   
| Mažlietuviai išsaugojo žodį *KUNINGAS, nes:
jų šaknys aisčiai/prūsai/sūdai - tai yra vakarų baltai, kurie visuomet turėjo daugiau kontaktų ir su rytų germanais: rugiais, vandalais, sueiviais, langobardais, burgaudais ir su šiaurės germanais; danais, švedais ir visokio plauko vikingais-variagais.
Srautas. Tai ką - aisčiai/prūsai/sūdai - tai yra vakarų baltai - kalbėjo lietuviškai?
Labai logiški ryšiai, nes rytų baltai ,mano nuomone, *KUNINGAS nenaudojo ir jį savaip perdirbo į KUNING-AIKŠTIS -> KUNIGAIKŠTIS.
Perdirbo? Parodykite seką. Kada tai įvyko?
Logiška, kad kunig-aikštis turėjo reikšti vyresnįjį, svarbesnįjį kuningą iš visų, bet skamba paniekinančiai: pagal-aikštis, žąsig-aikštis...
Kur čia paniekinama prasmė?
Gal vis dėlto tie KUNINGAI baltams buvo svetimi, vietininkai ar vasalai (gotų, variagų)? Kaip kokia RAKŠTIS?
O gal, kuomet perduodavo kuningo regalijas - RAIŠTĮ aplink galvą naujai iškeptam Kuningraiščiui rišdavo ? 
Įdomus ir lenkų KUNIGO naudojimo laukas:
ksiądz - kunigas,
książę - kunigaikštis,
księżyc - mėnulis,
książka - knyga...
Yra dar księstwo - kunigaištystė
Lenkų pradinis kъnędzь , kur kъ- vėliau keičia į ks-.
Lenkų "kunigas" ksiądz, jo sūnus księżyc. Tai atlieptų lietuvių kalbos -aitis.
Saulė viduramžiais Lenkijoje vadinta ksiądz, o mėnulis - išeitų - "saulaitis" - księżyc.
Su lenkiška knyga ( knięga ) kunigaikščiai nesusiję.
|
KARALIUS VAINIKUOTAS
