Vembras - 2013-07-16 16:48
Norėčiau įvesti šiek tiek neaiškumo.
Tiksliau germaniškų etimologijų yra net kelios, kitomis kalbomis - nei vienos.
Germaniškos etimologijos yra gana silpnos. Tiesiog tas žodis badė naujamoksliams akis - ir reikėjo jį
kaip nors etimologizuoti. Germanai čia tiko labiausiai - nes baltai tuo metu ,visų supratimu, po žole gyveno.
Vėliau atsirado jau ir slavų kryptis - žodis tas pas lietuvius ir latvius bus per slavus atėjęs
( kaip gi kitaip - tie sniaukros gi tik su slavais kontaktavo , o prie germano prileidžiami nebuvo
). Čia Otrębski išvados.
Bet visi tie malonūs ponai užsimerkia į estų
( sic!
), suomių, karelų ir dar kelių smulkesnių finų vartotą formą
kuningas. Kažkur girdėta forma - ar ne? Su kokiais germanais ir kokiomis formomis tuomet kontaktavo minėti finai - iki gavo jie tokį nuostabų žodį, kuris, O DANGAU, išlaikė pradinę *kuningaz , formą? Iš kur jie ėmė tą formą? Iš ruotsių ? Jie tokios formos nesinešiojo - pas anuos ji jau senokai buvo mutavus .
Tuomet klausimas. Iš kur ir kokiu keliu gavo tokios formos žodį?
Ir kur kišti
kuningas iš prūsų Lietuvos ?
Taigi išeities taškai.
A. Livonijos kronika:
....
(04093.
) daß der
kunic Myndowe
...
(04373.
) den kummentûr von
Kunigesberg.
...
(04450.
) dem
kunige Myndowen
...
(04452.
) des vreute sich des kuniges mût.
...
(04625.
) dô saiten sie iren
kunigen sô,
...
(04628.
) daß was den kunigen nicht leit.
...
(04653.
) die
kunige von Sameiten
...
(04659.
) zû den
kunigen uber al:
...
(04671.
) der rede die
kunige wurden vrô
...
B. K.Buga NEŽINOJO formos
kuningas, kuri mėtėsi šiek tiek atokiau nuo jo medžioklės plotų.
C. Forma
kuningas finų kalbose.
Laukiu išvadų.