   
| Gerb. Vembre, jei jau Jums tap patinka vadinti prūsus lietuviais, tai kas gi Jums tai uždraus. Viena Afrikos gentis teigia esanti atskridusi iš Siriuso apylinkių.
Prašymai į Knypavos bažnyčią skirti lietuviškai kalbantį kunigą - nerodiklis?
Lietuviais vadinu: "nadruvius", "skalvius" bei "sembus". Už manęs - ordos oikonimų,hidronimų ir kitų *imų.
Tas mistinis žodis yra Krolovec formos kalkė.
O Karaliaučius - ne?
Taip - Karaliaučius, matyt, taip pat.
Be reikalo. O aš su malonumu atradau t.v. Wolfenbüttelio postilę, ankstesnę už Bretkūno. Tarp kitko, dėkoju, kad paskatinot.
Taip - klydau. Buvau ją pamiršęs. Beje - mūsų temai. Ten vartojama forma karelus
kožnas,griekas, klapas, skūpas - visa kita švaru.
Kopūstai, morkos etc. - švaru?
http://lt.wikisource.org/wiki/Vilks_provininks
jėgėrė,kytras,pečenka,bezliepyčia,koroti,šelmystė,išpūstyti,nesūdyti,prova,bostras,iškada,čiepelis,daboti,pavelyti,raspusta, bile
Kaip tos pokalbės atstovas galiu Tamstą užtikrinti, jog Paprūsėje ir dabar tie žodžiai senimo tarpe yra vartojami. Kaip matote - tai dažniausiai polonizmai.
Kažkaip ir vadino. Kunigsburku ar kaip kitaip, koks skirtumas, jei niekas to nežino ir niekada nesužinos. Grynos spekuliacijos.
Mūsų atveju - tai mankšta.
Yra žymiai paprastesnis būdas pleofonijai paaiškinti.
Koks? |
Karaliaučius < Королевец
