, pranešęs galutinį Ordino atsisakymą derėtis ir įteikęs Vengrijos karaliaus laišką su karo paskelbimu. Neva, nenorėjęs menkinti savo karių ryžto kautis, Jogaila nuslėpęs šitą žinią. Tačiau tuo Jogailos derybos nesibaigė! Liepos 13 d., Vytautui perimus vadovavimą ir nutarus tęsti pradėtą žygį, įvyko dar vienos slaptos Jogailos derybos. Pasak Dlugošo, Jogaila išsikvietęs Fryčą slaptam pasitarimui; nei Vytautas, nei lenkų didikai nebuvo pakviesti. Galima tik spėti, apie ką iš tikrųjų Jogaila tarėsi su pasiuntiniu, kadangi tai, ką aprašo Dlugošas, derybomis nepavadinsi: Jogaila priekaištavęs Vengrijos karaliui už "išdavystę". Tačiau kodėl jis to neišsakė pasiuntiniui per pirmąjį susitikimą dar liepos 11 d.? Ir kodėl susitikimas buvęs toks slaptas?
Kaip ten bebūtų, be simbolinių pareiškimų, "keitimųsi suvenyrais", garsių deklaracijų ir graudžių bei įkvepiančių kalbų, heroldų atvykimas turėjo ir konkrečių pasekmių mūšio eigai - dalis kryžiuočių kariuomenės - Lichtenšteino vadovaujamas dešinysis flangas persidislokavo nuo Liudvigsdorfo arčiau Tanenbergo, kur jau buvo mūšio lauke išsirikiavusi Vytauto kariuomenė. Šis keistas manevras (atvėręs lenkams dešinįjį kryžiuočių flangą ir kelią į Griunvalde buvusią kryžiuočių stovyklą, kuo vėliau lenkai sėkmingai pasinaudojo) liepos 15 d. įvykių epicentrą pernešęs prie Tanenbergo ir mūšiui suteikęs šio miestelio vardą, tyrinėtojų aiškinamas įvairiai - neva kryžiuočiai "pralaisvino" mūšio lauką lenkams, neva kryžiuočiai ilginę fronto liniją, kad sąjungininkai negalėtų apeiti ...


https://sites.google.com/site/zalgiriomusis1410/home/123-1

Edited by VirginijusD 2012-07-12 01:52
Top of the page Bottom of the page



Jump to forum :
Search this forum
E-mail a link to this thread

 

(Delete all cookies set by this site)
Running MegaBBS ASP Forum Software
© 2002-2022 PD9 Software